- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- A20.-536-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00563-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovei Rytai Kudžmienei,
susipažinusi su užsieniečio A. S. S. S. asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsieniečio Irako Respublikos piliečio A. S. S. S. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2873 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietis su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą nustatyta nemažai neatitikimų, skirtingais prieglobsčio procedūros etapais buvo pateikta skirtinga informacija apie tuos pačius įvykius. Be to, užsieniečio parodymai nesutapo su jo sutuoktinės parodymais ir dalinai prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Užsieniečio sutuoktinį neslėpė ekonominių motyvų, dėl kurių šeima nusprendė palikti Iraką. Šios aplinkybės rodo užsieniečio nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais ir pagrindžia prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Yra pagrindo manyti, kad atsisakius suteikti užsieniečio šeimai prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti ir bandyti išvyki į kitą Europos Sąjungos šalį.
Šalies argumentai
Užsienietis skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2873 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant užsieniečiui suteikti laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, t. y. atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas Nr. 21M47615 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs – pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 3 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas. Šios nustatytos faktinė aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 21M47615 nebus įvykdytas. Kartu atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Be to, pareiškėjas 2022 m. gegužės 2 d. pasišalino iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro ir tą pačią dieną iš VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos gautas pranešimas apie pareiškėjo sulaikymą netoli Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir nurodė, kad nori, jog jam nebūtų taikomi judėjimo laisvės ribojimai. Niekur bėgti neketina. Jis nebuvo sulaikytas prie Lietuvos – Lenkijos sienos, su šeima tik vaikščiojo Rukloje parkuose, stabdė pakeleivingus automobilius. Ryte apie 5.00 val. pamatė, kad atidaryti Pabėgėlių priėmimo centro varteliai ir pro juos su šeima išėjo. Viską darė dėl vaiko.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Teismo posėdyje pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas nedalyvavo, nes įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui, pareiškėjas neteko prieglobsčio prašytojo statuso, todėl Migracijos departamentas nutraukė teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas sutiko bylą nagrinėti advokatui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 21M47615 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Taigi pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, su apgyvendinimo vietos darbuotojų pagalba gali išeiti apsipirkti. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjas įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie nepakankamą judėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjui netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas, siekdamas suklaidinti Migracijos departamentą, skirtingais prieglobsčio procedūros etapais teikė prieštaringus paaiškinimus, skirtingas pasakojimo detales. Pareiškėjo skundą nagrinėjant teisme Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio įsiteisėjo. Pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir tai, kad jis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pažymėtina, kad įsiteisėjus sprendimui nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, pareiškėjas su šeima pabėgo iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro. 2022 m. gegužės 2 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Sakartvelo piliečio vairuojamą automobilį, kuriame buvo pareiškėjo šeima ir dar viena šeima, kurie ketino vykti į Varšuvą. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas iš pradžių teigė, kad niekur nebėgo, į Varšuvą nevažiavo, nebuvo sustabdytas pasieniečių, tačiau vėliau nurodė viską daręs dėl vaiko, iš Pabėgėlių priėmimo centro išėjo 2022 m. gegužės 2 d. apie 5.00 val. ryto, pro atidarytus vartelius. Vaikščiojo po Ruklos parkus. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pagrindas leidžiantis manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tuo labiau, kad po skundo teismui pateikimo pareiškėjas visgi pasišalino iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikytas pasienyje su Lenkija. Kitų išskirtinių aplinkybių ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas nepateikė.
Be to, pareiškėjui praradus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su užsieniečio judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, spręs Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas. Darytina išvada, kad šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti. Pažymėtina, kad VSAT kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui ir jo šeimai (bylos Nr. A20.-573-358/2022), tačiau prašymas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2873 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti užsieniečio A. S. S. S. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2873 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.