Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-677-755/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-732/2016 dėl skolos, palūkanų priteisimo pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 500,12 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 15 EUR žyminį mokestį ir advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas.Nurodė, kad ieškovė už atsakovę elektros energiją teikiančiai AB LESTO yra sumokėjusi jos nepriemokas per 2014 m. ir 2015 m. sausio - gegužės mėnesius. Skolą už atsakovę ieškovė sumokėjo dėl tos priežasties, kad AB LESTO neatjungtų elektros energijos tiekimo bendrai valdomiems objektams, kuriuose yra vykdomos šalių, kaip ūkininkių veiklos, todėl įgijo teisę jas prisiteisti, nes geruoju atsakovė atsisako kompensuoti už ją sumokėtus mokesčius. 2012-01-25 šalys paveldėjimo teisės liudijimų pagrindais po tėvo mirties paveldėjo po ½ dalį K. Š. ūkio turtines ir neturtines teises bei prievolių visumą. 2013-05-24 šalių motina J. Š. visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei, todėl ieškovė tapo 3/4 dalių nekilnojamojo turto savininke kartu su atsakove, kuriai paveldėjimo liudijimo pagrindu priklausė 1/4 dalis, todėl šalys turtu toliau naudojosi bendrai. 2014-06-20 J. Š. dovanojimo sutartimi ½ dalį fermų padovanojo ieškovei. Tokiu būdu ieškovė tapo ¾ šio nekilnojamojo turto bendraturte kartu su atsakove, kuriai nuosavybės teisėmis priklauso 1/4 turto dalis. Pagal AB LESTO pažymas už suvartotą elektros energiją šalys kaip ir anksčiau už sąnaudas patirtas ūkio reikmėms šalys privalėjo atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis lygiomis dalimis, kadangi paveldėtą ūkį toliau valdė pagal paveldėjimo teisės liudijimus po ½ dalį. Tai, kad atsakovė AB LESTO neprimoka jai priklausančios mokėti dalies ieškovė sužinojo 2014 m. balandžio mėnesį, kuomet pastaroji pradėjo teikti pretenzijas dėl susidariusios skolos ir reikalauti pasirašyti vekselius, priešingu atveju atjungs elektros energijos tiekimą. 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius pagal AB LESTO išrašytą sąskaitą K. Š. vardu, atsakovė savo ½ dalį apmokėjo, tačiau nuo 2014 m. balandžio mėnesio nesumokėjo dalies ženklesnių sumų ir taip tęsiasi iki pat ieškinio pateikimo dienos.Ieškovės paskaičiavimu atsakovės skola ieškovei už suvartotą elektros energiją yra 500,12 Eur, kurią sudaro: 44,69 Eur už 2014 m. bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose; 164,08 Eur už pasiimtą įmoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)” už šios per 2014 m. I pusmetį suvartotą elektros energiją; 291,35 Eur skola 2015 m. rugsėjo 1 d. už sausio - liepos mėn. bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose.Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, priteista iš ieškovės atsakovės A. V. naudai 400 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kokiais įrodymais remiantis prašo priteisti iš atsakovės 500,12 Eur skolą už suvartotą elektros energiją ūkyje, tačiau tokių įrodymų nepateikta.Teismas nustatė, kad šalių nuosavybė nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, atskiros elektros energijos naudojimo sutartys nesudarytos, nėra nustatyta naudojimosi pastatais tvarka. Neaišku kuo remiantis ieškovė suskaičiavo skolą . Tikslios apskaitos už suvartotą elektros energiją nėra, atsakovė ją skaičiuoja tik pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. už ½ dalies. Kokiu būdu ji paskirstė apmokėjimą už bendruose objektuose suvartotą elektros energiją, už nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvartotą elektros energiją ir už atsakovės ūkyje suvartotą elektros energiją, lieka visiškai neaišku.Teismas konstatavo , kad nei ieškovė, nei atsakovė atitinkama dalimi nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose neturi įrengtų energijos apskaitos prietaisų. Sunaudota elektros energija apskritai nėra fiksuojama. Tarp šalių nebuvo ir nėra sudaryta sutarties, reglamentuojančios galimai atsakovės sunaudotos elektros energijos kiekius, faktiškai išnaudojamą elektros energijos kiekį ir jos nustatymo būdus. Todėl, sprendė, kad neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti, kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti ieškovė savo reikmėms ir kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti atsakovė. Ieškovės pateiktų lentelių, kuriose ji pateikė savo skaičiavimus už šalių suvartotą elektros energiją, teismas sprendė nelaikyti įrodymais, patvirtinančiais prašomos skolos pagrįstumą, nes pagal šiuos skaičiavimus nėra galimybės nustatyti, kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą buvo apskaičiuoti nurodyti atlikti mokėjimai. Be to, teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra asmeninis konfliktas, šalys negali susitarti dėl konkrečių patalpų plotų atsidalinimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos pagrįstumo, todėl ieškinys atmestė.

Apeliacinio skundo esmė ir atsiliepimo į jį motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. Š. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. V. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas ieškinio reikalavimų, pateiktų įrodymų neįvertino arba vertino juos klaidingai, nes nurodė ne tas faktines aplinkybes dėl kurių ieškovė reiškė ieškinį, vertino ne tą skolos sudarymo laikotarpį, už kurį pareikštas ieškinys, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis prašo priteisti 500,12 Eur sumą. Apeliantė nurodo, kad savo reikalavimą ji kildina iš atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovei sumokėjus elektros energijos tiekėjui už atsakovę. Ieškovė nurodo, kad tiekėjo duomenis iš pirminių dokumentų suvedė į lenteles, kurių atsakovė neginčijo, o iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė iš dalies pripažįsta nepriemokas, nesutinka geranoriškai atsiskaityti, nes skaičiavimus grindžia kitomis proporcijomis.Nurodo, kad šalys visu nekilnojamuoju turtu naudojosi bendrai, naudojimosi tvarka nenustatyta. Šalys gyvulių auginimo fermose (duomenys neskelbtini) k. augina biologinį turtą, nors atsakovei priklauso tik ¼ dalis pastatų, ji turtą laiko didesnėje nei ½ dalis pastatų bei (duomenys neskelbtini) k. sandėliuose, kur laikomi jų grūdai. Šiems pastatams LESTO tiekia elektros energiją. Teismui ji nurodė, kuo remdamasi ji paskaičiavo sumas. Su ieškovės pateiktais duomenimis atsakovė sutiko savo 2015-06-01 elektroniniame laiške, kurio teismas nevertino. Nurodo, kad atsakovė už 2014 m. sumokėjo tik 11847,98 Lt, nors jai priklausė mokėti 12002,28 Lt, todėl susidarė jos skola 44,69 Eur ( 154,31 Lt). Nurodo, kad 24004,57 Lt sumą už gautą elektrą per 2014 m. šalys turėjo sumokėti lygiomis dalimis. Ji, ieškovė sumokėjo 14450,08 Lt sumą (savo dalį, delspinigius, už nuomininką 2293,49 Lt, ir atsakovės nesumokėtą 154,31 Lt). Apeliantė nurodo, kad įrodė, jog atsakovė po ½ dalį už bendrai ūkiuose turėtų elektros energijos išlaidų neginčijo ir už jas atsiskaitinėjo iki 2014 m. balandžio, teigia, kad šalys tokio susitarimo laikėsi. Nurodo, kad K. Š. paveldėti sąskaitoje buvę pinigai baigėsi dar 2013 m. balandžio mėn. Teigia, nėra aišku, kodėl teismas ieškovės į bylą pateiktų įrodymų neįvertino, o nurodė, kad ji jų nepateikė savo reikalavimams pagrįsti. Dėl reikalaujamos priteisti iš atsakovės 164,08 Eur sumos ieškovė nurodo, kad tokią sumą atsakovė gavo iš nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. pirmą pusmetį suvartotą elektros energiją pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą, ką pati atsakovė pripažino 2015-06-01 elektroniniu laišku. Tuo tarpu, ji ieškovė, elektros tiekėjui sumokėjo visą – 14450,08 Lt sumą, tame tarpe ir visą sumą už UAB „(duomenys neskelbtini) “. Dėl 291,35 Eur sumos ieškovė nurodo, kad ši suma susidarė už laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01 bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose. Atsakovė savo 2015-06-01 elektroniniame laiške nurodė, kad nuo 2015-01-01 moka tik už fermoje sunaudotą elektros energiją. Pažymi, kad šalys buvo susitarusios mokėti už komunaliniu patarnavimus po ½ tenkančių išlaidų paveldėtam K. Š. ūkiui, bet ne pagal paveldėtas dalis. Apeliantė nurodo, kad ji, siekdama, jog nebūtų nutrauktas elektros energijos, tiekimas sumokėjo ir už atsakovę, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtas sumas regreso tvarka. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė už (duomenys neskelbtini) k. esantiems pastatams tiekimą energiją ir kitus komunalinius mokesčius moka lygiomis dalimis. Nors teismas nurodė, jog atsakovė įsirengė elektros apskaitos prietaisą, tačiau nei koks tai prietaisas, nei kokioje patalpoje įrengtas, atsakovė nepateikė, apie jį ieškovei neužsiminė, jis pastatytas be ieškovės žinios, nėra aišku, kokius duomenis nuo jo atsakovė nurašo Atkreipia dėmesį, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jos nepriemoka sudaro 281,72 Eur.

Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kadangi elektros energiją naudoja įrengimai, kurie priklauso šalims lygiomis dalimis, už sunaudojamą elektros energiją šalys apmoka lygiomis dalimis ir ginčo dėl apmokėjimo už šiuose pastatuose sunaudojamą elektros energiją nėra.\Nurodo, jog apeliantės argumentas, jog mokesčiai už suvartotą elektros energiją turi būti sumokėti proporcingai paveldėtai K. Š. ūkio daliai, tai yra po ½ dalį, yra nepagrįsti ir atmestini. Pagal 2011 gruodžio 31 d. priedą prie 2010 gruodžio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1231-01 sandėlio dalies nuomininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuris suvartoja beveik visą elektros energiją šiame objekte. Nurodo, kad ji 2013 lapkričio 11 d., norėdama įsitikinti, kiek elektros energijos suvartojama sandėlyje bendrasavininkių poreikiams, įsivedė kontrolinį elektros energijos skaitliuką. Vidutiniškai per mėnesį sandėlyje suvartojama 1,3 kw elektros energijos.Apeliantė 2016 vasario 26 d. įsirengė savo kontrolinį elektros skaitiklį, kuris užfiksavo, kad šalių naudojamame sandėlyje 2016 kovo - balandžio mėnesiais sunaudota 4 kw elektros energijos tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu sandėlyje saugomi grūdai, elektros suvartojimas vienodas. Kadangi praktiškai visą elektros energiją sandėlyje suvartoja nuomininkas, todėl visiškai nieko nepagrįstas, apeliantės argumentas, kad sandėlyje sunaudojama elektra ūkininkių ūkių reikmėms ir turi būti apmokama lygiomis. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad šalių susitarimą dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas sandėlyje po ½ įrodo jos, atsakovės, atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-21-732/2013, nes bylos dalykas nesusijęs su sandėliu. Nurodo, kad kai baigėsi paveldėtos K. Š. lėšos 2013 balandžio mėnesį, sąskaitas išrašydavo, pranešdavo mokėtinas sumas apeliantė. Kokia metodika remiantis apeliantė išrašydavo per mažas sąskaitas nuomininkui ir reikalavo pusės išlaidų už nuomininko suvartotą elektros energiją iš atsakovės, neaišku. Permokos susidarė dėl apeliantės kaltės, kuri be pagrindo reikalauja mokėti už pusę sandėlyje suvartojamos elektros energijos. Ji, atsakovė elgėsi sąžiningai, pastebėjusi, kad sumokėjo daugiau pinigų nei priklausytų, skirtumą išlygino, todėl nėra skolinga apeliantei. Atsakovė atsiskaitė už 2014 metais suvartotą ¼ dalį elektros energijos sandėlyje, t.y. 405,78 Eur, o iš nuomininko atgavo tik 164,08 Eur. Kadangi atsakovei pagal nuomos sutartį priklauso ¼ nuomos mokesčio proporcingai turimai nuosavybės daliai, atitinkamai ji laiku apmokėjo ¼ elektros energijos išlaidų sandėlyje.Atsakovė prašo prijungti prie bylos 2016 vasario 26 d. apeliantės įrengto po skaitiklio rodmenų nurašymo aktą, nes atsakovė gavo jį 2016 kovo 1 d., 2016 balandžio 30 d. poskaitiklio rodmenų nurašymo aktą, kuriais užfiksuota, kad šalių reikmėms sandėlyje 2016 kovo- balandžio mėnesiais suvartota 4 kw elektros energijos, bei AB „Lesto“ pranešimą apie prisijungimo duomenų prie savitarnos svetainės suteikimą atsakovei 2014 gegužės 26 d. Teigia, kad prašomi prijungti dokumentai patvirtina sprendime nustatytus faktus, anksčiau ji neturėjo galimybės jų pateikti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas dalinai naikinamas, byla dalyje perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti

pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Apeliantė pateikė naujų dokumentų, prašo juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra procesinių priežasčių prijungti prie bylos naujai pateiktus dokumentus. Ginčo laikotarpis apima 2014-2015 metus. Pateikti nauji dokumentai liečia 2016 m., taigi vėlesnį laikotarpį, kuris ginčo sprendimui neaktualus, todėl kaip pertekliniai prie bylos jie nepridedami.

37. Sutinkamai su CPK 327 str., apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:1) nustatomi šio Kodekso 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

38. Pagal CPK 329 str. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. 40. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; ).

41. Šiuo atveju pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl skolos atsiradimo pagrindų ir atitinkamai jos dydžio, netinkamai taikė procesines normas dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo, pateiktų įrodymų vertinimo, o apeliacinės instancijos teisme šių duomenų nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

42. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo, pagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kuo remiantis prašo priteisti iš atsakovės 500,12 Eur skolą, bet padarė išvadą,kad tokių įrodymų nepateikta.

43. Sykiu teismas nurodo, jog ieškovė nepaaiškino kokiu pagrindu ir kaip apskaičiuoja atsakovės sunaudotą elektros energijos kiekį ir mokėtinas už ją sumas,o pagal pateiktus skaičiavimus nėra galimybės nustatyti kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą apskaičiuoti nurodyti mokėjimai.

44. Teismo pozicija prieštaringa. Vienu atveju teigiama, jog įrodymų nepateikta, taigi, reikalavimas neįrodytas, o kitu, kad jie neaiškūs.

45. Pagal CPK 179 str., jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus.

46. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė suformulavo reikalavimą, kurį kildino iš daiktinių teisių pažeidimo ( susitarimo) bei nepagrįsto praturtėjimo instituto, pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, pateikė suvestines (skaičiuotes).Teismo posėdyje ieškovė teikė paaiškinimus. Pastarieji kaip ir atsakovės atsikirtimai pagal CPK 177,186 str. yra vieni iš įrodymų. Jais ieškovė grindė ieškinio pagrindą. Jeigu, teismo vertinimu, pateiktų įrodymų nepakako ar jie buvo neišsamūs, neaiškūs, nesusisteminti ar pan., teismas , siekdamas atskleisti ginčo , bylos esmę, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, įpareigoti pašalinti pateiktų dokumentų, skaičiavimų trūkumus ir pan., t.y. atlikti veiksmus ,kurie reikalingi siekiant tinkamai bylą išnagrinėti teismo posėdyje ( CPK 225 str.1,6 p.,160 str.1 d.3, 5 p.,179 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog tokių nurodymų ar pasiūlymų ieškovei teismas nedavė.

47. Jeigu, teismo vertinimu, įrodymų nors ir buvo pateikta, bet jie neaiškūs, jų vertinimas reikalauja specialių žinių, reikia atlikti sudėtingus skaičiavimus , byloje turėjo būti sprendžiama ar netikslinga skirti ekspertizę( CPK 160 str.1 d.4 p.,212 str.).Iš proceso eigos matyti, jog šie veiksmai nebuvo atlikti, dėl ekspertizės atlikimo nespręsta.

48. Apibendrintai sprendžiama, jog pirmos instancijos neanalizavo pateiktų įrodymų, nenurodė kodėl jie šalių teiginių( skaičiavimų) pagrįstumo nepatvirtina, kuo konkrečiai jie nepakankami ar ydingi.

49. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą dėl skolos mokėjimo lygiomis dalimis kildino iš daiktinių teisių į ūkininko ūkį ( po ½ dalį), atsakovė teigė pati permokėjusi už energiją, atsikirto skaičiavimais iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ( atsakovė įvardija juos „objektas Nr. (duomenys neskelbtini)“ ¼ dalis, „objektai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ po ½ dalį kiekviename). Teismas nepasisakė kodėl negalima taikyti ieškovės arba atsakovės skaičiavimo principų.

50. Byloje nespręsta ar buvo ieškovės nurodomas susitarimas mokėti lygiomis dalimis tik kol pakaks palikėjo paliktų lėšų, ar jis apėmė ir vėlesnį laikotarpį, nevertino ar nesant rašytinio susitarimo šalių veiksmai - apmokėjimas iki 2014 m. balandžio mėn. lygiomis dalimis nerodo buvus panašų susitarimą., nepasisakyta dėl atsakovės taikyto skaičiavimo principo ( pagal dalis nekilnojamajame turte) leistinumo.

51. 164,08 Eur sumą ieškovė įvardija kaip atsakovės „pasiimtą iš UAB“ (duomenys neskelbtini)“ sumą už 2014 metų I pusmetį suvartotą elektros energiją“. Atsakovė tvirtino šios sumos negavusi.

52. Šalims skirtingai aiškinant kokie buvo mokėjimo pagrindai ir to dydis , apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ turtinės teisėms ar pareigoms, todėl pastaroji bendrovė turėjo turėti galimybę dalyvauti teisminiame procese trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog į procesą bendrovė neįtraukta, atsakovė kėlė jos įtraukimo trečiuoju asmeniu klausimą, bet jokio procesinio sprendimo dėl to teismas nepriėmė.

53. Nagrinėjant bylą iš naujo derėtų iš naujo apsvarstyti dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo teismo procese reikalingumo.

54. Dėl pasakyto teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 str.1 d. 4 p.).Tą atliekant teismas turėtų visapusiškai įvertinti šalių pateiktus įrodymus, jų pozicijas ir , nesant ginčo dėl ginčo laikotarpiu suvartotų energijos kiekių, mokėjimų, įvertinti šalių taikomų skaičiavimo principų pagrįstumą. Trūkstant įrodymų, derėtų ieškovei pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl jų pateikimo, patikslinimo, o, nustačius specialių žinių poreikį, spręsti dėl ekspertizės atlikimo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes byla perduota nagrinėti iš naujo ( CPK 93 str.5 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15- 732/2016 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.