Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams:

3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 51 MGL dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 34 MGL ( 1600 eurų) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, tai yra uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2018 m. lapkričio 04 d. apie 03.15 val. Žaslių g., ties pastatu Nr. 49 Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,90 promilės etilo alkoholio, vairavo UAB "Mogo LT" priklausančią transporto priemonę - automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-11-04 03 val.30 min. nustatyta 3,17 promilių girtumas. (b. l. 89)

Iš 2018-05-16 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str. draudimas vairuoti visas transporto priemones dvejus metus. (b. l. 2-3, 98-99)

Iš Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018-06-25 pranešimo Nr.KA4-623 matyti, kad tarnyba praneša Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kad gavo vykdymui teismo 2018-05-16 baudžiamąjį įsakymą dėl E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimo vairuoti visas transporto priemones dvejus metus vykdymo. (b. l. 12)

Motyvuojamoji dalis

Iš Probacijos tarnybos medžiagos matyti, kad E. R. 2018-07-03 buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. ( b. l. 15)

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R. 2018 m. lapkričio 04 d. apie 03.15 val. Žaslių g., ties pastatu Nr. 49 Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,90 promilės etilo alkoholio, vairavo UAB "Mogo LT" priklausančią transporto priemonę - automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas E. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad E. R. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus. Šis teismo baudžiamasis įsakymas 2018 m. lapkričio 4 d. buvo vykdomas, todėl E. R. jau buvo Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius) pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes. Nežiūrint to, kaltinamasis, kaip nustatyta, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejus metus, nes 2018 m. lapkričio 4 apie 03.15 val., Gudienos k. Kaišiadorių r., vairavo transporto priemonę – automobilį „ Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstatuotina, kad nustatytu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dviem metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Kaip nustatyta, teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios nevykdymu jis kaltinamas, įsiteisėjo 2018 m. birželio 18 d. 2018 m. liepos 3 d. kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti visas transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, jis suprato galimas nevykdymo pasekmes, tačiau buvo joms visiškai abejingas ir todėl jo veika, kai jis 2018 m. lapkričio 4 d. vairavo automobilį, atitinka pavojingos veikos, padarytos tyčia, požymį. Didesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės ignoravimą rodo tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo ne tik, kad neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas neblaivus. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas E. R. už 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė už kiekvieną nusikalstamą veiką yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą taip pat už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, yra dirbantis, nustatyta po viena jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, sunkinančių aplinkybių dėl nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nenustatyta, o dėl baudžiamojo nusižengimo nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jau ne pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Teismo vertinimu, jau ne pirmą kartą teisiamam, analogiškai nusikalstančiam E. R. švelnesne bausme nebūtų įmanoma pasiekti bausmei keliamų tikslų. Kaip matyti ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda kartu su baudžiamojo poveikio priemone jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo, kad kaltinamasis jam taikyta alternatyvia laisvės atėmimui bausme nebuvo paveiktas taip, kad daugiau nenusikalstų. Todėl būtų neteisinga skirti už naujai padarytą nusikaltimą švelnesnę bausmę nei ta, kuri buvo paskirta anksčiau. Pažymėtina, kad anksčiau paskirtos bausmės baudos kaltinamasis iki dabar nėra atlikęs. LITEKO duomenimis, jam paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymų baudą – viso 32 MGL (1600 eurų) E. R. yra atlikęs tik iš dalies, tai yra sumokėjęs tik 81 eurą. Tai taip pat patvirtina, kad bausmei keliamų tikslų E. R. atžvilgiu galima pasiekti jam paskyrus griežtesnę bausmę – areštą.

Kadangi nagrinėjamu atveju E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas vienu ir tuo pačiu metu, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, dėl ko už jas paskirtos bausmės privalės būti subendrintos apėmimo būdu. E. R. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Be to, E. R. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs visiškai ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos bausmės, todėl bendrinant šiuo teismo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintą paskirtą galutinę bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta visiškai baudos bausme turėtų būti taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. BK 64 str. numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pažymėtina, kad baudos bausmė nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, kai reikalinga bendrinti bausmes, ir skiriama kartu su kitos rūšies bausmėmis. Minėta, kad paskirtą 2018 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymų galutinę baudą – viso 32 MGL (1600 eurų) E. R. yra atlikęs tik iš dalies, tai yra sumokėjęs tik 81 eurą. Kadangi galutinė bausmė bauda ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkų nusikaltimą buvo paskirta mažesnė nei minimali galima paskirti už tokį nusikaltimą baudą, kurios tik nedidelę dalį kaltinamasis įvykdė, tai prie nauju nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėtina 30 MGL dydžio neatliktos bausmės baudos pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą dalis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, nevykdė anksčiau jam paskirtos tokios pačios baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui.

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. R. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant UAB "Mogo LT" priklausantį automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju E.r. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam E. R. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui E. R., o kitam asmeniui – UAB "Mogo LT". Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB "Mogo LT" atsakingi asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis vairuodamas šiai bendrovei priklausantį automobilį su juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko E. R. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio Audi A4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. lapkričio 4 d. yra 3170 € (b. l. 38), tai iš E. R. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 3170 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam areštą 45 paroms.

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam areštą 28 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimti švelnesnę ir E. R. paskirti subendrintą bausmę - areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. R. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, tai yra prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės – baudos dalies ir E. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 parų ir 30 MGL (1500 eurų) baudą. Arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti valstybės naudai iš E. R. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 3170 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Automobilį Audi A4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti disponuoti savo nuožiūra UAB "Mogo LT".

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. R., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti.

Išaiškinti E. R., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.