Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K. ir išieškotojas VMI prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolio R. K. kontoroje 2016-04-05 gautas pareiškėjo A. N. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 9 p. nutraukti vykdymą, nušalinti antstolį R. K. nuo bylos ir sumažinti apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pareiškėjo nuomone, antstolis priimdamas vykdyti vykdomuosius dokumentus nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. 2015-04-06 patvarkymu iš dalies tenkino pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0055/16/00431 ir 0055/16/00434 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkas A. N. nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad antstolis yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Antstolis nurodė, kad vadovavęsis įstatyme įtvirtintais reikalavimais nustatė, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turtintis asmuo (CPK 650 str.), todėl vykdomasis dokumentas antstolio yra vykdytinas (CPK 590 str.). Vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. įtvirtintus reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.). Dėl vykdymo išlaidų antstolis nurodė, kad VMI prie LR Finansų ministerijos pateikė jam du vykdomuosius dokumentus, tačiau jis atsižvelgęs į skolininko turtinę padėtį bei į jo prašymą, 2016-04-06 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriuo panaikino 2016-03-18, 2016-03-21 ir 2016-03-31 patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir paliko galioti 2016-04-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo sumažino ir apskaičiavo vykdymo išlaidas bendrai abejoms vykdomosioms byloms.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-17 nutartimi prašymą dėl antstolio nušalinimo bei skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reiškia nušalinimą antstoliui, tačiau pareiškėjo nušalinimas nėra motyvuotas, t. y. nenurodyta kokiu pagrindu (-ais) antstolis turėtų būti nušalintas nuo vykdomosios bylos vykdymo. Tuo tarpu, pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad antstolis pažeidė CPK nuostatas, priimdamas vykdyti VMI prie LR Finansų ministerijos vykdomuosius dokumentus, pradėjo vykdymo veiksmus, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti vykdyti, dėl to turi būti nutrauktos vykdomosios bylos. Teismas, iš vykdomųjų bylų nustatė, kad antstoliui elektroninių ryšių priemonėmis 2016-03-18 buvo pateikti vykdyti 2015-08-28 nutarimas Nr. II-464-908/2015, kuris įsiteisėjo 2016-03-16, ir 2015-10-14 nutarimas Nr. 10N-37325829-15, kuris įsiteisėjo 2016-03-17, dėl baudų išieškojimo iš A. N., VMI prie LR Finansų ministerijos naudai. Kadangi 2016-03-16 ir 2016-03-17 įsiteisėję vykdomieji dokumentai buvo gauti antstolio kontoroje 2016-03-18. Teismas padarė išvadą, kad minėti dokumentai pateikti vykdyti antstoliui nepraėjus 3 mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminui. Taip pat teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad vykdomiesiems dokumentams priimti nebuvo akivaizdžių (aukščiau nutartyje išvardintų) kliūčių. Tuo tarpu, pareiškėjas jų taip pat neįvardino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti nepažeidžiant CPK 651 str. nustatytos tvarkos. Kadangi antstolis patvarkymu patenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų sumažinimo ir paskaičiavimo kaip už vieną vykdomąją bylą, o ne dvi, teismas dėl pastarųjų pareiškėjo argumentų pagrįstumo atskirai nepasisakė.

Pareiškėjas (apeliantas) A. N. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-17 nutartį ir išnagrinėti apelianto skundus (2016-04-04, 2016-05-24) bei sustabdyti vykdymą. Nurodo, kad antstolis nepateikia konkrečių argumentų, kaip ir kodėl paskaičiavo būtent 20 Eur būtinųjų išlaidų. Apelianto nuomone, minėtos išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos. Taip pat antstolis neįrodė, kodėl apeliantas turi mokėti baudą bei tariamas išlaidas. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl vykdymo proceso sustabdymo. Apelianto nuomone, minėtų veiksmų turi imtis ir pats antstolis.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. II-464-908/2015, kurį 2015-08-28 išdavė Vilniaus apskr. VMI dėl 39 Eur išieškojimo ir vykdomąjį dokumentą Nr. 10N-37325829-15 dėl 5 Eur išieškojimo išieškotojo Vilniaus apskr. VMI naudai. Apeliantas 2016-04-05 kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas nutraukti vykdymą kaip nepagrįstą (CPK 629 str. 1 d. 9 p.), nušalinti antstolį R. K. nuo bylos ir apskaičiuoti „tikras“ vykdymo išlaidas. Antstolis 2016-04-06 patvarkymu skundą tenkino iš dalies ir sumažino vykdymo išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-17 nutartimi atmetė apelianto prašymą dėl antstolio nušalinimo. Taip pat atmetė skundą dėl pastarojo veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Kaip jau minėta, antstolis priėmė vykdyti Vilniaus apskr. VMI pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. II-464-908/2015 ir Nr. 10N-37325829-15. Bylos duomenimis, apeliantas susidariusios skolos nepadengė. Apelianto nuomone, antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, nepatikrinęs, ar nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti. Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d., antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Bylos duomenimis, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl antstolis privalėjo jį priimti ir pradėti vykdyti. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė pastarojo argumentų patvirtinančių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas dėl konkrečių kliūčių, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat ginčija antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos yra neprotingai didelės bei nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto reikalavimai dėl vykdymo išlaidų atmestini kaip nepagrįsti, nes jie nėra motyvuoti.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Paminėtina, kad vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 str. ir 627 str. CPK 626 str. yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, jog CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, leidžiančių sustabdyti vykdomąją bylą, o apeliantas nepateikė jokių argumentų, įrodančių esamą vykdomos bylos ar vykdomųjų veiksmų sustabdymo galimybę, todėl apelianto argumentai ir šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.