Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-27 · Byla Nr. ATP-918-92/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-06-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
ATP-918-92/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06480-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Damanskienė
Advokatai
Egidijus Balčiūnas
Administracinė byla Nr. ATP-918-92/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06480-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. įgalioto atstovo advokato Egidijaus Balčiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo D. V. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d., apie 07.20 val., Vilniuje, Žygimantų g., vairuodama A. V. priklausantį automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į Žygimantų g. (duomenys neskelbtini) pastatą, eismo įvykio metu apgadindama automobilį ir pastato vitriną, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 133, 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. V. įgaliotas atstovas advokatas Egidijus Balčiūnas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimą ir neskirti D. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą 3000 Lt dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, pagal ATPK 30¹ str. turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos ar iš viso neskiriamos. Pažymi, kad D. V. sukeltas įvykis yra pakankamai mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadinta pastato vitrina, padaryta turtinė žala jau yra atlyginta, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, D. V. nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ar pažeidėjo nustatymo, nes D. V. pati vėliau pranešė apie eismo įvykį po to, kai nusiramino po didelio susijaudinimo ir suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta apylinkės teismo administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Byloje nustatytos dvi D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: ji gailisi ir padėjo išsiaiškinti pažeidimą bei savo noru nedelsiant atlygino nuostolį nukentėjusiems asmenims. Nors nustatyta ir D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl to, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau būdama jauno amžiaus D. V. nėra piktybinė pažeidėja, pirmesnis jos padarytas KET pažeidimas taip pat nėra šiurkštus. Įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais D. V. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas šios nuobaudos neskirti, o paskirtą 3000 Lt piniginę baudą sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijama D. V. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo, taip pat neginčijama ir pagal ATPK 127 str. 2 d. pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda, apeliaciniu skundu prašoma sumažinti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą 3000 Lt dydžio baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją vairuotojai gali būti nubausti bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. sankciją papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra privaloma. Apylinkės teismo nutarimu D. V. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, todėl mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos paskyrimas ar privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, neskyrimas galimas tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-3-2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, jau pačiame įstatyme iškeliamas visuomenės interesas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra priskiriamas vieniems iš pavojingiausių ATPK X skirsnyje numatytų pažeidimų, todėl įstatymo leidėjas už pažeidimo padarymą numatė itin griežtas administracines nuobaudas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad už savo esme daug pavojingesnius pažeidimus (pvz. transporto priemonės vairavimas neblaiviam) ATPK yra numatytos ir ne tokios griežtos administracinės nuobaudos. Todėl siekiant užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principų tinkamą įgyvendinimą, kiekvienu atskiru atveju individualizuojant administracinę nuobaudą būtina visapusiškai įvertinti administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo vietos aplinkybės, eismo įvykio metu padaryta žala, pažeidėjo asmenybė ir pan.), kad paskirta administracinė nuobauda atitiktų padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą.

Apylinkės teismas D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, patvirtinantys žalos atlyginimą, kas taip pat pripažintina D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Tačiau pažeidėjos atsakomybę sunkina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Iš byloje esančios baustumo pažymos matyti, kad D. V. per laikotarpį, kai įgijo teisę vairuoti (nuo 2009 m.) už KET pažeidimus iš viso yra buvusi bausta 5 kartus, padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo D. V. laikyti piktybine pažeidėja. Tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sumenkinti eismo įvykio padarinius ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo padaryti nemenki apgadinimai tiek pastato vitrinai, tiek pažeidėjos vairuotam automobiliui. Draudimo įmonės atlyginta žala sudarė 1266,20 Lt, byloje esančioje nuotraukoje užfiksuoti ir tokie automobilio apgadinimai (išlūžęs automobilio ratas, nuleista padanga), dėl kurių tolimesnis važiavimas automobiliu apskritai yra sunkiai galimas, bet nepaisant to D. V. vis tiek iš eismo įvykio vietos pasišalino, automobilis buvo surastas tik dėl to, kad apie jo buvimo vietą policijos pareigūnams pranešė pašaliniai asmenys. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog būtent D. V. pranešė apie eismo įvykį policijai, priešingai, ji pati pripažino, kad policijai paskambino tik tada, kai vėliau grįžusi į automobilių stovėjimo aikštelę neberado palikto automobilio, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad neva D. V. būtų pranešusi apie eismo įvykį, kai būtų nusiraminusi, laikytini paprasčiausiai subjektyviomis niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie galimą pažeidėjos elgesį, todėl teismas tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesivadovauja. Nors pažeidėja yra jauno amžiaus, bet įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų galima teigti, kad sankcijoje numatytos minimalios baudos paskyrimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir pažeidėjos asmenybei. Kita vertus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neabejotinai didesnius asmens teisių suvaržymus. Apeliacinės instancijos vertinimu, sankcijoje numatytos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kartu atsižvelgiant į jau paskirtą 3000 Lt dydžio baudą, neatitiktų proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, tačiau atsižvelgus į eismo įvykio padarinius ir pasišalinimo iš eismo įvykio aplinkybes bei nesant duomenų, kad pats teisės vairuoti transporto priemones paskyrimas savaime ypatingai suvaržytų pažeidėjos teisių, papildomos administracinės nuobaudos neskyrimas neatitiktų bausmės tikslų, todėl D. V. teisė vairuoti transporto priemones atimtina trumpesniam terminui nei sankcijoje numatyta minimali riba.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. V. įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskyrimo ir pritaikius ATPK 30¹ str., D. V. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. V. įgalioto atstovo advokato Egidijaus Balčiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalis dėl D. V. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo, kuriomis D. V. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, bei pritaikius ATPK 30¹ str., D. V. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jūratė Damanskienė