Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-523-633/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: 1-523-633/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22908-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas: E. T., K. S.
Kaltinamasis: M. R.

Baudžiamoji byla Nr. 1-523-633/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22908-2021-9Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.2.25.4.2.1; 2.3.6.4.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. T., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. S., jos atstovui pagal įstatymą A. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Migauskienei, gynėjui advokatui E. R., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2019 m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės apribojimo (bausmę baigė atlikti 2020 m. sausio 28 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. R. 2021 m. liepos 10 d. apie 11.05 val. Vilkaviškio r. sav., Staugaičių kaimo gyvenvietėje kelyje „Staugaičiai-Mažučiai“, būdamas neblaivus – apsvaigęs nuo alkoholio iki 1,56 prom. vidutinio girtumo ir neatsargiai vairuodamas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdomą ir naudojamą uždarai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 15, 127, 128 punktų reikalavimus/draudimus, t. y., vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas eismo dalyvių būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, nepasirinko saugaus važiavo greičio ir viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/val. greitį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir važiavimo sąlygas, vietovės reljefo ypatumus, kad galėtų laiku ir saugiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, staigiame kelio posūkyje į kairę nesulėtino važiavimo greičio, laiku ir saugiai nesustabdė bei nesuvaldė vairuoto automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir jį, vairuotą automobilį, kelis kartus apvertė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta keleivių E. T. ir K. S. sveikata.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. R. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi dėl savo neatsargaus ir neatsakingo elgesio kelyje, dėl bylos esmės toliau paaiškino, jog nusikaltimo įvykio dienos rytą maždaug nuo 9.00 val. iki 10.00 val. laiku pas liudytoją Z. K. namuose kartu su juo bei grupe kitų asmenų, tarp kurių buvo ir abi nukentėjusios, vartojo alkoholį – alų ir degtinę, pats teigia išgėręs apie 1,5 – 2 litrus stipraus alaus. Pasibaigus gėrimams, visi nutarė parsivežti dar išgerti, kadangi jis buvo su automobiliu, važiuoti iki artimiausios Dailučių km Vilkaviškio r. dirbusios parduotuvės paprašė jį, kas konkrečiai, neprisimenantis, jis sutikęs, nors ir jautė esantis neblaivus, teisę vairuoti lengvąjį automobilį turtintis. Jis pats vairavo automobilį tiek iki parduotuvės, tiek ir atgal iki pat autoįvykio vietos. Greta jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo liudytojas E. P., ant galinės sėdynės kairėje - už jo, vairuotojo, sėdėjo nukentėjusioji K. S., o dešinėje – nukentėjusioji E. T.. Būtent taip automobilyje keleiviai važiavo tiek iki parduotuvės, tiek ir atgal iki avarijos vietos, išlipo prie parduotuvės ir degtinę pirko tik vienas liudytojas E. P.. Važiuojant atgal į Mažučių kaimą ir artėjant prie išvažiavimo iš Staugaičių km gyvenvietės, maksimalaus leistino greičio ženklas buvo 50 km/val., mano, kad jo neviršijo. Jam artėjant į staigoko posūkio į kairę zoną, automobilis ėmė slysti ant kelio važiuojamojoje dalyje pribirusių smulkių akmenėlių į dešinę, nuslydo nuo kelio sankasos ir 2 kartus vertėsi. Manantis, jog autoavarijos kilimą lėmė jo neblaivumas ir per didelis važiavimo greitis. Avarijos metu jis ir keleivis liudytojas E. P. nenukentėjo, tačiau buvo sužalotos abi keleivės nukentėjusios, viena skundėsi skausmu rankoje, kita – kojoje, iki avarijos abi buvę sveikos. Į avarijos vietą atbėgę liudytojai J. S. ir N. K. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusios buvo išvežtos į ligoninę, pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 1,56 prom. girtumą, jo neginčijo. Kadangi išsigando gresiančios atsakomybės, jis dar avarijos vietoje belaukiant policijos, prašė pirmiausiai liudytoją J. S. prisiimti kaltę (pripažinti, jog automobilį vairavo ne jis, o šis liudytojas), dar po kurio laiko jis to paties prašė ir liudytoją G. K., dabar dėl to gailisi.

3. Iš esmės tokias pačias kaltinamojo nusikalstamai neatsargių veiksmų viešajame eisme atlikimo vietos, laiko, jų pobūdžio, eigos, autoavarijos kilimo priežasčių, automobilį vairavusio kaltinamojo neblaivumo bei šio autoįvykio pasekmių (nukentėjusiųjų sužalojimų) aplinkybes, o taip pat ir kaltinamojo bandymą išvengti atsakomybės įkalbinėjant liudytojus J. S. ir G. K. prisiimti jo kaltę, byloje yra patvirtinę ir nukentėjusios E. T. (1 t., b. l. 81-82, 84) bei K. S. (1 t., b. l. 88-89, 116), taip pat tiesioginiai šio neatsargaus nusikaltimo įvykio liudytojai kaltinamojo automobilio keleivis E. P. (1 t., b. l. 138-139, 142), J. S. (1 t., b. l. 145-146), N. K. (1 t., b. l. 158-159) bei iš dalies ir netiesioginiai nagrinėjamo nusikaltimo įvykio liudytojai alkoholį betarpiškai prieš avariją su kaltinamuoju kartu vartojęs Z. K. (1 t., b. l. 153-154), taip pat G. K. (1 t., b. l. 166-167), kurių visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu byloje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2021 m. liepos 10 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad eismo įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav., Virbalio sen., Staugaičių km gyvenvietės ribose, artimiausias pastatas namų valda Nr. 37. Šioje zonoje galioja pastatyti kelio ženklai pirmiau Nr. 146 (posūkis į dešinę), toliau Nr. 147 (posūkis į kairę) bei Nr. 329 (ribotas greitis 50 km/val.). Kelio važiuojamosios dalies su asfalto danga plotis – 5,60 m., šalikelių abejose pusėse – po 1,60 m., automobilio judėjimo iki autoįvykio kryptis nuo Staugaičių km link Mažučių km. Kelio pirmojo posūkio į dešinę pradžioje ant kelio dangos automobilio sustojimo po avarijos vietos kryptimi rastos stabdymo-ratų slydimo žymės atitinkamai 19,90 m. ir 22,50 m. ilgiu, kurios pasibaigia žvyruotoje dešinėje šalikelėje. Nuo šios vietos pagal slydimo žymių trajektoriją už kelio sankasos esančiame lauke išguldyti javai, o už 21,30 m. rastas apvirtęs ant stogo smarkiai apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi pasisukęs į kelio sankasą (1 t., b. l. 17-37).

5. 2021 m. liepos 10 d. transporto priemonės - automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir techninės būklės patikrinimu nustatyta, jog stipriai apgadinta (sulankstyta) didesnioji dalis kėbulo, įskaitant stogo gniuždymą iš viršaus į apačią ir kryptimi iš kairės į dešinę (tikėtinas smūgis stogo kairės (vairuotojo) pusės plokštuma į žemę automobilio vertimosi metu), išdužę visi langų stiklai, saugos oro pagalvės nė viena nesuveikusi, saugos diržai neužsegtoje padėtyje, padangų būklė gera, automatinės transmisijos valdymo svirtis D (į priekį) padėtyje, vairo mechanizmas po avarijos nesisukinėja, kojinių stabdžių būklės dėl avarijos taip pat nėra galimybės įvertinti, rankinis stabdys elektrinis, veikia (1 t., b. l. 38-46).

6. Kelių transporto priemonių registro duomenimis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), jo valdytojas transporto priemonės valdymo ir naudojimosi (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2021 m. birželio 1 d. yra kaltinamasis M. R., automobilio valstybinė techninė apžiūra galioja nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., o valdytojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas AB „Lietuvos draudimas“ – nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 53-54, 55, 56-57, 60-63).

7. 2021 m. liepos 13 ir 23 d. d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu abi nukentėjusios E. T. ir K. S. bei ir liudytojas J. S. iš bendrųjų veido bruožų užtikrintai atpažino kaltinamąjį M. R. kaip automobilio valdytoją ir vairuotoją nagrinėjamo byloje autoįvykio metu (1 t., b. l. 168-170, 171-173, 174-179).

8. 2021 m. liepos 20 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) duomenis nukentėjusiajai E. T. konstatuota dešinio stipinkaulio viršutinės dalies skeveldrinis lūžimas, sumušimas bei alkūnės žaizda, kurie galėjo būti padaryti 2021 m. liepos 10 d. autoavarijos metu vienmomentiškai ar artimu vienas kitam laiku, nukentėjusiajai esant bet kokioje padėtyje ir jai kūnu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais - kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, ir dėl stipinkaulio lūžimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 186, 190-192).

9. 2021 m. liepos 14 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) duomenis nukentėjusiajai K. S. konstatuota galvos paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas bei kairio šlaunikaulio išorinio krumplio krašto sąnarinis lūžimas, kurie galėjo būti padaryti 2021 m. liepos 10 d. autoavarijos metu vienmomentiškai ar artimu vienas kitam laiku, nukentėjusiajai esant bet kokioje padėtyje ir jai kūnu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais - kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, ir dėl šlaunikaulio išorinio krumplio krašto sąnarinio lūžimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 196).

10. 2021 m. lapkričio 12 d. išraše iš nukentėjusios E. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ užfiksuota, kad šią dieną į sąskaitą buvo įskaitytas 50 Eur sumos pervedimas iš kaltinamojo M. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta paskirtimi „papildymas“ (2 t., b. l. 15-16).

11. 2021 m. liepos 10 d. alkotesteriais „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0045“ ir „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0286 atliktų patikrų duomenimis nagrinėjamo byloje eismo įvykio dalyviams bei kt. susijusiems su juo asmenimis buvo nustatyti tokie (ne)blaivumai : a) 12.26 val. laiku nukentėjusiajai K. S. – 0,13 prom.; b) 15.05 val. laiku nukentėjusiajai E. T. - 0,00 prom. (blaivi); c) 11.33 val. laiku liudytojui E. P. – 2,35 prom.; d) 11.31 val. laiku liudytojui J. S. – 2,92 prom.; e) 11.51 val. laiku kaltinamajam M. R. – 1,56 prom. (pirmu pūtimu 11.34 val. – 1,62 prom.) (1 t., b. l. 1-2; 2 t., b. l. 32-37).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

12. Kaltinamasis M. R. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nagrinėjamo neatsargaus nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami iš esmės teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės apžiūros ir techninio patikrinimo, teismo medicinos specialisto išvadų, (ne)blaivumo patikrų duomenys, – punktai 4-6, 8-11), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

13. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant nukentėjusiųjų ir tiesioginių neatsargaus nusikaltimo įvykio liudytojų parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo neatsargių veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad tokią specialią teisę turintis kaltinamasis M. R., vairuodamas kelyje (gyvenvietėje) sutarties pagrindu valdomą ir naudojamą automobilį neblaivus – apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio 1,56 prom. girtumo, t. y. dalyvaudamas viešajame eisme ir todėl privalėdamas tiksliai vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus (tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius, nustatytus vairuotojams), dėl nusikalstamo nerūpestingumo, vėliau peraugusio į nusikalstamą pasitikėjimą, kaltai nevykdė, nors privalėjo, kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus ir draudimus, dėl ko tiesiogiai priežastingai sukėlė autoįvykį (nesuvaldytu automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų automobilio keleivių nukentėjusiųjų E. T. ir K. S. sveikata. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

14. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog betarpiškai prieš autoįvykį sutarties pagrindu teisėtai valdomą ir naudojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent kaltinamasis M. R.. Antra, nagrinėjamas byloje autoįvykis tiesiogiai priežastingai įvyko būtent dėl minimo automobilio „Audi A6“ vairuotojo (kaltinamojo M. R.), nepaisant kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 128 punktų reikalavimų, vairavimo neblaivaus būklės, saugaus ir leistino maksimalaus važiavimo greičio aiškaus viršijimo, neatsižvelgus į važiavimo sąlygas ir neįsitikinus galimybe saugiai atlikti pakankamai staigius posūkius į dešinę o po to iškart į kairę, bei dėl ženkliai viršyto saugaus greičio automobilio nesustabdymo ir nesuvaldymo. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad kokius tai kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus būtų pažeidę ir kokia tai dalimi taip pat sąlygoję nagrinėjamos autoavarijos bei jos pasekmių kilimą ir kokie tai kiti galimi eismo dalyviai avarijos vietoje ar betarpiškai prie jos. Trečia, bylos duomenys nekelia abejonių ir tuo, kad visi teismo medicinos specialisto konstatuoti abiem nukentėjusioms kūno sužalojimai joms buvo padaryti būtent nagrinėjamos autoavarijos, dėl automobilio smūgių į žemę ir vertimųsi, metu. Teismui nekyla abejonių ir dėl to paties specialisto duotų išvadų dėl kiekvienai iš nukentėjusiųjų padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto (sunkumo). Ketvirta, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuotina neatsargi neblaivaus vairuotojo veika, sukėlusi bent vieno asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip ir yra nustatyta nagrinėjamu byloje atveju. Penkta, bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog kelių eismo saugumo taisykles kaltinamasis M. R. pažeidė ir sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusioms) tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

15. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės nagrinėjamo neatsargaus nusikaltimo sudėties lygmeniu dėl nustatytų byloje aplinkybių, jog : a) kaltinamasis automobilį, kuriuo sukėlė autoavariją, vairavo būdamas apsvaigęs iki vidutinio girtumo, kai vien jau tai, nepriklausomai nuo to, ar įvyko autoįvykis ir atsirado materialieji veikos padariniai, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (BK 281¹ straipsnio 1 dalis); b) nusikalstamus padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) kaltinamasis sukėlė ne vienam (rūšiniai nagrinėjamos nusikaltimo sudėties padariniai), tačiau iškart dviem nukentėjusiems asmenims. Kita vertus, kaltinamasis vairavo techniškai tvarkingą automobilį, turėdamas tam specialiąją teisę, apsidraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.

16. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota aukščiau, kaltinamasis kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus pažeidė bei tuo sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius dėl neatsargumo. Nagrinėjamas neatsargus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų materialiųjų padarinių nukentėjusiųjų fizinei sveikatai (išorinių ir vidinių kūno sužalojimų) atsiradimo momento, kas beveik sutapo su kaltinamojo nusikalstamai nerūpestingu pripažįstamo manevro vairuotu automobiliu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

17. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo M. R. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina menkai patenkinama : a) kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 1 dalis) nusikalto neatsargiai, tačiau jau antrąjį kartą (2 t., b. l. 88-92); b) kaltinamasis per paskutinių 1 metų laikotarpį įvykdė 4 administracinius nusižengimus, tame tarpe ir 2021 m. gegužės 26 d. (maždaug prieš pusantro mėnesio iki nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos) taip pat vairavo automobilį neblaivus (2 t., b. l. 93-98), vienos paskirtos administracinės nuobaudos kaltinamasis neįvykdęs (nesumokėjęs paskirtos baudos); c) iki veikos ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei jo eigoje kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų baudžiamajai atsakomybei išvengti, įkalbinėdamas du asmenis (liudytojus J. S. ir G. K.) melagingai prisiimti kaltę dėl automobilio vairavimo ir avarijos sukėlimo. Kita vertus kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena motinos šeimoje, nuolatinio darbo nedirba, tačiau periodiškai uždarbiauja užsienio šalyse, šiuo metu pragyvena iš santaupų ir padedamas motinos.

18. Teismas kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo visišką prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti visas esmines ir juridiškai reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas šioje byloje nenustatė, kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamas pastarojoje byloje nusikaltimas nėra tyčinis, todėl nusikalstamų veikų recidyvo šioje byloje nėra (BK 27 straipsnio 1 dalis).

19. Toliau teismas sprendžia, jog iš baudžiamojo įstatymo alternatyviai numatytų už nagrinėjamą nusikalstamą veiką bausmių, t. y. baudos, arešto ar terminuoto laisvės atėmimo, pagal konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, kaltinamajam bus teisinga paskirti arešto rūšies bausmę, atidedant jos vykdymą ir kaltinamajam, kaip pirmą kartą nuteistam tokios rūšies bausme, taikant valstybės probacijos priemones, kadangi bylos faktiniai duomenys (dar labiau patenkinama nei priešingai kaltinamojo asmenybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, labiau savikritiškas nei būtų priešingai požiūris į savo paties neatsakingą ir nusikalstamai neatsargų elgesį kelyje, motyvacija darbui) teikia teismui pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam arešto bausmės tikslai bus visiškai pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Baudos bausmės paskyrimas, nepaisant kaltinamojo ir jo gynėjo tam pageidavimo, teismo vertinimu, šiuo atveju būtų itin sunkiai įvykdomas dėl sudėtingos šiuo metu kaltinamojo turtinės padėties, nedarbo Lietuvoje, nevisiškai aiškių pragyvenimo šaltinių, nesant realių galimybių juos kontroliuoti, taip pat iš įstatymo kylančios prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytas tiek turtines (automobilio savininkui, draudimo kompanijai regreso tvarka), tiek neturtines (abiem nukentėjusioms) žalas. Kita vertus nustatytoje konkrečioje faktinėje situacijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, neatitiktų proporcingumo kaltinamojo įvykdytos neatsargios veikos pobūdžiui bei ir jo paties pavojingumui kriterijaus. Teismui nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, tačiau kartu nusikaltimo pavojingumo laipsnį įvertinus kiek didesniu už rūšinės sudėties lygmenį ir įvertinus tik menkai patenkinama kaltinamojo asmenybę bei pripažinus kaltinamojo polinkį į teisės pažeidimus ir visų kitų aukščiau minėtų aplinkybių kontekste, kurios savo visuma suponuoja kaltinamajam skirtinos arešto bausmės dydį nustatyti didesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, - 75 paromis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-4 dalys) ir proporcingai jos vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą vietą ir laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), kartu nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtį, (ne)užimtumą darbine veikla ir kt. nustatytas aplinkybes atitinkantys, tarpusavyje suderinami ir galintys būti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose. Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajam bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), tačiau jam skiriamai bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ir skirtina jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, - iki 50 parų arešto, kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir teisiamajame posėdyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 m. (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys, 68 straipsnis). Skirti papildomai dar ir kitas baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nenustatyta.

20. Kaltinamajam M. R. byloje dar ikiteisminio jos tyrimo metu yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 69-71) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų byloje nėra. Daiktinis įrodymas - autoavarijoje sudaužytas ir laikinai pas savininkę (duomenys neskelbtini) saugomas automobilis su jo dokumentais (1 t., b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintas (paliktinas visam laikui disponuoti) teisėtai savininkei (duomenys neskelbtini), kiti daiktai – 8 šluotelės su nuoplovomis iš automobilio, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 50), - sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Byloje taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo M. R. nuosavybės teisės į automobilį „Ford focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas (2 t., b. l. 80-83), paliktina galioti iki visiško šio nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo.

21. Dėl civilinių ieškinių. Byloje nukentėjusios E. T. (1 t., b. l. 119) ir K. S. (per atstovą pagal įstatymą) (1 t., b. l. 116) yra pareiškusios civilinius ieškinius su reikalavimais priteisti joms kiekvienai po 3000 Eur patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, kad pagal abu nagrinėjamus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, jų visiško ar dalinio patenkinimo atveju, pagal suformuotą teismų praktiką turi prievolę solidariai atsakyti eismo saugumo taisykles pažeidęs kaltinamasis ir jo civilinės atsakomybės pagal privalomojo draudimo sutartį draudikas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – draudimo bendrovė) (1 t., b. l. 56, 57). Pastaroji kaip bendraatsakovis pagal abu ieškinius byloje raštu pateikė poziciją, jog tuo atveju, jeigu civilinės atsakomybės draudėjas kaltinamasis M. R. teismo bus pripažintas kaltu dėl autoavarijos sukėlimo, ji, draudimo bendrovė, sutinkanti be ginčo išmokėti ieškovių reikalaujamo dydžio draudimo išmokas kaip neturtinės žalos joms kiekvienai atlyginimus, t. y. pastarasis civilinis atsakovas ginčo nei dėl ieškinių faktinio pagrindo, nei dėl dalyko nekelia ir iš esmės abu ieškinius visiškai pripažįsta (2 t., b. l. 128). Kaltinamasis M. R. per gynėją reikalavimams atlyginti nukentėjusioms po 3000 Eur neturtinės žalos atsikerta pačių ieškovių (nukentėjusiųjų E. T. ir K. S.) tiesiogiai priežastingai su kaltinamojo deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis susijusiu neatsargumu, kurį vertina sudarančiu faktinį pagrindą atleisti abu atsakovus kaip bendraskolius bent nuo dalies nukentėjusiųjų patirtos dėl delikto neturtinės žalos atlyginimo prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies numatytu juridiniu pagrindu. Kaip neturtinė žala abiejų ieškovių buvo įvardintas ženklų laiką jų kiekvienos dėl patirtų kūno sužalojimų, ypač kaulų lūžių, iškęstas bei ir šiuo metu epizodiškai jaučiamas fizinis skausmas, patirtas išgąstis, stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), ženklų laiką trukęs nedarbingumas, patirti nepatogumai dėl galūnių sugipsavimo 1-2 mėn. laikui, būtinojo lankymosi (sugaišto laiko) sveikatos priežiūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigose. Abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastas vienodas, tomis pačiomis aplinkybėmis patirtos traumos panašios, todėl, teismo vertinimu, yra pagrįsta joms neturtinę žalą kompensuoti tokiu pačiu dydžiu. Ieškovės visa tai, kas aukščiau aprašyta, įvertino kiekviena po 3000 Eur dydžio neturtine žala. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo kartu su savo civilinės atsakomybės draudiku, kaip solidariai atsakingų už žalą civilinių atsakovų, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusioms padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusios nuo nagrinėjamo byloje neatsargaus nusikaltimo E. T. ir K. S. turi galiojančią reikalavimo teisę į joms neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį bei jo civilinės atsakomybės draudiką. Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam.

22. Dėl pačių nukentėjusiųjų (civilinių ieškovių) veiksmų, jų santykio su kaltinamojo deliktu bei įtakos iš jo kilusioms pasekmėms. Teismas byloje nustatė, jog abi nukentėjusios dar ir delikto laiką leido kartu su atsakovu (kaltinamuoju) M. R., važinėjosi tuo pačiu automobiliu, K. S. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tai darė E. T. akivaizdoje, taigi abi žinojo, suvokė, nes matė, kad atsakovas M. R. yra akivaizdžiai neblaivus, nes tai pagal bylos duomenis buvo akivaizdu (nukentėjusiųjų, liudytojų J. S., E. P., Z. K. parodymai, duomenys apie alkotesterio parodymus (1,56-1,62 promilės iškvėptame ore yra apsvaigimas nuo alkoholio jau tokiu mastu, kad to nepastebėti nebeįmanoma). Pagal faktinius duomenis abi ieškovės (nukentėjusios) iki kaltinamojo delikto ir jo momentu automobilyje keleivėmis aukščiau pažymėtomis aplinkybėmis važiavusios savo noru, negana to, nepilnametė K. S. pati būdama neblaivi ir prieš tai girtavusi su kaltinamuoju, dalyvavo sugėrovų aptarime poreikio prasimanyti dar alkoholio ir nusprendžiant tai padaryti būtent nuvažiuojant kaltinamojo vairuojamu automobiliu į Dailučių km, kas reiškė, jog ne tik neprieštarauja, bet ir pritaria neblaivių asmenų kelionei automobiliu ir kad jį vairuotų būtent joms abiem žinomai neblaivus kaltinamasis M. R., be to, abi keleivėmis automobiliu važiavo neprisisegusios saugos diržais. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog pačios žalos patyrusios nukentėjusios (ieškovės) elgėsi labai neatsakingai, rizikingai, o jų neatsargumas vertintinas kaip iš esmės jau didelis. Kita vertus, teismas byloje taip pat nustatė aplinkybę, jog betarpiškai prieš kaltinamojo sukeltą autoįvykį automobilio keleivės nukentėjusios prašė, ragino kaltinamąjį sumažinti nesaugiu jų vertintą važiavimo greitį, taigi, ėmėsi veiksmų tam, kad išvengti galimos autoavarijos bei negatyviųjų jos padarinių atsiradimo, ar bent jau sumažinti tokių grėsmę. Visgi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmoji grupė aplinkybių deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu yra reikšmingesnė nei antroji ir lemia atlygintinos nukentėjusioms (ieškovėms) neturtinės žalos dydžio mažinimą CK 6.253 straipsnio 1 dalies ir 6.270 straipsnio 1 dalies juridiniu pagrindu, kadangi pagal teismo nustatytas aplinkybes pačios nukentėjusios pirmos grupės aplinkybėmis prisidėjo prie kaltinamojo delikto (autoavarijos) įvykio, tuo tam tikra dalimi ir pačios sukurdamos rizikingą jų abiejų sveikatai ir gyvybei situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-383/2007, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-772/2007 ir kt.). Kadangi teismas, kaip jau minėta aukščiau, kartu nustatė ir priešingą šiuo požiūriu aplinkybę – kad nukentėjusios vėliau (betarpiškai prieš deliktą) visgi dėjo pastangas (ėmėsi veiksmų), kad jo išvengti (prašė, ragino kaltinamąjį mažinti greitį), bus teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1-3 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis) šios konkrečios bylos aplinkybėmis nustatyti atsakovėms prievolę atlyginti 2/3 dalis ieškovių patirtos neturtinės žalos (šalies kasacinio teismo yra pritarta teismų praktikai, jog (ne)sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą ar atėmus jam gyvybę, kad ir dėl neatsargumo, esminiais kriterijais nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti laikoma neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens (asmenų) kaltė, kurie nėra lygiaverčiais su visais kitais CK 6.250 str. 2 d. požiūriu (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 478 psl.). Nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodytas atlygintinos neturtinės žalos dydis (3000 Eur vienam tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui) dėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos iš esmės atitinka apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką dėl priteisiamų žalų vidurkio. Teismo vertinimu, šios konkrečios bylos aplinkybės nesudaro pakankamo bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nukrypti nuo tokios praktikos vidurkio, todėl ieškovių (nukentėjusiųjų E. T. ir K. S.) dėl nagrinėjamos neatsargios nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala teismo vertinama po 3000 Eur suma. Tokiu būdu atlygintinos neturtinės žalos dydis apskaičiuotinas taip : (3000 Eur x 2 : 3) = 2000 Eur vienam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir skiriamos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, - nustatyti pareigą nuteistajam būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu.

Kartu su intensyvia priežiūra nuteistajam M. R. nustatyti tokius įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpį : 1) pradėti dirbti arba registruotis bedarbiu Užimtumo tarnyboje, 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktai).

Paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 68 straipsnis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Nukentėjusios E. T. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai solidariai iš nuteistojo M. R. ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas – 110051834, buveinės adresas – J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilniaus m., - 2000 Eur (du tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusios K. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai solidariai iš nuteistojo M. R. ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas – 110051834, buveinės adresas – J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilniaus m., - 2000 Eur (du tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Procesinę prievartos priemonę – nuteistojo M. R. nuosavybės teisės į automobilį „Ford focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą, palikti galioti iki visiško šio nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo.

Daiktinį įrodymą - laikinai pas savininkę (duomenys neskelbtini) saugomą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėtai savininkei (duomenys neskelbtini). Kitus daiktus – 8 šluoteles su nuoplovomis iš automobilio, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis