Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškeju A. A. ir S. A. atstovo advokato Romualdo Drakšo skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškeju atstovo advokato R.Drakšo skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores 2010-02-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus rajono PK 2007-06-12 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-1-1010-07 pagal nusikalstamos veikos, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., požymius del keliu eismo ivykio, kurio metu 2007-06-12, 22.09 val. Vilniaus r., kelyje (duomenys neskelbtini) M.Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motocikla Honda CBR 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidure su kelio važiuojamojoje dalyje dviraciu važiavusiu M.A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Eismo ivykio metu žuvo M. A. ir nukentejo motociklo Honda CBR 600 vairuotojas M. Ž. (sunkus sveikatos sutrikdymas).

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-01-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 7 p pagrindu. Prokuroras, ivertines bylos aplinkybes, padare išvada, kad nagrinejamas eismo ivykis, kurio metu nukentejo motociklo vairuotojas M. Ž. , kuriam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ivyko del dviratininko M. A. kaltes. Kadangi M. A. žuvo šio eismo ivykio metu, todel prokuroras ikiteismini tyrima šioje medžiagoje del keliu transporto eismo saugumo ir transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidimo, nulemusio kito asmens sunku sveikatos sutrikdyma, nutrauke.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausioji prokurore 2010-02-08 nutarimu atmete pareiškejos A. A. atstovo advokato R.Drakšo skunda, pripažindama, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagristai ir teisetai.

Pareiškeju atstovas advokatas R.Drakšas šiuos prokuroru nutarimus apskunde istatymu nustatyta tvarka Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui.

Atstovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu taip ir liko neišaiškinti esantys prieštaravimai: 1. ekspertams buvo nurodytas neteisingas kelio ruožo ivykio vietos planas; 2. dviratininkas M. A. susidurimo metu buvo apžerges dvirati, taciau nulipes nuo sedynes, kas rodo, kad jis nevažiavo; 3. ekspertai visiškai ignoravo kelio susiaurejima ivykio metu ir galimus motociklininko staigius manevrus; 4. liko nepaaiškintas perlaužto dviracio daliu atsiradimas dešineje puseje už 6-8 metru nuo smugio vietos; 5. liko neišaiškintos duomenu apie motociklininko judejimo greiti prieštaravimo aplinkybes; 6. liko nepaaiškinta, kodel nerasta motociklo stabdymo žymiu ir kodel ekspertai teigia, kad motociklininkas stabde; 7. liko netirti M. A. rubai ir batai.

Advokatas nurodo, kad ivykio, susidurimo vieta buvo klaidingai nustatyta bei tokiu budu perkelta 17 metru tolyn nei tikroji susidurimo vieta. Ivykio vieta, atliekant ekspertizes, buvo laikoma vieta, kur nukrito po susidurimo 17 metru skriejes M. A. . Klaidingai nustacius ir užfiksavus tikslia susidurimo vieta, buvo klaidingai nustatytas ir susidurimo mechanizmas, motociklininko judejimo greitis bei susidurimo priežastys. Todel atstovas pažymi, kad ekspertai savo išvadas dare remdamiesi jiems ikiteisminio tyrimo pareigunu pateikta klaidinga schema, netiksliais užrašais po A. A. nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jos parodymu patikrinimas vietoje ir asmens, visomis priemonemis siekiancio išvengti atsakomybes, parodymais. Klaidingais duomenimis paremtos ekspertizes išvados negali buti teisingos.

Kartu atstovas pabrežia, kad siekiant pašalinti visus prieštaravimus, esancius ikiteisminio tyrimo byloje, buvo prašyta papildomai apklausti specialiste O.Lukoševiciene bei ekspertus, pateikusius ekspertizes išvadas, palaukti dar vienos specialisto išvados, kuri jau užsakyta ir greitai bus paruošta, bei patikslinti paaiškinamuosius tekstus po nukentejusiosios A. A. nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jos parodymu patikrinimas vietoje. Taciau i šiuos ju prašymus nebuvo atsižvelgta.

Del šiu aplinkybiu pareiškeju atstovas advokatas R.Drakšas yra isitikines, kad skundžiami procesiniai dokumentai turi buti panaikinti ir ikiteisminis tyrimas atnaujintinas.

Teisme pareiškejas S. A. ir jo atstovas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškeju A. A. ir S. A. atstovo advokato Romualdo Drakšo skundas netenkintinas.

Baudžiamasis procesas turi prasme tik tuomet, kai ji inicijuojant ir tesiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ja padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame istatyme numatyta sankcija. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. yra numatytos aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos atnaujinus ikiteismini tyrima buvo atlikta eile procesiniu tyrimui reikšmingu veiksmu, patikslinti nukentejusiuju parodymai, surinkta nemažai tyrimui reikalingu duomenu. Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teiseja, ivertine turimus duomenis, priejo pagristos išvados, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad eismo ivykis ivyko del M. A. kaltes, o jam mirus ikiteisminis tyrimas negalimas, todel jis nutrauktinas LR BK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, ir del to pakankamai išsamiai pasisake skundžiamuose procesiniuose dokumentuose - 2010-01-14, 2010-02-08 nutarimuose ir 2010-03-01 nutartyje.

Teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ja ivertines, sutinka su prokuroru ir ikiteisminio tyrimo teisejos išvadomis, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, žuvus nagrinejamo autoivykio kaltininkui – M. A. , t.y. nutrauktinas LR BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

Tiesiogiai eismo ivyki mate asmenys – A. A. bei M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu dave priešingus parodymus. M. Ž. nurode, kad ivykio metu iš Vilniaus važiavo keliu (duomenys neskelbtini), savo eismo juosta, dešine puse. Priartejes sankryža mate dviratininkus, stovincius ant žvyrkelio skersai pagrindinio kelio, t.y. jis juos mate iš šono. Jam priartejus, vienas dviratininkas staiga išvažiavo i kelio važiuojamaja dali. Jis nesugebejo išvengti susidurimo ir partrenke dviratininka važiuojamosios dalies dešineje puseje, t.y. dešines juostos viduryje. Šiuos savo parodymus jis patvirtino parodymu patikrinimo metu. Tuo tarpu liudytoja A. A. nurode, kad ivykio diena ji kartu su žuvusiu sunumi važiavo keliuku nuo (duomenys neskelbtini) ežero link kelio (duomenys neskelbtini). Privažiave sankryža su pagrindiniu keliu jie sustojo – ji nulipo nuo dviracio, o sunus M. A. stovejo kelkraštyje, jai iš dešines, apsižerges dvirati. Iš dešines puses važiavo automobilis, kuri jie praleido. Mate iš kaires puses, nuo Vilniaus dideliu greiciu atvažiuojanti motocikla, kuris prieš ja nugriuvo ir slysdamas šonu trenkesi i jos sunu. Nuo smugio M. A. nukrito ant kelio važiuojamosios dalies dešineje puseje.

Kaip matyti, šie asmenys nurode skirtingas kilusio autoivykio aplinkybes, eismo ivykio mechanizma. Siekiant pašalinti esamus prieštaravimus bei pareiškeju pateiktoje specialistes O.Lukoševicienes 2008-11-22 išvadoje, kuri ir buvo pagrindas atnaujinti ši ikiteismini tyrima, bei Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto 2008-03-04 išvadoje esancius prieštaravimus, buvo atlikta eile butinu proceso veiksmu bei paskirta ir atlikta kompleksine teismo ekspertize ir gauti du ekspertizes aktai Nr.11-2100 (09) bei Nr. 11-3471(09). Kompleksine teismo medicinine – eismo ivykio ekspertize atliko keli, nemaža šioje srityje darbo patirti turintys ekspertai, kurie išsamiai ištyre ir ivertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus, išvadoms duoti butinus duomenis. Ekspertu duotos išvados paneigia liudytojos A. A. duotus parodymus, jos nurodytas ivykio aplinkybes – buvo nustatyta, kad susidurimo momentu motociklas ir dviratis buvo vertikaliose padetyse, o tarp transporto priemoniu išilginiu ašiu buvo smailus kampas atviras i dešine puse, žiurint motociklo pirmine važiavimo kryptimi; susidurimo momentu M. A. buvo vertikalioje padetyje kairiu šonu pasisukes link motociklo „Honda CBR 600“, buvo apžerges dvirati ir važiavo nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto link jos vidurio, žiurint motociklo pirmine važiavimo kryptimi. Nustatytas toks tiketinas eismo ivykio ir transporto priemoniu susidurimo mechanizmas – motociklininkas, vairuojamas M. Ž. , važiavo nuo Vilniaus puses link (duomenys neskelbtini) nemažesniu kaip 80 km/h greiciu; tuomet prie sankryžos keliu nuo (duomenys neskelbtini) ežero priartejo dviratininkas M. A. ir A. A. ; sankryžoje su keliu vedanciu prie (duomenys neskelbtini) ežero motociklo vairuotojas M. Ž. susidure su i važiuojamaja dali nuo jos dešinio krašto, žiurint (duomenys neskelbtini) kryptimi, nemažesniu kaip 1,9 m. atstumu ivažiavusiu dviratininku M. A. ; motociklas kontaktavo su dviracio „Panther“ remu kaireje puseje, iš karto už priekinio rato ties užrašu „Panther“, taip pat kontaktavo su M. A. kunu, del ko nuo smugio dviratininkas M. A. buvo bloškiamas i prieki ir i dešine ant važiuojamosios dalies dešines puses, žiurint pagal pirmine motociklo važiavimo krypti; nuo smugio dviratis lužo i dalis, kurios krito i prieki ir i dešine puse bei kaire puse už važiuojamosios dalies ribu, o motociklas bei motociklininkas krito ant asfaltuotos važiuojamosios dalies bei ja slydo. Ekspertai pateike išvada, kad butent M. A. veiksmai – kirsdamas kelio važiuojamaja dali nenulipdamas nuo dviracio ir tinkamai neisitikines, kad tai bus saugu, sudare netiketa kliuti prie jo iš kaires pagrindiniu keliu artejusiam motociklo vairuotojui M. Ž. , techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti.

Tuo tarpu pareiškeju bei ju atstovo advokato palaikomos specialistes O.Lukoševicienes 2008-11-22 išvados bei naujai pateiktos specialisto V.Mituneviciaus 2010-03-25 išvados duotos pagrinde remiantis liudytojos A. A. parodymais, jos nurodytu ivykio mechanizmu. Kaip mineta liudytojos A. A. nurodytas ivykio aplinkybes paneigia atliktos kompleksines teismo medicinines – eismo ivykio ekspertizes išvados. Kartu pažymetina, kad A. A. nei apklausu metu, nei parodymu patikrinimo vietoje metu neparode, kad motociklininkas M. Ž. važiavo letejimo juosta, kuria galima sukti tik i dešine - i kelia, kuris veda link (duomenys neskelbtini) ežero. Kaip matyti iš liudytojos parodymu, prieš ivyki kelias buvo tušcias; ji kartu su sunumi praleido automobili, važiavusi jiems iš dešines link Vilniaus, mate jai iš kaires, nuo tilto puses artejanti motocikla. Liudytojas M. Ž. teige, kad važiavo namo, savo eismo juostoje, i letejimo juosta nebuvo nusukes. Teismas, ivertines visus bylos duomenis, ekspertiziu aktuose, specialistu aktuose išdestytas paaiškinimus, padarytas išvadas, mano, kad tiek 2008-11-02 specialistes O.Lukoševicienes išvadoje, tiek 2010-03-05 specialisto V.Mituneviciaus išvadoje neteisingai nurodoma bei atvaizduojama susidurimo vieta, kuri, pasak specialistus, yra letejimo juostos, kuria sukama i dešine link (duomenys neskelbtini) ežero, tesinyje. Tai prieštarauja tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, tiek ir pacios liudytojos A. A. parodymams. Pažymetina, kad pirmines apklausos metu (2007-06-27) A. A. nurode, kad, jiems su sunumi privažiavus sankryža su pagrindiniu keliu Vilnius-Švencionys, ji stovejo su dviraciu ant keliuko, vedancio prie (duomenys neskelbtini) ežero važiuojamojoje dalyje, šalia dešines kelkrašcio puses, prie punktyrines linijos; sunus M. A. stovejo kelkraštyje už jos, jai iš dešines puses. (t. 1 b.l. 58-59). Papildomos apklausos metu (2009-05-27) liudytoja nurode, kad privažiavus sankryža su pagrindiniu keliu jie su sunumi sustojo prieš sankryža; ji stovejo nulipusi nuo dviracio, o sunus M. A. stovejo jai iš dešines (t. 2 b.l. 89). 2009-05-27 bei 2009-11-18 buvo atlikti jos parodymai patikrinimas ivykio vietoje. Skunduose teigiama, kad prie parodymu patikrinimo metu padarytu nuotrauku nurodyti netinkami paaiškinamieji užrašai, iškraipantys liudytojos pasakytus žodžius; A. A. teigimu yra netinkamas paaiškinamasis užrašas po ikiteisminio tyrimo byloje esanciomis jos parodymu patikrinimo vietoje nuotraukomis. Nagrinejant skunda Vilniaus apygardos teisme, pareiškejas S. A. ir pareiškeju atstovas – advokatas R.Drakšas paaiškino, kad prie 2009-05-27 liudytojos A. A. parodymu patikrinimo vietoje protokolo esancioje nuotraukoje Nr. 3, priešingai nei nurodyta, yra užfiksuota vieta, kur nulipusi nuo dviracio stovejo ji pati, o nuotraukoje Nr. 4 – vieta, kur apsižerges dvirati stovejo jos sunus (t. 2 b.l. 95); prie 2009-11-18 papildomo liudytojos A. A. parodymu patikrinimo vietoje protokolo esancioje nuotraukoje Nr. 3, priešingai nei nurodyta, yra užfiksuota vieta, kur su dviraciu sustojo ji, o nuotraukoje Nr. 4 – vieta, kur sustojo sunus M. A. (t. 3 b.l. 25-26). Tokie paaiškinimai atitinka liudytojos A. A. duotus pirminius bei papildomus parodymus. Vien iš šiu liudytojos nurodytu ivykio aplinkybiu yra akivaizdu, kad pareiškeju pateikiamose specialistu išvadose nurodoma bei atvaizduojama susidurimo vieta, o butent nuoroda, kad susidurimas ivyko letejimo juostos tesinyje, yra klaidinga. Teismas yra isitikines, jog tuo atveju, jei ivykis vyktu taip, kaip yra nurodoma ir atvaizduojama 2008-11-02 specialistes O.Lukoševicienes išvadoje, labai tiketina, kad pirmiausia motociklininkas butu partrenkes pacia pareiškeja A. A. . Be šiu aplinkybiu, pareiškeju pateikiamose specialistu išvadose nurodoma ir atvaizduojama susidurimo vieta yra paneigta ir kitais bylos duomenimis, kompleksines teismo medicinos – eismo ivykio ekspertizes aktuose užfiksuotais duomenimis, ekspertu padarytomis išvadomis. Jau yra mineta, kad ekspertai nustate, jog susidurimo metu motociklas ir dviratis buvo vertikaliose padetyse, o tarp transporto priemoniu išilginiu ašiu buvo smailus kampas, atviras i dešine, žiurint motociklo pirmine važiavimo kryptimi. Motociklas, budamas vertikalioje padetyje, priekiniu ratu kontaktavo su dviracio remu, tiketina iš karto už priekinio rato, ties remo ilenkimo ir sulaužymo vieta, del ko dviracio remas linko bei lužo. Nuo smuginio kontakto dviratininkas M. A. buvo bloškiamas i prieki ir i dešine, kadangi motociklas dešinio šono priekine dalimi tiketina kontaktavo su M. A. kairiaja koja, t.y. smugis buvo dviratininkui iš kaires puses. Tai rodo, jog tuo atveju, jei eismo ivykis ivyko taip, kaip nurodoma pareiškeju pateikiamose specialistu išvadose, t.y. susidurimas ivyko letejimo juostos tesinyje, dviratininkas nebutu buves nublokštas ant kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešines puses, žiurint pagal pirmine motociklo važiavimo krypti, t.y. i kaire puse, o, priešingai nei yra teigiama pareiškeju palaikomose specialistu išvadose, dviratininkas butu buves nublokštas i dešine puse, t.y. link miško ar net i pati miška, esanti šalia ivykio vietos, kelio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 2007-06-12 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole konstatuota, kad lavonas guli kelio važiuojamojoje dalyje 14,7 m. už sankryžos su keliuku vedanciu prie (duomenys neskelbtini) ežero; nuo lavono koju iki kelio dešines puses važiuojamosios dalies pradžios yra 1,9 m. atstumas, nuo galvos 2,3 m. atstumas. Šios aplinkybes patvirtina, tiek motociklo vairuotojo M. Ž. parodymus, kad jis susidure su dviratininku, pastarajam išvažiavus i jo eismo juosta, tiek ekspertu padarytas išvadas, kad motociklas su dviratininku M. A. susidure sankryžoje su keliu, vedanciu prie (duomenys neskelbtini) ežero, M. A. ivažiavus nemažesniu kaip 1,9 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiurint pagal pirmine motociklo važiavimo krypti, prieš nuolaužu išsibarstymo, lavono ir kraujo demes buvimo užfiksuota vieta.

Pareiškeju atstovo advokato R.Drakšo skunde nurodomos abejones, prieštaravimai nepaneigia, nei kompleksines teismo medicinines – eismo ivykio ekspertizes aktuose padarytu išvadu, nei ikiteisminio tyrimo pareigunu sprendimo nutraukti ikiteismini tyrima. Teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisejos argumentais, kad miško keliuko, esancio kitoje kelio puseje, i kuri ruošesi ivažiuoti dviratininkai po to, kai perkirs pagrindini kelia, nenurodymas ivykio vietos plane neturi esmines reikšmes susidurimo vietos, jo mechanizmo bei priežasciu nustatymui. Kaip mineta, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir konstatuota, kad motociklo ir dviracio susidurimas ivyko dešiniame kelio krašte, žiurint pagal pirmine motociklo važiavimo krypti. Advokato nurodomos aplinkybes, jog vaikas ivykio metu dviraciu nevažiavo, nes priešingu atveju smugio metu jam butu sulaužyti (sutraiškyti) dubens kaulai, yra niekuo nepagristi. 2009-12-23 ekspertizes akte atkreiptas demesys i tai, kad neluže M. A. koju kaulai. Koju kaulu lužiai budingi pesciojo partrenkimui, kai jis partrenkimo metu stovi arba juda. Šiuo atveju, tiriant M. A. lavona, užfiksuotos tik muštines-pleštines žaizdos, kraujosruvos. Iš nustatytu M. A. kuno sužalojimu lokalizacijos padaryta išvada, kad jis partrenkimo momentu buvo vertikalioje padetyje ir važiavo dviraciu. Atstovo teiginiai, kad dviracio nuolaužos negalejo atsirasti dešineje puseje yra niekuo nepagristi. 2009-12-31 kompleksines teismo medicinos – eismo ivykio ekspertizes akte nurodyta, kad susidurus transporto priemonems dviratis nuo smugio lužo i dalis, kurios krito i prieki ir i dešine puse (užpakalinis ratas, sedyne ir remas), o priekinis ratas su šakes dalimi nukrito kaireje puseje už važiuojamosios dalies ribu. Iš 2007-06-12 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad plastikiniu šukiu koncentracija išsidesciusi per visa važiuojamaja dali, daugiau dešineje puseje. Tai rodo, kad po transporto priemoniu susidurimo dalis dviracio nuolaužu, motociklo plastikiniu daliu šukes buvo nublokšto i prieki bei labiau i dešine, bei patvirtina dalies dviracio daliu atsiradima dešineje puseje. Advokatas nepagristai nurodo, kad ekspertai teigia, jog motociklininkas ivykio metu stabde. Tai, kad ivykio metu motociklininkas stabdytu nera nurodyta nei 2008-03-03 specialisto išvadoje nei kompleksines teismo medicinos – eismo ivykio ekspertizes aktuose. Pažymetina, kad pats motociklo vairuotojas M. Ž. patvirtino, kad, M. A. staigiai ivažiavus i kelia, jis nespejo stabdyti, tik pasuko vaira kairen pusen. Ivykio vietos apžiuros metu nebuvo užfiksuotos motociklo stabdymo žymes. Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad ekspertizes metu nustatyta, kad po susidurimo su dviratininku M. A. prieš pat nukrentant ant šono motociklas „Honda CBR 600“ važiavo ne mažesniu kaip 80 km/h greiciu. Tai kartu reiškia kad prieš susidurima motociklininkas važiavo didesniu nei 80 km/h greiciu. Tokia išvada neprieštarauja nei specialistes O.Lukoševicienes, nei specialisto V.Mituneviciaus apskaiciuotam ir ju išvadose nurodytam motociklo iki susidurimo greiciui, kadangi šiose specialisto išvadose apskaiciuotas greitis yra didesnis nei 80 km/h. Taciau ekspertai nustate, kad M. Ž. , važiuodamas apskaiciuotu nemažesniu kaip 80 km/h greiciu ir jo paties nurodytu 70 km/h greiciu neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su dviratininku M. A. , jo atžvilgiu važiavusio iš dešines i kaire per kelio važiuojamaja dali, laiku stabdydamas savo vairuojama motocikla „Honda CBR 600“. Apskaiciuotas motociklo „Honda CBR 600“, vairuojamo M. Ž. , greitis (nemažesnis kaip 80 km/h) šiuo konkreciu atveju neturejo priežastinio ryšio su šio eismo ivykio kilimu. Ikiteisminio tyrimo teiseja teisingai nurode, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanciu irodymu visuma rodo, kad pagrindine eismo ivykio bei M. A. žuties priežastimi buvo ne M. Ž. pasirinktas greitis, o M. A. veiksmai, jam ivažiavus i važiuojamaja kelio dali ir taip sudarius objektyvia technine kliuti motociklininkui išvengti susidurimo. Šiu išvadu nepaneigia ir pareiškejo bei jo atstovo naujai pateikta 2010-03-25 specialisto V.Mituneviciaus išvada.

Skundžiamoje nutartyje pagristai nurodyta, kad teismo ekspertai, atlikdami teismo nutartimi paskirta ekspertize, turi atsakyti i teismo nutartyje nurodytus konkrecius klausimus, t.y. atlikti savarankiška ir nepriklausoma tyrima, o neanalizuoti kitu specialistu atliktu skaiciavimu, pateiktu išvadu, teiginiu, argumentu, pateikti nesutikimo su jais ar kitais ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanciais duomenimis bei irodymais motyvus. Su šiais argumentais nagrinejantis skunda teismas pilnai sutinka. Abejoti kompleksines teismo medicinines – eismo ivykio ekspertizes išvadomis teismas neturi pagrindo. Ekspertu išvados yra moksliškai pagristos, atitinka ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis apie eismo ivyki. Teismo nuomone nera butinybes atnaujinti ikiteismini tyrima vien tam, kad, kaip to prašo pareiškejai, butu apklausti visi išvadas dave ekspertai bei specialistai.

Teismas, ivertines visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, pareiškeju pateiktus specialistu aktus, sutinka su ikiteisminio tyrimo pareigunu išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad butent dviratininko M. A. veiksmai, kuomet jis, kirsdamas kelio važiuojamaja dali nenulipdamas nuo dviracio ir tinkamai neisitikines, kad tai bus saugu, sudare netiketa kliuti prie jo iš kaires pagrindiniu keliu artejusiam motociklo vairuotojui M. Ž. , techniniu požiuriu tapo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Tokie M. A. neatidus, keliu eismo taisykliu reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo ivykiu bei atsiradusiais sunkiais padariniais. M. A. , kaip šio ivykio kaltininkui, žuvus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisetai bei pagristai.

Pareiškeju atstovo skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia skundžiamos nutarties teisetumo ir pagristumo. I esmines pareiškeju atstovo advokato skundu aplinkybes del papildomu procesiniu veiksmu, papildomu apklausu pakankamai išsamiai ir placiai yra pasisakyta skundžiamuose procesiniuose dokumentuose. Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes ir pagristai ikiteismini tyrima nutrauke. Naikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-03-01 nutarti, Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores 2009-02-08 nutarima bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos skyriaus 2010-01-14 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškeju A. A. ir S. A. atstovo advokato Romualdo Drakšo skunda atmesti.

Nutartis neskundžiama.