Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2038-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e1-2038-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24722-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
E. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2038-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24722-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta galutinė 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė; 3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 46 MGL (2 300,00 eurų) baudos bausmė (bauda nesumokėta), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. U. 2020 m. birželio 23 d. apie 23.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje, konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,82 promilių girtumas), tyčia nemažiau vieno karto spyrė sugyventinei D. Š. į nugaros sritį, tuo padarydamas juosmens sumušimą ir sukėlė nukentėjusiajai D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. U., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis kartu su sugyventine gyvena jai priklausiančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. birželio 23 d., nuo pietų vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 18.00 val., grįžo į namus neblaivus. Apie 23.00 val. neblaivi grįžo ir jo sugyventinė D. Š., kuri pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo. Kilusio žodinio konflikto metu E. U. D. Š. liepė eiti į jos kambarį ir du kartus koja spyrė pastarajai į nugaros sritį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sugyventinės atsiprašė ir paaiškino, kad dėl vartojamo alkoholio tarp jų dažnai kildavo žodiniai konfliktai (b. l. 90, 97).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiojo D. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kartu su sugyventiniu E. U. ir jos nepilnamete dukra R. Š. gyvena nukentėjusiosios bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur su E. U. veda bendrą ūkį. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 23.00 val., jos dukrai miegant savo kambaryje, tarp D. Š. ir neblaivaus kaltinamojo E. U. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. U. priekaištavo nukentėjusiajai dėl indų plovimo, o ji E. U. – dėl alkoholio vartojimo. Konflikto metu E. U. vieną kartą jai koja spyrė į nugaros apatinę dalį, dėl ko ji juto 2-3 balų fizinį skausmą, o nenorėdama toliau konfliktuoti išeidinėjo iš virtuvės, kuomet kaltinamasis jai spyrė antrą kartą į nugaros apatinę dalį. Paaiškino, kad kelias sekundes, skausmas buvo nepakeliamas, tačiau jam nuslūgus D. Š. jautė 7 balų skausmą. Kraujosruvų nugaros srityje neliko ir į gydymo įstaigą dėl to nesikreipė, tačiau šiuo metu yra patinimas ir vis dar jaučia skausmą. Ilgai svarsčiusi ar reikalinga, tačiau bijodama pasikartojančio smurtinio elgesio, nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę po maždaug pusvalandžio, E. U. rado miegantį. Nukentėjusioji apklausos metu patikslino, jog 2020 m. birželio 24 d. pareigūnai protokole pažymėjo, jog kaltinamasis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, tačiau D. Š. tikino, jog E. U. taip pasielgė pirmą kartą, tačiau karantino laikotarpiu vyko žodiniai konfliktai, dėl ko pareigūnai galėjo jos pasakojimą ne taip suprasti. D. Š. teigė iki konflikto išgėrusi dvi taures vyno, tačiau dėl to nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 22–23).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. birželio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji D. Š. policijos pareigūnams pateikė savo esme analogiškas aplinkybes apie įvykį, pateiktas jos apklausos metu. Apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 5–15).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. birželio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog atvykus pareigūnams D. Š. buvo akivaizdžiai išsigandusi ir labai susijaudinusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 23.28 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bute, būdamas neblaivus jos sugyventinis E. U. konflikto metu spyrė jai iš kojos į nugarą, taip sukeldamas D. Š. fizinį skausmą. Nustatyta, kad E. U. akivaizdžiai neblaivus (2,82 promilių girtumas) (b. l. 14–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. G 1475/2020(02) matyti, jog D. Š. konstatuotas juosmens srities sumušimas, padarytas kietu, buku daiktu ir atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. birželio 23 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 33–34).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4252 matyti, kad 2020 m. birželio 24 d. 00.38 val. E. U. nustatytas 2,82 promilių girtumas (b. l. 68).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad E. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. birželio 23 d. apie 23.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę D. Š. ir pastarajai ne mažiau kaip vieną kartą spyręs į nugaros sritį, taip padarydamas juosmens sumušimą, nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą.

Kaltinamasis E. U. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai, o ją patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog nakties metu, pastariesiems būnant namuose, dėl buitinių priežasčių kilusio žodinio konflikto metu neblaivus kaltinamasis E. U. tyčia koja spyrė nukentėjusiajai D. Š. į juosmens sritį, sukeldamas fizinį skausmą, o jai išeinant iš virtuvės – dar kartą spyrė D. Š. į juosmens sritį. Šias aplinkybes patvirtinta ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, užfiksuoti pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurių matyti, jog į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji, būdama didžiai susijaudinusi ir išsigandusi, nurodė kaltinime pateiktas tapačias įvykio aplinkybes, kurio metu, kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą jos atžvilgiu, pastaroji patyrė juosmens sumušimą, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1475/2020(02), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiosios nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl juosmens sumušimo, padaryto vieno trauminio poveikio pasėkoje – suduodant smūgius kumščiu ar spiriant koja, kas patvirtina buvusį smurto faktą, dėl ko kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, po ko jam alkotesteriu nustatytas 2,82 promilių girtumas, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. U. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo D. Š. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji D. Š. ir kaltinamasis E. U. įvykio metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventiniai, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

E. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir įpareigojimais (b. l. 123), nukentėjusiajai apie tai pranešta, prašymų negauta.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. U. teistas tris kartus (b. l. 39–44), administracine tvarka baustas (b. l. 65–70) turi galiojančią administracinę nuobaudą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 79), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 80), nedirba (b. l. 75), yra pakaltinamas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. U. teisiamas ketvirtą kartą ir tai jau antras kartas kai jis įvykdo smurtinę nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, nedirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant E. U. laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu ir įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. paskirta ir neatlikta bausme – 46 MGL dydžio bauda, visiškai jas sudėjus, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu su 46 MGL dydžio bauda.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam E. U. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau teisiamas ketvirtą kartą, nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,82 promilės), todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina prokuroro prašoma laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą, kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Kaip matyti iš antstolės G. V. pateiktos 2020 m. birželio 26 d. pažymos dėl išieškotos skolos dalies, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą E. U. paskirta 46 MGL (2 300,00 eurų) bauda išieškoma pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-299-385/2019, o neišieškota jos dalis yra 2246,91 eurų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bausmių bendrinimo ir jos turi būti vykdomos atskirai.

Kaltinamasis E. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2020 m. birželio 24 d., 00.00 val., iki 2020 m. birželio 25 d. 15.10 val. (b. l. 108, 115), t. y. dvi paras, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti E. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 24 d., 00.00 val., iki 2020 m. birželio 25 d. 15.10 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

E. U. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis