Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Laimučio Zaukevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. R., perlipęs tinklinį aptvarą ir patekęs į vištų gardą, per nerakintas duris pateko į nukentėjusiajai J. Č. priklausantį tvartą, iš kurio slapta pagrobė 5 vištas, bendros 50 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė tik nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas L. Zaukevičius. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. Š. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat jam paskirtos bausmės individualizavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl R. Š. kaltės

6. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nėra R. Š. kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu nepagrįstai.

7. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas vertino visus (tiek tiesioginius, tiek netiesioginius) byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – nuteistųjų Č. R. ir R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotas aplinkybes, nukentėjusiosios J. Č., liudytojų policijos pareigūnų G. A., A. A., G. R., G. K., liudytojų L. V., A. T., G. L., K. Š. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro nurodytas aplinkybes. Teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visų šių įrodymų visumą, teisingai nustatė visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. Š. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

8. Nors teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme R. Š. tvirtino, kad nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir visiškai pagrįstai atmetė nuteistojo nurodytą įvykio versiją bei rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, papildomai pažymėdama svarbiausius akcentus, kurie visiškai pagrindžia R. Š. kaltę:

9. Iš liudytojo policijos pareigūno A. A. parodymų matyti, kad tiriant J. Č. vištų vagystę, buvo nutarta liudytoju apklausti R. Š., kuris apklausos metu pripažino, jog kartu su Č. R. vogė vištas, bei ėmė pasakoti šios veikos aplinkybes. Policijos pareigūnas patvirtino, kad vos paaiškėjus, jog R. Š. gali tapti įtariamuoju, apklausą nutraukė ir informavo tyrėją G. A., kad R. Š. reikalingas advokatas. 2020 m. birželio 16 d. vykusios apklausos metu R. Š. taip pat pripažino, kad kartu su Č. R. pavogė J. Č. vištas bei išsamiai papasakojo nusikaltimo aplinkybes. Šiuos parodymus jis tą pačią dieną patvirtino įvykio vietoje, šio procesinio veiksmo atlikimo metu išsamiai apibūdindamas nusikaltimo padarymo mechanizmą, parodydamas ne tik tvartą, iš kurio vogė vištas, bet ir vietą, kurioje jas paleido. Šie jo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su Č. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis. Be to, nuteistojo R. Š. nurodytoje negyvenamos sodybos teritorijoje buvo rastas plastikinis maišas su vištų plunksnomis. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, kad šio maišo radimo vieta atitinka R. Š. parodymus ir tik nuteistieji galėjo žinoti šias aplinkybes.

10. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nuteistasis nebūtų įvykdęs vagystės, būtų nelogiška atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Tačiau, kaip matyti iš J. Č. parodymų, dar iki įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje, t. y. 2020 m. birželio 12 d., R. Š. atėjo pas J. Č. ir davė jai 120 Eur už pavogtas vištas, jos atsiprašė. Aplinkybę, kad žalą R. Š. atlygino savanoriškai, patvirtino ir liudytojas A. T..

11. Išdėstyti argumentai paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis policijos pareigūnų parodymais, kurie perpasakojo R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

12. Vertinant R. Š. versiją, kad jam buvo daromas spaudimas prisipažinti padarius nusikaltimą, be to, kad parodymus davė neblaivus, atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia įvykio aplinkybes R. Š. nurodė A. A.. Šių parodymų A. A. nefiksavo apklausos protokole, nes paaiškėjo, kad R. Š. gali tapti įtariamuoju. Nuteistojo, kaip įtariamojo apklausa, buvo įvykdyta kitą dieną. Taigi, nuo A. A. atliktos apklausos iki įtariamojo apklausos praėjo laiko tarpas, per kurį R. Š. turėjo galimybę apgalvoti gynybos taktiką bei pakeisti pirminius, niekur nefiksuotus parodymus, tačiau, kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo, apklausiamas antrą kartą jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareigūnui A. A.. Svarbu tai, kad iš procesinius veiksmus su R. Š. atlikusių policijos pareigūnų G. R., G. K., G. A. parodymų matyti, jog visas aplinkybes apie įvykdytą vištų vagystę R. Š. nurodė savo noru, pareigūnai nenurodė turėję įtarimų, kad procesinių veiksmų atlikimo metu R. Š. buvo neblaivus, o A. A. visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nemoka gestų kalbos ir su R. Š. bendravo su vertėjos pagalba, todėl neįsivaizduoja, kaip galima grasinti kurčnebyliui, nemokant gestų kalbos. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek R. Š. apklausoje, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo advokatas Ričardas Makštelė bei gestų kalbos vertėja M. Ladukaitė (t. 1, b. l. 79-80, 83-88, 175), todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad R. Š. parodymai gauti neteisėtu būdu.

13. Negalima nepastebėti ir to, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams 2020 m. liepos 9 d. priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, R. Š. prašyme dėl šio baudžiamojo įsakymo panaikinimo (t. 2, b. l. 12) nurodė tik tai, kad nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau kaltės neginčijo, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad savo parodymus nuteistasis pakeitė siekdamas išvengti gresiančios bausmės.

14. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Vertinti surinktus įrodymus kitaip ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. Š. paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma ją sušvelninti.

16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

17. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė vieną iš švelnesnių minėto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Su parinktos bausmės rūšimi teisėjų kolegija visiškai sutinka, tačiau, kolegijos vertinimu, šios bausmės laiką – 1 metus 8 mėnesius – pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg griežtą. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų paties kaltininko asmenybės pavojingumą, tačiau ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupė, R. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Teismas tinkamai įvertino ir R. Š. asmenybę – jis yra anksčiau penkis kartus teistas, tame tarpe ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka.

19. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas už 50 Eur vertės turto – 5 vištų – pagrobimą, padarytą įsibrovus į vištų aptvarą ir tvartą, paskirdamas 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, t. y. bausmę, artimą įstatymo (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytai maksimaliai šios rūšies bausmės trukmei, aiškiai netinkamai įvertino R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kolegija sutinka, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, formaliai jį vertinant, yra pakankamai pavojingas visuomenei, nes tai apysunkė tyčinė veika. Tačiau nuteistojo pagrobto turto vertė yra nedidelė (1 MGL) ir be tokią veiką kvalifikuojančio požymio (vagystė įsibrovus į patalpą) ji atitiktų tik administracinio nusižengimo sudėtį. Šios aplinkybės yra pakankamai reikšmingos ir suteikia pagrindą tvirtinti, kad šiuo atveju R. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi yra teisinga, tačiau jos dydis nėra adekvatus ir proporcingas R. Š. padarytai nusikalstamai veikai, todėl jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis mažinamas iki artimo šios bausmės vidurkio.

20. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant įpareigojimą viso bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nei aprašomojoje, nei rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyse nenurodoma, iki kada R. Š. privalo būti namuose, todėl šis įpareigojimas tikslintinas, nurodant, kad R. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Pagrindo keisti ar naikinti kitus nuteistajam paskirtus įpareigojimus nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti:

R. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.