- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- 1-2490-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24730-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- I. N.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I.N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. N. 2021 m. liepos 22 d., apie 18.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu I. N. savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholio gėrė po darbo. Buvo susinervinęs, nes jam paskambino iš namų ir pasakė, kad jo draugas, kuris buvo kartu kare, žuvo. Todėl išgėrė degtinės ir girtas sėdo prie vairo. Visą dieną buvo nevalgęs, dar susinervino. Iš pradžių atrodė, kad nieko nejaučia. Dar daug rūkė. Labai gailisi, nereikėjo vairuoti išgėrusiam. Padarė blogiau ir sau, ir A. (darbdaviui).
Važiavo link (duomenys neskelbtini), namo. Priekyje važiavo kita mašina, į kurią jis (I. N.) šiek tiek atsitrenkė. Atvažiavo policija. Pirmu pūtimu įpūtė 2,8 promilės, pasėdėjo, tada vėl įpūtė virš 2 promilių. Nesupranta, kaip taip gavosi. Automobilis yra įmonės, supranta, kad pridarė įmonei nemalonumų. Įmonė nematė, kaip jis girtas sėdo prie vairo. Labai gailisi. Prieš tai taip pat buvo ikiteisminis tyrimas pagal analogišką straipsnį, kažkokiam žmogui buvo pasirodę, kad jis išgėręs. Šioje įmonėje dirba jau porą metų. Vadovą A. N. labai gerai pažįsta, taip pat jo šeimą. A. N. jo viršininkas, bet šiaip draugiški santykiai, gerai pažįsta jo žmoną ir vaikus. Jie vienas kitam padeda. A. N. jam padėjo susitvarkyti dokumentus vizą turi iki vasario mėnesio. Jo pajamos 700-800 eurų per mėnesį.
Priklausomybės alkoholiui neturi. Po šio įvykio nevartoja alkoholio. Labai gaila, kad taip padarė. Savo ateitį sieja su Lietuva, dirbti dar mažiausiai 2-3 metus. A. N. vertina kaip vyresnį brolį, labai juo pasitiki. Jam buvo gėda prieš A. N. dėl šio įvykio, atsiprašė jo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. I. N. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. N. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-07-22 jis apie 17.00 pradėjo vartoti alkoholį po darbo, už darbo ribų. Alkoholį jis vartojo vienas, koks ten adresas jis nežino. Po ko jis jautėsi labai gerai, nesijautė smarkiai apgirtęs. Jis išgėrė apie 400 ml degtinės, pavadinimo neatsimena, po ko atsisėdo į automobilį „VolvoS60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis ir dirba. Darbdavys davė naudotis įmonės automobiliu, kad jie galėtų važinėti į darbą ir iš darbo. Kaip jis atsisėdo į automobilį, niekas nematė ir nežinojo. Jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini) g., prieš jį važiuojantis automobilis „Mazda 3“, valstybinių numerių jis neatsimena, pradėjo staigiai stabdyti ir jis bandė spausti automobilio stabdžio pedalą, tačiau nespėjo sustoti ir lengvai atsitrenkė į automobilį „Mazda 3“. Po ko „Mazdos“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė jo (I. N.) girtumą, t. y. pirmu pūtimu jis pripūtė 2,85 promilės, o antru – 2,66 promilės. Po ko jį išvežė į areštinę. Daugiau jis neturi ką pridurti, tik tai, kad jis labai gailisi dėl savo tokio elgesio, žada pasikeisti (b. l. 64-66, 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. parodė, kad 2021-07-22, apie 18.44 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. bei būnant prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad prieš jį važiuojantis automobilis nori sukti į kairę pusę, todėl jis pristabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Pristabdžius jis galinio matymo veidrodėlyje pastebėjo, kad už jo dideliu greičiu važiuoja „Volvo“ markės automobilis, kuris prieš stabdant keistai manevravo. Po kelių sekundžių „Volvo“ vairuotojas nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės ir atsitrenkė į jo vairuojamo „Mazda 3“, valst. (duomenys neskelbtini), automobilio galinę dalį. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio, tuo metu taip pat išlipo „Volvo“ vairuotojas, kuris sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. „Volvo“ vairuotojas pripažino savo kaltę, siūlė rytoj susitikti ir sumokėti už jam (N. S.) padarytą žalą, tačiau jis nesutiko ir paskambinęs skubios pagalbos tarnybų telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir nustatė, jog „Volvo“ vairuotojas yra neblaivus, bei jį sulaikė. Iki atvažiuojant pareigūnams, „Volvo“ vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo bei automobilyje, kai įvyko eismo įvykis, buvo vienas (b. l. 19-21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021-07-22 jis patruliavo kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu P. L. (P. L.). 2021-07-22, apie 19.00 val., iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo automobilį „Mazda 3“, valstybinių numerių šiuo metu jis neatsimena, įvažiavo automobilis „Volvo“, valstybinių numerių jis neatsimena, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus aukščiau adresu – (duomenys neskelbtini) – jie rado susidūrusius automobilius „Volvo S60“, valstybinių numerių šiuo metu jis neatsimena, ir „Mazda 3“, valstybinių numerių šiuo metu jis neatsimena. Kiek atsimena, „Volvo“ vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris kalbėjo nerišliai, buvo sutrikusi koordinacija, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus blaivumą, „Volvo“ vairuotojui I., pavardės šiuo metu jis neatsimena, buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas, o antru pūtimu – 2,66 promilės girtumas. Taip pat I. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl eismo įvykio. I. pripažino, kad vairavo automobilį „Volvo“ neblaivus, tačiau nesakė nei su kuo vartojo alkoholį, nei kur (b. l. 14-16).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Šioje įmonėje jis dirba nuo 2020 metų, tikslios datos neatsimena. Taip pat jis pažįsta I. N., kuris dirba jų įmonėje nuo 2020 lapkričio mėnesio, tačiau tikslios datos jis neatsimena. Automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį įmonės direktorius A. N. davė naudotis I. N., kad šis važinėtų į darbą ir iš darbo bei savo reikmėms. Kadangi I. dirba statybos srity ir šiam dažnai keičiasi objektai ir reikia važinėti po visą Lietuvą, dėl to I. buvo duotas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis nori paminėti, kad I. jis nėra matęs vartojančio alkoholio. Taip pat niekas nežinojo, kad I. išgėręs alkoholio vairavo automobilį. Apie 2021-07-22 įvykį jie sužinojo 2021-07-23 iš pačio I. Daugiau jis neturi ką pridurti, tik tai, kad I. yra geras darbuotojas, greitai ir kokybiškai atlieka darbus, taip pat nevartoja alkoholio darbo vietoje ir į darbo vietą nei karto nebuvo atvykęs išgėręs alkoholio. I. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašo atiduoti iš saugojimo aikštelės automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-43).
2021-07-22 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad I. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. I. N. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 pirmuoju tikrinimu 19 val. 28 min. nustatytas 2,85 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 19 val. 47 min. nustatytas 2,66 promilės neblaivumas (b. l. 27).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARBL-0761 rodmenys patvirtina, kad I. N. 2021-07-22, 19 val. 28 min. nustatytos 2,85 promilės, 19 val. 47 min. nustatytos 2,66 promilės (b. l. 22-25).
2021-07-22 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota lengvojo automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Išoriniai automobilio apgadinimo požymiai nustatyti ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo (b. l. 28-32).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 37).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Volvo S60 2.4D“ vidutinė kaina be PVM yra 2 291 eurai, o kaina su PVM – 2 900 eurų (b. l. 36).
Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L210921 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė atsižvelgiant į nustatytus defektus yra 820 Eur su PVM (b. l. 139-174).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog I. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną, t. y. 2021 m. liepos 22 d., po darbo vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, išgėrė apie 400 g. nesijautė apgirtęs, todėl važiavo namo. Bevažiuodamas nestipriai atsitrenkė į priešais važiavusį automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policiją, kuri nustatė jo neblaivumo faktą. Tikrinimo metu įpūtė per 2 promiles. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei, kurioje jis dirba. I. N. kaltę taip pat įrodo bei jo parodymus patvirtina liudytojų N. S., E. T., M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu
Byloje buvo gautas A. N. prašymas atleisti I. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant jį A. N. atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog I. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Žala niekam nepadaryta. I. N. yra aukštos kvalifikacijos darbuotojas, darbe charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio darbe niekada nevartoja. Jis (A. N.) turi I. N. didelę įtaką. Dėka jo pagalbos I. N. gavo leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, dabar dirba įmonėje, kuriai jis (A. N.) vadovauja. Po to, kai I. N. padarė nusikaltimą, jis (A. N.) su juo ne vieną kartą griežtai kalbėjo ir I. N. jam pasižadėjo, kad niekada daugiau nepažeidinės įstatymų. A. N. yra įsitikinęs, kad I. N. iš savo netinkamo elgesio padarė teisingas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis pats (A. N.) nėra teistas, dirba įmonės, kurioje dirba I. N., direktoriumi. Mano, kad pagal asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui gali būti I. N. laiduotoju.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu A. N. nurodė, jog dėl įvykio pats buvo ištiktas šoko, galvojo, nieko nedarys. Paskui jie susitaikė. I. N. yra labai darbštus, dirba visada kiek gali, kad tik daugiau uždirbtų. Dirba kaip menininkas. Kaip specialistas ir kaip žmogus jis labai geras. Jie draugauja ir šeimomis, vieni kitiems padeda. Juos sieja žmogiški, draugiški santykiai. Jis labai vertina I. N., todėl nori būti jo laiduotoju. Pats I. N. labai gailisi. Jau yra praėję trys mėnesiai, per tą laiką nėra matęs, kad vartotų alkoholį. Gal dėl draugo žūties sugalvojo išgerti arba nenorėjo palikti automobilio, nes jame yra visi dokumentai. Jei gėrė tuščiu skrandžiu, tai galėjo tiek daug įpūsti. Jis kitą dieną dingo, jo žmona paskambino, kad negrįžo namo. Paaiškėjo, kad nėra automobilio. Kitą dieną paskambino į komisariatą ir jam pasakė, kad I. N. nutvėrė už vairo. Po įvykio I. N. gailėjosi, atsiprašė, sakė nesuprantantis, kodėl taip įvyko. Jis (A. N.) pats nevartoja (alkoholio), šeimų susitikimo metu įpila po taurę vyno žmonoms ir I. N. Darbe I. N. tikrai negeria, darbo inspekcija tikrina darbuotojų girtumą. Visi suvokia, kas gresia už tokius pažeidimus. Apsiima prižiūrėti I. N., turi jam neblogą įtaką, padeda jam, ir jo žmonai surado darbą. Apie senesnius įvykius jam taip pat žinoma. Iš I. N. pasakojimo jam žinoma, kad alkoholį jis gėrė jau po to, kai grįžo į namus. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Po to buvo atsuktos kameros ir pamatyta, kaip buvo iš tiesų. I. N. vaikai yra (duomenys neskelbtini), jie turi nuosavą namą siunčia uždirbtus pinigus namo. Dėl užstato tai galėtų sumokėti apie 500 eurų, nes turi kitus verslus, kurie nukentėjo dėl pandemijos. Tie statybiniai darbai, kurie vyksta šiuo metu, dengia visus nuostolius, todėl finansinė padėtis yra labai nestabili. Automobilio vertė buvo iki 1500 eurų, nes buvo labai prastos techninės būklės, po įvykio į ją reikėjo investuoti 1000 eurų ir daugiau. Svarsto tą automobilį išvežti į sąvartyną dalims.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. N. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 81-82, 87-90, 175-177), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), dėl įvykio metu apgadinto kito automobilio paskirtą nuobaudą įvykdė (b. l. 137), dirba (b. l. 84), darbdavio (laiduotojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. N. charakterizuojamas teigiamai, kaip laiku ir kokybiškai pavestą darbą atliekantis, tvarkingas, atsakingas, darbštus darbuotojas (b. l. 133). Jis nuo proceso pradžios pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, bylos duomenimis, traukiamas pirmą kartą – prokuroro 2020-11-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (b. l. 87-90) . Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir I. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. A. N. yra pateikęs prašymą perduoti I. N. jo atsakomybei pagal laidavimą. A. N. yra neteistas, per 1 metus nebaustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba (b. l. 134-136). Iš I. N. ir A. N. parodymų matyti, kad juos sieja ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai santykiai, bendrauja šeimomis, abu patvirtina, kad A. N. turi kaltinamajam įtakos ir gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, į jo nuomonę kaltinamasis atsižvelgia. Teismo įsitikinimu, A. N. charakterizuojantys duomenys, tarp jo ir kaltinamojo susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį I. N. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. N. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, I. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
I. N. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teisiamajame posėdyje gynėjas prašė skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui, nurodė, kad teisė vairuoti jam yra svarbi dėl jo darbo pobūdžio, jis dirbdamas turi važinėti į skirtingus objektus, todėl ilgas draudimas vairuoti transporto priemones sukeltų nepatogumų ne tik jam, bet ir įmonei, kurioje jis dirba. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, tačiau neblaivus vairavo mieste, dienos metu, kuomet eismas intensyvus, vairavimas esant neblaiviam turėjo realių pasekmių – buvo padarytas, nors ir nedidelis, eismo įvykis, nežymiai apgadintas kitas automobilis, į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet nesiekia termino vidurkio. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 23 d.
Atsižvelgus į tai, kad A. N., kuris atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taigi, ir kaltinamojo darbdavio atstovas, į tai, kad kaltinamasis tebedirba šioje bendrovėje, darbdavys juo pasitiki, akivaizdu, kad uždraudimas vairuoti transporto priemones pasunkins I. N. darbo funkcijų atlikimą, manytina, kad laidavimo su užstatu paskyrimas laiduotojui nebus proporcinga priemonė, todėl laidavimas nustatytinas be užstato.
BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
I. N. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje byloje nagrinėtinas tik vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurios duomenimis, 2005 metų gamybos automobilio Volvo S60 2.4D vidutinė kaina Lietuvoje yra 2900 Eur su PVM (b. l. 36). Be to, byloje pateikta ir privataus turto vertintojo E. L. ataskaita Nr. L210921, kurioje automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 820 Eur su PVM (b. l. 139-174). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip konsultacinė išvada, t. y. dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014 ir kt.). Šis dokumentas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors specialiųjų žinių pagrindu surašyta konsultacinė išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Vis dėlto teismas neturi pagrindo vadovautis VšĮ „Emprekis“ pažyma, nes šioje pažymoje pateikta 2900 Eur kaina yra vidutinė tokios markės, pagaminimo metų automobilio kaina, kai tuo tarpu turto vertintojas vertino būtent tą automobilį, kurį ir vairavo I. N. Teisme nebuvo išsakyta argumentų, kad turto vertintojo nustatyta kaina neatitinka realios transporto priemonės kainos ar vertės, abejonių dėl turto vertintojo kompetencijos ar kt., todėl teismas daro išvadą, kad turto vertintojo ataskaitoje nurodyta reali transporto priemonės Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, todėl iš I. N. konfiskuotina 820 Eur suma, kaip atitinkanti konfiskuotino turto vertę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1., 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo I. N. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 317,14 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju I. N. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Be to, kaltinamojo gaunamos pajamos sudaro 700-800 eurų per mėnesį, t. y. nėra didelės, duomenų apie tai, kad jis turi ir kitą pajamų šaltinį ar nekilnojamojo, kito vertingo turto Lietuvoje, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu I. N. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio pasai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-69) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimas ir saugojimas UAB „Tomadas“ aikštelėje kainavo 18,00 Eur (b. l. 45). Automobilį buvo leista grąžinti savininkui (b. l. 46). Kaltinamasis I. N. visiškai atlygino automobilio saugojimo išlaidas (b. l. 138).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I.N. (I.N.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti I. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) eurų.
Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (820 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Kardomąsias priemones – dokumentų ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio pasų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“, (duomenys neskelbtini) piliečio pasus grąžinti I. N.
I. N. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. N. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.