Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. R. ir suinteresuoto asmens D. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei A. Adomaitienei, J. G. , L. R. , J. R. , D. R. dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną juridinio fakto nustatymo bei neišmokėto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat paveldėto turto dalies padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos N. R. pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė, kad N. R. tėvo N. R. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Nustatė, kad pareiškėja turi teisę po tėvo N. R. mirties į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo. Likusioje dalyje pareiškimo netenkino.

Teismas, įvertinęs N. R. turtinę padėtį, t.y. tai, kad tėvo mirties dieną studijavo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tuo metu stipendijos negavo, jokio nekilnojamojo turto neturėjo, gyveno kartu su motina močiutei priklausančiame bute, buvo išlaikoma motinos, turėjo negrąžintų skolų, pripažino, kad tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Teismas nustatė šį faktą siekiant N. R. gauti priklausančią privalomąją palikimo dalį.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad palikėjas nemokėjo priteistų alimentų, jog už laikotarpį nuo 1990-04-01 iki 2000-09-13 susidarė 24 486,38 Lt įsiskolinimas, nusprendė netenkinti prašymo nustatyti, jog N. R. išlaikymo įsiskolinimas yra 24 486,38 Lt ir šio įsiskolinimo padengimui didinti 14,63 % paveldėto turto dalį. Teismas sprendė, kad pareiškėja N. R. , kuriai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos dalies, kuri jai tektų pagal įstatymą ( 75 % : 2), t.y. 37,5 % palikimo, kaip tai numato CK 5.20 str. 1 d.

Teismas taip pat nurodė, kad 2006-12-13 paveldimo turto apyraše, kurį pasirašė N. R. įgaliotas asmuo J. G. , apie neišmokėtą palikėjo išlaikymo įsiskolinimą ar kitokias mirusio tėvo skolines pareigas pareiškėjai duomenų nėra.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas jos tėvo mirties dieną, neatsižvelgė į tokias svarbias aplinkybes kaip tai, jog pareiškėja negalėjo gauti stipendijos, nes buvo mokslo atostogose, kurių metu turėjo realią galimybę užsidirbti, ji nesiekė turėti pajamų, ar pareiškėja tėvo mirties dieną turėjo pinigų banko sąskaitose.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja iš savo motinos J. R. gaudavo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Be to, pati pareiškėja, būdama pilnametė, dar tėvui gyvam esant galėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo remiantis CK 3.194 str. 3 d.

Teismas, nustatydamas, kad pareiškėja turi teisę į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo, nors pareiškėja nei pradiniame, nei patikslintame pareiškime nėra pateikusi tokio reikalavimo, išėjo už pareikšto reikalavimo ribų, tai prieštarauja dispozityvumo principui.

Motyvuojamoji dalis

D. R. ir N. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus, taip pat prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo reikalingumą fakto nustatymą, siekiant gauti privalomąją palikimo dalį, tačiau netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio, 445 straipsnio normas nagrinėdamas įsiskolinimo paskaičiavimą kaip juridinę reikšmę turintį faktą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nes absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Nustatyta, kad pareiškėja N. R. , gimusios 1982-09-13 (b. l. 5), tėvas - N. R. mirė 2006-08-15 (b. l. 6, 8). N. R. 1996-10-18 testamentu jam priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, paliko žmonai D. R. (b. l. 38). Iš Vilniaus universiteto 2006-09-12 pažymos Nr. 204 matyti, kad N. R. studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pagal 6 metų trukmės vientisųjų studijų dieninę programą, studijas numatoma baigti 2007-06-30 (b. l. 10). Registrų centro 2006-10-10 duomenimis pareiškėja per visą laikotarpį nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, įregistravusi nebuvo (b. l. 13). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 24 486,38 Lt.

Dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį.

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai N. R. buvo reikalingas išlaikymas tėvo N. R. mirties dieną (2006-08-15), yra teisėta ir pagrįsta. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo teismų praktikoje susiformavo taisyklė, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teismas privalo atsižvelgti ne tik į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį gaunamas pensijas ar kitokias išmokas, bet taip pat į nekilnojamąjį turtą (registruojamą), turimus banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas, be to, kad išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikėjo mirties dieną (palikimo priėmimo dieną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, spręsdamas išlaikymo būtinumo klausimą šioje byloje, tinkamai įvertino tai, kad pareiškėja stipendijos už mokymąsi aukštojoje mokykloje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vientisųjų dieninių medicinos studijų programoje stipendijos negavo (b. l. 11-12), nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įregistruotos nebuvo (b. l. 13), gyveno kartu su motina močiutei J. G. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), buvo išlaikoma motinos, turėjo negrąžintų skolų (b. l. 14) ir nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas tėvo mirties dieną.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma išlaikymo reikalingumo nesieja su asmens amžiumi ar darbingumu, tačiau vertina tai, ar asmuo iš gaunamų pajamų ar kitų išmokų, ar kito turimo turto galėjo patenkinti būtiniausius gyvenimo poreikius palikėjo mirties dieną, todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėja, būdama darbinga pilnametė turėjo realią galimybę mokslo atostogų metu užsidirbti pajamų, užtikrinančių jos pragyvenimą. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ne tik įstatymo nuostatomis, bet ir pagrindiniais civilinės teisės principais, t. y. teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos, gimusios 1982-09-13, turtinė padėtis tėvo mirties dieną (2006-08-15) buvo tokia, kad jos gaunamos pajamos nebuvo pakankamos pragyvenimui, be to, ji, dėl objektyvių priežasčių negalėjo pati užsidirbti pragyvenimui tėvo mirties dieną, nes ji studijavo mediciną aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, kas reikalauja labai daug pastangų, siekiant įgytą mediko specialybę, todėl tai sąlygojo išlaikymo reikalingumo fakto nustatymą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymo reikalingumo faktas nustatytas nesant duomenų apie tai, ar tėvo mirties dieną pareiškėja turėjo piniginių lėšų banko sąskaitose, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo. Kolegija nurodo, kad įstatymas nenurodo, į ką turi būti atsižvelgiama sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, o teismų praktikoje suformuotos taisyklės šiuo klausimu tėra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas įvertino ne vieną aplinkybę, susijusią su pareiškėjos turtine padėtimi, kas sudarė pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad išlaikymo reikalingumo klausimas nustatytinas šioje byloje ir kolegija sutinka su ja.

Kolegija nesutinka su D. R. apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėjos motina turėjo pakankamai lėšų, kad išlaikytų dukrą, patenkintų būtinus gyvenimo poreikius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jai buvo reikalingas išlaikymas. Kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinos teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas, kad patenkinti būtinus gyvenimo poreikius, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja skolinosi piniginių lėšų iš kitų šaltinių (b. l. 14).

Tai, kad pareiškėjos gaunamos pajamos buvo nepakankamos tenkinant būtinus gyvenimo poreikius, patvirtina bylos medžiaga ir ši aplinkybė nėra paneigta, tuo remdamasis teismas ir padarė pagrįstą išvadą, kad jai buvo reikalingas išlaikymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog pareiškėjai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog šis faktas nustatomas siekiant gauti privalomąją palikimo dalį, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismui nebuvo pagrindo nurodyti, į kokią privalomąją palikimo dalį pareiškėja turi teisę. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo procedūra atliekama vadovaujantis CK normomis, kreipiantis į notarų biurą, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Būtent notaro kompetencijai priklauso nustatyti, kokia privalomoji palikimo dalis priklauso pareiškėjai. Todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad toks patikslinimas nekeičia sprendimo esmės, eliminuojant teiginį: „Nustatyti, kad N. R. turi teisę po tėvo N. R. mirties į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo“.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Pareiškėja N. R. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas nustatyti, kad pareiškėjos tėvo N. R. įsiskolinimas už priteistą ir neišmokėtą išlaikymą sudaro 24 486,38 Lt, tačiau sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimo reikalavimą nustatyti, jog pareiškėjos tėvo N. R. įsiskolinimas už priteistą ir neišmokėtą išlaikymą sudaro 24 486,38 Lt, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 445 straipsnio nuostatas teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos prašomą nustatyti išlaikymo įsiskolinimo galima nustatyti iš 1984-11-28 išduoto vykdomojo rašto (b. l. 282), bei kitų įrodymų, patvirtinančių išlaikymo mokėjimą, o taip pat suskaičiuoti ir įsiskolinimą. Jeigu tarp šalių kiltų ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, tai šis ginčas būtų teismingas teismui ir nagrinėjamas bendra ieškinine teisena. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai nagrinėjo šį pareiškėjos reikalavimą kaip juridinį faktą ir bylą šioje dalyje nutraukia dėl to, kad reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė nevisas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kitose dalyse teismo sprendimas yra keistinas (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas pareiškėjos N. R. pareiškimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, eliminuojant teiginį: „Nustatyti, kad N. R. , a/k (duomenys neskelbtini) turi teisę po tėvo N. R. , a/k (duomenys neskelbtini) mirties į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo“.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.