- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- II-72-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pažeidėjas
- V., V. N.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. N., institucijos, pakyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Virgilijui Pruskui ir Algirdui Cibulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-10-09 surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM 051134 (b. l. 15, 16). Protokole aprašydamas pažeidimo esmę nurodė, kad Vievio sen., (duomenys neskelbtini) k. šalia Bakos ež. V. N. žemės sklype buvo iškastas smėlio karjeras (11x13x15) ir per užpelkėjusią teritoriją link ežero nukastos – supiltos žemės juosta 150-2,5. Šie veiksmai atlikti neturint LR įstatymais nustatyta tvarka parengtos dokumentacijos, veika padaryta žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Balceriškių kad. vietovėje. Savo veiksmais N. N. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 126.4, 128.2, 128.4 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51¹³ str. 1 d.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008-11-20 nutarime Nr. AM 053311 (b.l. 44) nurodyta, kad asmuo rengė 2,5 m pločio ir 150 m ilgio taką, užpildamas šią juostą smėliu. Įrengus taką buvo užpilta smėliu 375 m plote augusi žolinė augmenija, 12,5 m² apsauginėje juostoje, 362,5 m² apsauginėje zonoje. Taip pat nutarime nurodyta, kad saugomoje teritorijoje, Bakos ežero apsauginėje zonoje V. N. įrengė ir eksploatuoja 11x13x1,5 m smėlio karjerą. Karjeras įrengtas savavališkai, eksploatuojamas neturint mažojo karjero paso. Iškasus karjerą ir jį eksploatuojant II-os brandumo grupės pusamžiame miške, IV ūkinės grupės miško žemėje yra pažeistos aplinkui karjerą stovinčių penkių medžių (pušų) gyvybinės funkcijos, nukastos ir nukirstos aplinkinių penkerių metų šaknys daugiau nei trečdalyje ploto aplinkui medį. Sužalotų medžių tūris yra 5,941 kub.m. Tokiu būdu jis pažeidė LR aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16-17 str., LR saugomų teritorijų 32 str. 9 d., LR miškų įstatymo 9 str. 2-5 d., 11 str. 1 d., LR aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymo Nr. D1-420 12.2 p., 2 lentelės 1 p. (STR.1.01.07:2002 „Nesud. Stat.); LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-08-01 įsakymo Nr. 393/285 3 p.; LRV 20004-05-26 nutarimo Nr. 632 30, 31 p., todėl baudžiamas už pažeidimą numatytą LR ATPK 51² str. 1 d., 52² str. 1 ., 62¹ str. 1 d., paskiriant 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1 – 8), prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008-11-20 nutarimą Nr. AM 053311 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pagal 2008-10-09 protokolą jis buvo baudžiamas LR ATPK 51 ¹³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu. Todėl institucija, nutarime, nurodydama kitus teisės aktų pažeidimus nei administracinio teisės pažeidimo protokole, išplėtė ir pakeitė kaltinimo ribas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka LR ATPK 260 str., nes jame nebuvo nurodytas pažeidimo laikas ir data. Teigia, kad LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 126.4, 128.2 ir 128.4 p. nepažeidė, t. y. nuosavybės teise jam priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje nedirbo žemės, neardė velėnų, neganė gyvulių, mechaniškai neardė natūralių pelkių augalinės dangos ir nekeitė neišdžiūvančių šaltinių ir jų grupių hidrologinio režimo. Taip pat neįvykdė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime nurodytų veikų, t.y. neeksplotavo smėlio karjero, nepažeidė aplink karjerą stovinčių penkių medžių gyvybinės funkcijos, nenukasė ir nenukirto aplinkinių penkerių medžių šaknų daugiau nei trečdalyje ploto aplinkui medį bei nesunaikino 375 m plote augusios žolinės augmenijos 12,5 m² apsauginėje juostoje, 362,5 m² apsauginėje zonoje. Jis pripažįsta, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2008 m. kovo mėn. 3-5 d. laikotarpiu buvo paimtos naudingosios iškasenos (smėlis), kurios panaudotos savo ūkio reikmėms, tačiau mano, kad naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarką nustato LR Žemės gelmių įstatymas, kurio 12 str. 8 d. nustato, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojame žemės sklype savo ūkio reikmėms turi teisę be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl mano, kad jo veika neatitinka LR ATPK 51l3 str. 1 d. nurodyto teisės pažeidimo. Nutarime nėra nurodyta jokių V. N. paaiškinime nurodytų aplinkybių teisinio įvertinimo bei prašymo nepatenkinimo priežasčių, todėl nutarimas priimtas pažeidus LR ATPK 286 str. ir LR ATPK 284 str. reikalavimus. Be to, 2008-10-21 nutarimu inspektorius nutarė, jog kadangi byla sudėtinga, reikalingas papildomas tyrimas, pažeidus medžių gyvybines funkcijas neįvertinta padaryta žala aplinkai, todėl nuspręsta vadovaujantis LR ATPK 282 ir 35 str. nuostatomis vykdomą bylos nagrinėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui iki 2009-10-09. Tai pažeidžia LR ATPK 35 str. numatytus terminus ir LR ATPK 284 str. nuostatas. Bylos medžiagoje esančioje žemės sklypo plano kopijoje nėra jokių konkrečių duomenų, liudijančių, kad galima pažeidimo įvykio vieta yra Bakos ežero apsauginėje juostoje ir zonoje, paties plano kopijoje yra ranka daryti įrašai, išbraukymai, kompiuterizuotu būdu įvesti duomenys (sklypo išdėstymo dalių skaičiai-punktai) skiriasi nuo įrašų, padarytų ranka. Tokia plano kopija negali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, kadangi ji sudaryta ir patvirtinta 2003-04-25 - 2004-08-20 laikotarpiu, joje nėra jokių duomenų, nurodančių vandens apsaugos juostos ir zonos ribas, todėl šis dokumentas nėra tapatus LR ATPK 256 straipsnyje nurodytiems įrodymams (turėtų būti įvykio schema su nuoroda į teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos). Taip pat byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo ar schemos, ir duomenų kokiu būdu (matavimo laikas, priemonės, teisinis pagrindas) įvykio vietoje buvo atliktas atstumų nuo įvykio vietos iki apsaugos juostos ir zonos ribų matavimas bei kaip buvo paskaičiuota padaryta žala.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 87 – 93) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovai paaiškino, kad siekiant išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad ne visos V. N. neteisėtos veikos yra įvertintos ir įrašytos protokole, buvo nuspręsta vadovaujantis ATPK 282 str. ir 35 str. nuostatomis vykdomą bylos nagrinėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui, iki 2009-10-09 ir pratęsti bylos tyrimą. N. N. padarytas administracinis pažeidimas perkvalifikuotas remiantis LR ATPK 284 str. 2 d., todėl jis savo veiksmais pažeidė LR ATPK 51 2 str. 1 d., 52 2 str. 1 d., 62 1 str. 1 d. Protokole nebuvo nurodytas pažeidimo laikas ir data, kadangi pažeidimas trunkamas, karjeras atidarytas, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, jisai nerekultivuotas, neuždarytas, vadinasi šis pažeidimas nenutrauktas. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo dalyvis buvo nustatytas, nes protokole ir vietos apžiūros akte yra sklypo savininko parašai, o pasirašydamas protokolą ir sklypo apžiūros aktą V. N. pripažino savo kaltę ir neneigė, kad minėti darbai atlikti jam žinant, dalyvaujant. Sklypo savininkas turi teisę savo ūkio reikmėms naudoti išteklius be leidimo, tačiau tokiu atveju jis privalo turėti mažojo karjero pasą, gautą nustatytą tvarka. Byloje esančiame žalos paskaičiavime nurodyta konkreti metodika, kuria remiantis atliktas paskaičiavimas. Administracinės teisės pažeidimo byloje nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, pridėta įvykio vietos schema, pridėtos įvykio vietos nuotraukos, išmatuoti ir nurodyti visi reikalingi atstumai nuo Bakos ežero, sukonkretinta ir nurodyta kur yra apsauginė juosta ir zona. Nekilnojamo turto registro pažymoje nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, įvardyti apribojimai. Todėl pasakymas kad nenurodyta tiksli pažeidimo vieta neturi pagrindo, neatitinka faktinės byloje esančios medžiagos. Bakos ežeras inv. Nr. 50-83 yra 11,8 ha ploto. Nurodyto ploto ežerui vadovaujantis LR AM 2007-02-14 įsakymu Nr. Dl-98 „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas“ minimalus apsaugos zonos plotis yra 200 m.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovai Virgilijus Pruskus ir Algirdas Cibulskas prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje nurodė, kad pažeidimo padarymo faktas yra įrodytas, asmuo, kad nutiesė keliuką per apsauginę zoną, taip pat pripažįsta, be to jam pritaikyta minimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).
ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip minėta, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros pareigūnas 2008-11-20 nutarimu Nr. AM 053311, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 1 d., 52² str. 1 d., 62¹ str. 1 d., skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 500 Lt baudą, už LR aplinkos ministerijos 2004-07-27 įsakymo Nr. D1-420 12.2 p., 2 lentelės 1 p., LR AM ir LR žemės ūkio ministerijos 2002-08-01 įsakymo Nr. 393/285 „Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo, rekultivavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 p., LR AM 2005-04-29 įsakymo Nr. Dl-224 6-7p., LRV 20004-05-26 nutarimo Nr. 632 30, 31 p., Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16-17 str., Saugomų teritorijų 32 str. 9 d., Miškų įstatymo 9 str. 2-5 d., 11 str. 1 d. nuostatų pažeidimus.
Atsakomybė pagal LR ATPK 51² straipsnio 1 dalį, kyla už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, rekonstravimą, plėtimą, atidavimą ar priėmimą naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir tai užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Remiantis LR ATPK 52² straipsnio 1 dalimi, žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
LR ATPK 62¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.
LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4. punktas nustato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; 128.2 punktas nustato, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, o pagal 128.4 punktą, keisti neišdžiūvančių šaltinių ir jų grupių hidrologinį režimą.
LR aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo (Žin. Nr. IX-1005, 2002-07-01 redakcija) 16 straipsnis nustato kokius veiksmus privalo atlikti pareigūnas, tikrindamas juridinių asmenų veiklą, 17 straipsnis reguliuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisę patekti į privačias teritorijas.
LR saugomų teritorijų įstatymo (Žin. Nr.I-301, 1993-11-09) 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
LR miškų įstatymo (Žin. Nr. I-671, 1994-11-22) 9 straipsnio 2 – 5 dalyse nustatytos pareigos, kurių turi laikytis miško valdytojai, savininkai ir naudotojai (saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų ir kt.). Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.
LR aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymu Nr. D1-420 „Dėl Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 12.2 punktas nustato, kad nesudėtingiems statiniams saugomose teritorijose taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys.
LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-08-01 įsakymo Nr. 393/285 „Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 punktas nustato, kad mažųjų karjerų, skirtų ūkio reikmėms, žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo turėti mažojo karjero pasą (pridedama) ir vadovautis jame nurodytomis taisyklėmis.
LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 632 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr.799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 30 punktas nustato, kad privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei šių Nuostatų reikalavimų. 31.1 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai.
Kaip minėta, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo žemės sklype iškasė smėlio karjerą (11x13x15) ir per užpelkėjusią teritoriją link ežero nukasė ir supylė žemės juostą 150-2,5 m, t. y. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 126.4, 128.2, 128.4 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51¹³ str. 1 d. Tačiau priimdama nutarimą institucija nurodo, kad asmuo įrengė 2,5 m pločio ir 150 m ilgio taką, užpildamas šią juostą smėliu. Įrengus taką buvo užpilta smėliu 375 m plote augusi žolinė augmenija, 12,5 m² apsauginėje juostoje, 362,5 m² apsauginėje zonoje. Be to, savavališkai neturint mažojo karjero paso įrengė ir eksploatuoja 11x13x1,5 m smėlio karjerą. Iškasus karjerą ir jį eksploatuojant II-os brandumo grupės pusamžiame miške, IV ūkinės grupės miško žemėje yra pažeistos aplinkui karjerą stovinčių penkių medžių (pušų) gyvybinės funkcijos, nukastos ir nukirstos aplinkinių penkerių metų šaknys daugiau nei trečdalyje ploto aplinkui medį (sužalotų medžių tūris yra 5,941 kub.m). Tokiu būdu jis pažeidė LR aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16-17 str., LR saugomų teritorijų 32 str. 9 d., LR miškų įstatymo 9 str. 2-5 d., 11 str. 1 d., LR aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymo Nr. D1-420 12.2 p., 2 lentelės 1 p. (STR.1.01.07:2002 „Nesud. Stat.); LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-08-01 įsakymo Nr. 393/285 3 p.; LRV 20004-05-26 nutarimo Nr. 632 30, 31 p., todėl baudžiamas už pažeidimą numatytą LR ATPK 51² str. 1 d., 52² str. 1 d., 62¹ str. 1 d., paskiriant 500 Lt baudą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio l dalis, 260 straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis).
LR ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p., 258 p.).
Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems ATPK. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jame turi būti aiškiai nurodomi teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidęs asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas ne už tuos pažeidimus, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, o tokiu būdu buvo neužtikrinta asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisė apginti savo teises. Todėl institucija, nutarime nurodydama kitus teisės aktų pažeidimus nei administracinio teisės pažeidimo protokole, išplėtė ir pakeitė kaltinimo ribas ir taip pažeidė principą draudžiantį sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį.
Be to, skundžiamame nutarime nurodoma, kad asmuo pažeidė LR aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16-17 str., LR saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d., LR miškų įstatymo 9 str. 2-5 d., 11 str. 1 d., reikalavimus, tuo tarpu LR aplinkos apsaugos įstatmo 16 ir 17 straipsniuose nustatytos aplinkos apsaugos pareigūnų teises ir pareigos, tikrinant juridinių asmenų veiklą, o LR miškų ir LR saugomų teritorijų įstatymų minėti straipsniai nustato miško savininkų, valdytojų bendrą pareigą savo veikloje laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šios nuostatos yra blanketinės, kadangi elgesio taisyklės yra nustatytos kituose teisės aktuose (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų). Tokiu būdu institucija konkrečiai nenurodė, kokiais savo veiksmais minėtas nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas nutarimas yra nekonkretus.
Taip pat institucija administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė pažeidimo padarymo laiko, nors tai numato LR ATPK 260 str. reikalavimai. Nors atsiliepime institucija nurodė, kad administracinio pažeidimo laikas protokole nenurodytas dėl to, kad pažeidimas yra tęstinis, tačiau teismo posėdžio metu institucijos atstovai pripažino, kad pažeidimo padarymo laiką buvo galima nustatyti pagal pėdsakus, t. y. augmenijos, medžių pažeidimus bei žvyro supylimo požymius (b. l. 95). Kadangi pažeidimo datos ir laiko nustatymas yra svarbi aplinkybė terminų skaičiavimo ir kitiems klausimams spręsti, darytina išvada, kad institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė LR ATPK 260 str. reikalavimus.
Teismas daro išvadą, kad nustatyti procesiniai pažeidimai – administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas pažeidimo padarymo laikas bei tai, kad asmuo skundžiamu nutarimu buvo nubaustas ne už tuos teisės aktų pažeidimus, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, susiaurino V. N. teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir teisę gintis – teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus dėl skiriamos nuobaudos. Nurodytas pažeidimas laikytinas esminiu administracinių bylų teisenos pažeidimu. Todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas. Dėl nurodytų procesinių pažeidimų nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai naujam nagrinėjimui ir įstatymo reikalavimus atitinkančio protokolo ir nutarimo surašymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t ar ė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008-11-20 nutarimą Nr. AM 053311 ir administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūrai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.