Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12340-945/2015 pagal ieškovo P. P. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Tik gėlės“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 439,07 Eur darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo mėn., 585,43 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį 439,07 Eur darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką (iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. – 2096,18 Eur), bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 27,84 Eur (96,12 Lt) delspinigius, 23,44 Eur (80,93 Lt) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką (suma iki 2015 m. gegužės 26 d. – 2326,06 Eur (8 031,43 Lt).

Kauno apylinkės teismas 2015-06-15 nutartimi patikslintu ieškiniu pareikštą papildomą reikalavimą dėl delspinigių už vėlavimą mokėti ankstesnes darbo užmokesčio sumas priteisimo paliko nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-06-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. DGKS-1196, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-3257, pakeitė, priteisė ieškovui P. P. iš atsakovės UAB „Tik gėlės“ 801,55 Eur už vėlavimą atsiskaityti atleidus ieškovą iš darbo, kitus reikalavimus atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės 18 Eur žyminį mokestį ir 0,20 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl reikalavimo priteisti 23,44 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį – 89,077 Lt, kompensaciją už 26,6 darbo dienų nepanaudotas atostogas – bendrą išmokėtiną sumą 3 267,58 Lt (1 930 Lt + 2 369,45 Lt = 4 299,45 Lt – 24 % mokesčių = 3 267,58 Lt). Iš šios sumos atėmus 2014-09-30 kasos išlaidų orderio pagrindu išmokėtus 500 Lt, gaunamas 2 767,58 Lt skirtumas. Atsakovė, 2015-03-05 atlikdama 2 767,97 Lt mokėjimą, visiškai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu išmokant jam darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką priteisimo. Teismas DK 141 straipsnyje įtvirtintos sankcijos sumą sumažino iki sumos, kurią atsakovė vėlavo sumokėti – 801,55 Eur (2 767,58 Lt). Teismo vertinimu, tokia sankcija atitinka padaryto pažeidimo esmę, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, jog, atsakovei nevykdant teismo sprendimo, ieškovas savo teises galės apginti reikšdamas DK 303 straipsnyje nurodytą reikalavimą, todėl spręsti, jog aukščiau nurodyta sankcija ieškovo teisės apginamos nepakankamai, nėra pagrindo.

Ieškinį patenkinęs iš dalies (34 proc.), teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas P. P. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimo dalį dėl priteistos sumos ieškovui P. P. iš atsakovės UAB „Tik gėlės“ už vėlavimą atsiskaityti atleidus ieškovą P. P. iš darbo, priteisti ieškovui P. P. iš atsakovės UAB „Tik gėlės“ 1541,37 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką laikotarpio nuo 2014-10-01 iki 2015-03-05; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas ir vienodą įstatymo taikymo praktiką, netinkamai taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą, neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiavo priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką – 801,55 Eur, kai turėjo nustatyti ir priteisti 1 541,37 Eur.

Nurodo, kad atsakovė, nutraukdama 2014-09-30 darbo sutartį, privalėjo su ieškovu visiškai atsiskaityti, sumokėdama atskaičius mokesčius delspinigius 96,12 Lt (27,84 Eur), kurie nėra šio ieškinio dalykas, likusį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 2 767,58 Lt (801,55 Eur) (1016,03 Lt (1516,03 Lt – 500,00 Lt) (294,26 Eur) ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas). Tačiau atsakovė iki 2015-03-05 piktybiškai su ieškovu atsiskaitė nevisiškai, todėl turi būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalis, papildomai prašant priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką po 1016,03 Lt (294,26 Eur) arba vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelstą laiką po 48,38 Lt (14,01 Eur) už kiekvieną mėnesį, kol atsakovė su ieškovu atsiskaitys visiškai. 2015-03-05 turi būti priskaičiuotas 5 mėnesių ir 5 dienų vidutinis darbo užmokestis už delsimo laiką atskaičius mokesčius 5 322,05 Lt (1 541,37 Eur) ((1 016,03 Lt * 5 mėn.) + (48,38 Lt * 5 d.)), už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-05, kuris iš atsakovės ieškovui ir priteistinas.

Pažymi, kad patikslinto ieškinio reikalavimas yra dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, kad DK nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius. Šios išmokos dydis nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Dėl to visi teismo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio už delsimo laiką apskaičiavimo ar sumažinimo nesudaro pagrindo kitaip aiškinti DK 141 straipsnio 3 dalį.

Nurodo, kad teisme prisiekusi atsakovės atstovė davė teismui melagingus parodymus – liudijimą apie tai, kad jos vadovaujamos įmonės (atsakovės) veikla yra sustabdyta, tuo galimai pažeidė teismui duotą priesaiką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsakovės atstovei direktorei skirtina piniginė bauda.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tik gėlės“ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl uždelsimo atsiskaityti atleidžiant darbuotoją iš darbo.

Ieškovas P. P. su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (sąskaitos 2015-05-15 faktūros IKSF Nr. 50 kopija, kasos pajamų orderio 2015-05-15 kvito IDKPO Nr. 101 kopija, sąskaitos 2015-07-09 faktūros IKSF Nr. 56, kasos pajamų orderio 2015-07-09 kvito IDKPO Nr. 107), procesinių dokumentų (skundžiamo teismo 2015-06-15 sprendimo, 2015-06-15 nutarties) kopijas, VĮ Registrų centro 2015-07-09 duomenų kopija.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Teismas, įvertinęs kartu su apeliaciniu skundu pateikta VĮ Registro centro svetainės puslapį apie registracijai teikiamus atsakovės vardu finansinius dokumentus, nenustatė, kad būtinybė pateikti rašytinį dokumentą iškilo vėliau. Ieškovo pateiktas apeliaciniam teismui dokumentas yra viešai prieinamas ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl VĮ Registrų centro svetainės dokumentas (b. l. 189–190) neprijungiamas prie bylos. Kiti dokumentai (teismo sprendimas, teismo nutartis) yra nagrinėjamojoje byloje (b. l. 168–169, 170–173) todėl juos prijungti pakartotinai nėra būtina.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

Taigi vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais taikant DK 141 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 4 dalį, nustatančią vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už priverstinės pravaikštos laiką, nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB Joniškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.

Kaip šioje byloje teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas P. P. dirbo 1 metus 125 dienas (nuo 2013-05-28 iki 2014-09-30) atsakovės įmonėje. Atsakovė atleidimo iš darbo dieną (2014 m. rugsėjo 30 d.) ieškovui neišmokėjo 2767,58 Lt (801,55 Eur) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vėliau, 2015 m. kovo 5 d. atsakovė sumokėjo ieškovui darbo užmokesčio įsiskolinimą 39 centais (2767,97 Lt) daugiau, nei ieškovui priklausė darbo užmokesčių išmokų (2767,58 Lt). Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu, atsižvelgė į tai, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta 2015-03-05, kad ieškovas vėlavo kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčų komisiją daugiau nei keturiais mėnesiais, o į teismą daugiau nei trimis mėnesiais, kad atsakovės turtinė situacija buvo sudėtinga, ji negalėjo dėl objektyvių aplinkybių atsiskaityti su ieškovu, kad atsakovė neginčijo savo prievolės dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ieškovui, deklaravo mokėtiną sumą Sodrai ir pateikė rašytinius įrodymus darbo ginčų komisijai apie įsiskolinimo sumokėjimą ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad didesnės darbo užmokesčio sumos už pavėluotą atsiskaitymą priteisimas ieškovui taip, kaip prašo apeliantas (už 5 mėnesius ir 5 dienas – 2013-10-01-2014-0305) reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išmokos už atsiskaitymą ne laiku dydžio nustatymo yra reikšmingos visos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, piktybiškai neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio išmokų atleidimo iš darbo dieną, kadangi tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Ieškovo argumentai, kad atsakovė tariamai galėjo nesinaudoti turima banko sąskaitą ir išmokėti ieškovui darbo užmokesčio išmokas grynais pinigais iš atsakovės kasos, yra tik ieškovo prielaida. Apeliacinio teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog esant sudėtingai finansinei situacijai atsakovės įmonėje, atsakovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti ieškovo atleidimo iš darbo datą būtent su ieškovu ir tyčia tai vengė padaryti. Tai, kad 2015-03-05 darbo užmokesčio įsiskolinimo mokėjimą atliko atsakovės direktorė, nepaneigia atsakovės argumentų dėl atsakovės įmonės finansinių sunkumų. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovės įmonei Kauno apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2297-343/2015 iškelta bankroto byla. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad visgi atsakovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu, todėl uždelsė atsiskaityti su apeliantu jo atleidimo iš darbo dieną taip, o ne dėl kitų priežasčių, kurias apeliaciniame skunde nurodė ieškovas.

Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl apeliacinis teismas dėl jų procesiniame dokumente plačiau nepasisako.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir, spręsdamas dėl priteistinos sumos mažinimo, vadovavosi pirmiau nurodytais kriterijais. Apeliacinio teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išmokos už uždelsimą atsiskaityti dydis iš esmės neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose ar pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos, nes to nenumato įstatymas (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo nekeisti.