Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovei advokatei I. M., atsakovo nemokumo administratoriaus V. U. atstovui advokatui T. N. (prisijungęs nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-56-839/2023 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui nemokumo administratoriui V. U., tretiesiems asmenims VĮ ,,Registrų centras“ ir Lloyd‘s insurance company S.A., Lietuvoje veikiančiai per UADBB ,,Colemant draudimo brokeris“, dėl varžytinių akto pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti niekiniu 2021 m. vasario 23 d. varžytinių aktą Nr. 20210223/02, priteisti jo naudai iš atsakovo nemokumo administratoriaus V. U. 5700 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 5700 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas nemokumo administratorius V. U. 2020-12-31 paskelbė 129,13 m² sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Prieš apsispręsdamas dalyvauti varžytynėse nuvyko apžiūrėti parduodamą sandėlį, jo būklė jį tenkino, todėl dalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo pasiūlęs 5700 EUR kainą už parduodamą turtą. 2021-02-23 buvo surašytas Varžytynių aktas Nr. 20210223/02. 2021-03-23 jam buvo įregistruotos nuosavybės teisės į įsigytą statinį. Siekiant pradėti naudotis įsigytu turtu paaiškėjo, kad įsigytas pastatas priklauso kitiems asmenims ir yra gretimo gyvenamojo namo gyventojų nuosavybė (jų butų priklausinys). VĮ Registrų centras patvirtino, jog įsigytas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytini vienu ir tuo pačiu nekilnojamojo turto objektu. Nemokumo administratorius informavo, jog yra asmuo, kuris nupirks iš manęs įsigytą sandėlį ir kompensuos išlaidas, tačiau laukiant susidariusios situacijos sprendimo bankrutavusi AB „Utenos melioracija“ buvo likviduota ir išregistruota iš registro. Jo teigimu, buvo parduotas realiai neegzistuojantis turtas, nes varžytynėse parduotas turtas ir kitų asmenų nuosavybės teisės į jį įregistruotos anksčiau nei buvo paskelbtos varžytynės, todėl toks sandoris yra niekinis. Turto egzistavimu turėjo įsitikinti nemokumo administratorius, tačiau tai nebuvo atlikta, todėl dėl patirtos žalos yra atsakingas turto pardavimą organizavęs asmuo.

Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas vertins, kad Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 602 str. 3 d. įtvirtintas ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes 2021 m. lapkričio 18 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras raštu buvo atsisakyta taisyti galimą klaidą; dar 2021 m. birželio 7 d. raštu kreiptasi į nemokumo administratorių dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Iki šios dienos jokio atsisakymo grąžinti sumokėtus pinigus nėra gauta; atsakovas pripažįsta, kad susisiekus su juo telefonu, jis bandė spręsti susiklosčiusią situaciją, nukreipdamas pas buvusį AB „Utenos melioracija“ vadovą kaip asmenį galintį nupirkti iš manęs šį turtą. Tik 2022 m. balandžio pabaigoje su AB „Utenos melioracija“ vadovu bendravimas nutrūko; ieškovas veikė pasitikėdamas oficialiu asmeniu, t. y. nemokumo administratoriumi; iš ieškovo buvo maksimalios pastangos ginčą išspręsti taikiai, o būtent atsakovas vilkino prašymo sprendimą, galimai siekdamas CPK 602 str. 3 d. numatyto termino eigos pabaigos.

Atsakovas nemokumo administratorius V. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad dėl parduoto turto nekilnojamojo turto registre yra įsivėlusi klaida, nes tas pats objektas registruotas dviem skirtingais unikaliais numeriais. Ieškovas, ginčydamas varžytinių aktą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu nuosavybės teisės į sandėlį turi būti grąžintos AB ,,Utenos melioracija‘, o pastaroji turi grąžinti už parduotą turtą gautas pinigines lėšas - 5700 EUR, tačiau to padaryti neįmanoma, nes AB ,,Utenos melioracija“ jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankrutavusiai AB „Utenos melioracija“ priklausiusio sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) varžytinės organizuotos vadovaujantis: i) 2020-09-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso AB „Utenos melioracija“; ii) sandėlio apžiūra ir atliktomis nuotraukomis, kurios patvirtina faktinį sandėlio stovį ir egzistavimą; iii) JANĮ 90 str., CK 6.393 str. 4 d. ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankrutuojančios įmonės turto pardavimą varžytinėse. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre dėl minėtų nekilnojamojo turto kadastro objektų yra įsivėlusi klaida tik suponuoja prielaidą galimai ieškovui ginčyti teisme kitų asmenų nuosavybės teises į minėtus objektus ar reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš asmens dėl kurio veiksmų ši klaida įsivėlė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, tačiau ne CPK 602 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu ginčyti Varžytinių aktą, dėl ko, manytina, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsakovo atsakomybė negalima, nes neegzistuoja tam būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realiai egzistuoja adresu (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina tiek sandėlio nuotraukos, tiek VĮ Registrų centro raštai (pateikti į bylą su VĮ Registrų centras atsiliepimu į Ieškinį), tiek Nekilnojamojo turto registro išrašai. Vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įsivėlusi klaida ir tas pats nekilnojamojo turto kadastro objektas įregistruotas dviem skirtingais unikaliais numeriais neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes CPK 602 str. 3 d. yra nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytinių. Atsakovo teigimu, pats ieškovas nurodo, jog jis sužinojo apie savo tariamai pažeistų teisių pažeidimą 2021-04-06, kai gavo VĮ Registrų centras pranešimą dėl informacijos pateikimo. Tačiau ieškinys teisme dėl Varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 str. 1 d. 1 p. gautas tik 2022-07-07. Tai reiškia, kad ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs CPK 602 str. 3 d. nustatytą vienų metų senaties terminą tokiam ieškiniui pateikti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl nuosavybės teisių į pastatą – ūkinį pastatą 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginę 11I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registracijos. Taip pat, duomenis, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį 16H1/p (buvęs pastatas 16F1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2021-03-23 yra įregistruotos M. S. vardu, 2021-02-23 Viešųjų varžytynių akto Nr. 20210223/02 pagrindu. Pateikė susirašinėjimo su ieškovu duomenis, kuriuose informavo ieškovą, kad Sandėlio 16H1/p (buvęs pastatas 16F1p) ir Ūkinio pastato 2I1/p bei Stoginės 11I1/p kadastro duomenys nustatyti skirtingose kadastro duomenų bylose ir skirtingu laiku, t. y. 1998-07-07 ir 1999-01-26. Atsižvelgiant į kadastro duomenų nustatymo laikotarpį, kadastro duomenų bylose nebuvo nustatytos nei šių pastatų centro koordinatės nei nurodyti jų unikalūs numeriai, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kad Sandėlis 16H1/p ir Ūkinis pastatas 2I1/p bei Stoginė 11I1/p galimai yra vienas ir tas pats pastatas. Registrų centras pateikė Ieškovui atsakymą ir dėl pastatų plotų, nurodydamas, kad Sandėlio 16H1/p (buvęs pastatas 16F1p), apskaityto kadastro duomenų byloje Nr. 11453, kurios statinių išdėstymo plane šis pastatas ir yra išbraižytas, nurodytas šio statinio plotas (129,13 m²) neatitinka kadastro duomenų byloje Nr. 10368 apskaityto Ūkinio pastato 2I1/p ploto (101,22 m²), kadangi šioje kadastro duomenų byloje Stoginė 11I1/p yra apskaityta atskiru pastatu, kurio plotas 23,40 m²; kad Sandėlio 16H1/p (buvęs pastatas 16F1p) kadastro duomenų byla yra sena, joje nėra nustatytos pastato centro koordinatės, todėl pažymėti šio pastato vietą žemėlapyje pagal kadastro duomenų bylos duomenis techniškai yra neįmanoma; bei pateiktą informaciją ieškovui apie nurodytų statinių registraciją ir galiojusius reikalavimus statinių registracijai registre. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloyd‘s insurance company S.A., Lietuvoje veikianti per UADBB ,,Colemant draudimo brokeris“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutavusios AB „Utenos melioracija“ nemokumo administratorius V. U. 2020-12-31 paskelbė 129,13 m² sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Ieškovas M. S. dalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo pasiūlęs 5700 EUR kainą už parduodamą turtą. 2021-02-23 buvo surašytas Varžytynių aktas Nr. 20210223/02, kuriuo pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parduotas ir perduotas ieškovui. 2021-03-23 nekilnojamojo turto registre 2021-02-23 Varžytynių akto Nr. 20210223/02 pagrindu buvo įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į įsigytą statinį.

Ieškovui siekiant pradėti naudotis įsigytu turtu VĮ Registrų centras pateikė išvada, jog jo įsigytas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), laikytini vienu ir tuo pačiu nekilnojamojo turto objektu ir priklauso kitiems asmenims bei yra gyvenamojo namo gyventojų nuosavybė (jų butų priklausinys).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020-09-25 duomenimis bankrutavusios AB „Utenos melioracija“ nuosavybės teisė į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota nuo 1998-10-27 savivaldybės valdybos 1998-09-21 sprendimo Nr. 817 pagrindu. Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini):

- 1274/10122 dalis nuo 2014-01-21 yra įregistruotos J. K. vardu, 2014-01-14 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. NK-116 pagrindu;

- 1274/10122 dalis nuo 1993-07-28 yra įregistruotos S. L. vardu, 1993-07-28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-4401 pagrindu;

- 782/10122 dalis nuo 1993-03-04 yra įregistruotos A. M. ir J. M. vardu, 1993-03-04 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-996 pagrindu;

- 1274/10122 dalis nuo 2013-09-16 yra įregistruotos S. J. vardu, 2010-07-16 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. NK-1517 ir 2013-09-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NK-2506 pagrindu;

- 1274/10122 dalis nuo 2013-12-12 yra įregistruotos R. P. ir T. P. vardu, 2013-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3164 pagrindu.

Nuosavybės teisės į pastato - stoginės 11I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini):

- 1/5 dalį nuo 2014-01-21 yra įregistruotos J. K. vardu, 2014-01-14 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. NK-116 pagrindu;

- 1/5 dalį nuo 1993-07-28 yra įregistruotos S. L. vardu, 1993-07-28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-4401 pagrindu;

- 468/2300 dalis nuo 2013-09-16 yra įregistruotos S. J. vardu, 2010-07-16 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. NK-1517 ir 2013-09-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NK-2506 pagrindu;

- 1/5 dalį nuo 2013-12-12 yra įregistruotos R. P. ir T. P. vardu, 2013-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3164 pagrindu.

Juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojantis LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 90 str. 1 d. 1 p. ir 91 str. 1 d. (redakcija galiojanti nuo 2020-01-01) nustato, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, o turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

CPK 602 str. 1 d. numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

CPK 602 str. 3 d. nustato, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Atsakovo nuomone ieškovas apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jau 2021-04-06, kai kreipėsi raštu į VĮ Registrų centras dėl pastato dvigubos registracijos arba ne vėliau kaip 2021-06-04, kai gavo dar vieną atsakymą iš VĮ Registrų centras ir jo pagrindu kreipėsi į Atsakovą su reikalavimu grąžinti 5,700 Eur.

Nekilnojamųjų daiktų pardavimas gali būti vykdomas aukciono būdu, kuris pasižymi tam tikrais ypatumais ir šiam teisiniam santykiui taikytinos CK 6.419-6.424 str. nuostatos. Aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Priverstinis aukcionas yra vadinamas varžytynėmis. Jų vykdymo ypatumus nustato CPK.

Nagrinėjamu atveju, turto pardavimo iš varžytynių aktas prilygintinas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, kurioje likviduojama įmonė - pardavėjui, o nemokumo administratorius tarpininko tarp pardavėjo ir pirkėjo vaidmenį; nemokumo administratorius privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą, o skolininkas ir pirkėjas taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus dėl šios specifinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos.

CK 6.396 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jei sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis notaro negali būti tvirtinama, o patvirtinta negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.306 straipsnio 3 dalį pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį.

Ginčijamame varžytynių akte nurodyta, kad parduotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. turtas individualizuojamas pagal adresą ir individualių numerį. 2020-12-31 skelbime apie paskelbtas varžytynes nurodyta, kad varžytynėse parduodamas „Pastatas ? Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis pagalbinio ūkio, 276 kub. m. Adresas (duomenys neskelbtini)“, t. y. turtas papildomai individualizuojamas pagal jo tūrį bei naudojimo paskirtį.

Iš nekilnojamojo turto registre užfiksuotų statinių kadastro duomenų matyti, kad ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 101,22 kv. m, tūris – 281 kub. m., fizinis nusidėvėjimas – 67 %, o stoginės 11I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 23,40 kv. m., tūris – 0 kub. m., fizinis nusidėvėjimas – 70 %, jų abejų statybos metai – 1940 m., kadastro duomenų nustatymo data - 1999-01-26. Pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 129 kv. m, tūris – 276 kub. m, fizinis nusidėvėjimas – 42 %, statybos metai – 1966 m., kadastro duomenų nustatymo data - 1998-07-07. Taigi lyginant statinių kadastro duomenis akivaizdu, jog jie bent apytiksliai nesutampa, net ir aritmetiškai susumavus stoginės bei ūkinio pastato 2I1p plotus, tūrį (124,66 kv. m - 129 kv. m., 281 kub. m - 276 kub. m), taip pat duomenys ženkliai skiriasi pagal nusidėvėjimo procentus, statybos metus, nors registro duomenimis kadastro duomenų nustatymo data panaši 1998/1999 m.

Varžytynių objektas buvo konkretus, individualiais požymiais apibūdintas nekilnojamasis turtas – statinys, tačiau tokio objekto ieškovui nėra perduota. Taigi, teismo nuomone, nurodyti duomenys leidžia konstatuoti, jog neįmanoma įvykdyti varžytynių akto dėl nekilnojamojo daikto pardavimo, nes negalima konstatuoti, jog varžytynių metu fiziškai egzistavo ir šiuo metu egzistuoja pastatas – sandėlis, kurio statybos metai – 1966 m., užstatytas plotas – 129 kv. m, tūris – 276 kub. m. Galimybių įgyvendinti su tokiu daiktu susijusių savininko teisių nėra, todėl galima konstatuoti daikto fizinį neįmanomumą. Ieškovas faktiškai įsigijo fiziškai neegzistuojantį daiktą, kuris negali būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, nors nustatyta, kad ginčo pastatas turi priskirtą identifikacinį, žymėjimo plane numerius, yra fiksuoti kiti jo kadastriniai duomenys, tačiau vien to nepakanka konstatuoti fizinį daikto egzistavimą, nes kaip nurodyta galimai fiziškai egzistuojančio daikto kadastriniai duomenys pagal jam suteiktą kitą identifikacinį numerį skiriasi.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas: nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, to daikto vieta atitinkamame žemės sklype ar jo vieta kitame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tokia sutartis negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Toks reglamentavimas yra dėl to, kad prievolės dalykas tenkintų vienokius ar kitokius asmens poreikius, o ne būtų betikslis. Sutarties dalyko įmanomumas reiškia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillum nulla obligatio est)., kad Sutarties dalyko įmanomumas reiškia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillum nulla obligatio est). Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimams yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P., kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

Registrų centras 2021-11-18 raštu „Dėl informacijos pateikimo ir klaidų ištaisymo“ Nr. S-137640 (14.1 E) (priedas Nr. 9) informavo ieškovą, kad Ūkinio pastato 2I1/p Nekilnojamojo turto registre niekam nuosavybės teise neįregistruotas plotas yra 42,44 m², Stoginės 11I1/p Nekilnojamojo turto registre niekam nuosavybės teise neįregistruotas plotas yra 4,68 m². Tačiau varžytynių objektas nebuvo dalis statinio, o šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir galimos dalinės įmonės nuosavybės turėjimas kitame statinyje.

Teismo vertinimu, nors VĮ Registrų centras išanalizavęs ieškovo pateiktą informaciją dėl jo įsigyto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateikęs išvadą, kad šis statinys ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini), laikytini vienu ir tuo pačiu nekilnojamojo turto objektu, tačiau aplinkybės dėl statinio dvigubos nuosavybės teisės registracijos ir priežasčių bei užfiksuotų skirtingų galimai to paties pastato kadastrinių duomenų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismo nuomone, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuosavybės teisių į pastatą – ūkinį pastatą 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginę 11I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini) , registracija fizinių asmenų vardu yra įvykusi apie 1993 m., ir dalies asmenų vardu išlikusi iki šiol. Įgijimo pagrindas pagal registro duomenis yra nuo 2001-01-01 netekęs galios LR Butų privatizavimo įstatymas Nr. I-1374, t. y. statinys (jo dalys) asmenų privatizuotos žymiai anksčiau nei likviduotos AB „Utenos melioracija“ vardu įregistruotos teisės 1998 m. Tai iš esmės patvirtina liudytoju apklaustas buvęs AB „Utenos melioracija“ vadovas L. P., kuris nurodė, kad įmonė šiuo statiniu niekada nesinaudojo, 1990-1993 m. vyko pokalbiai, kad gyventojai negalėjo susitvarkyti dokumentų, tačiau jis nežino pavyko ar ne jiems privatizuoti statinį. Įmonė pastatą turėjo iš tarybinių laikų, jam pradėjus 1978 m. dirbti, tie pastatai jau buvo (2022-12-06 10:40:20). Taip pat liudytojas nurodė pamenantis, kad gyventojai, kai registravo butus, norėjo privatizuoti ir sandėliukus. Jis išsivaizdavo, kad tas pastatas priklauso melioracijai. Ekskavatorininkui pasakius, kad reiks išsikraustyti iš to pastato, jis atsakė, kad išsipirkę dalis. Pasakė, kad jie susitvarkę. (2022-12-06 10:31:41).

Neabejotina, kad įmonė galėjo turėti įvairaus nekilnojamojo turto, tarp jų ir gyvenamųjų patalpų su priklausiniais, kurie galėjo būti privatizuoti pagal galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą, tačiau CK 1.75 str. 4 d. nustato, kad, jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju, varžytynių metu faktiškai buvo parduotas daiktas, kurio priklausymas likviduotai AB „Utenos melioracija“ yra tik pagal turto registro duomenis ir galimai buvusius įmonės turto apskaitos duomenis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių, nes buvęs įmonės vadovas nežino apie galimai įvykusį pastato kaip priklausinio privatizavimą gyventojams privatizavus gyvenamuosius butus. VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčo pastato registracija įmonės vardu atlikta tik pagal savivaldybės institucijos sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog leidžiama AB „Utenos melioracija“ vardu teisiškai įregistruoti pastatus, tarp jų ir Sandėlį 16H1/p su terasa T1, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų kaip buvo vertintas, tikrintas faktinis ginčo pastato priklausymas įmonei, ar savivaldybės institucijos sprendimas priimtas neviršijant savo kompetencijos ribų. Kita vertus, kaip minėta, aplinkybės dėl statinio dvigubos nuosavybės teisės registracijos ir priežasčių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau minėtų aplinkybių kontekstas yra pakankamas pagrindas abejoti įmonės turto registracijos patikimumu.

Tokie duomenys tik patvirtina išvadą, jog ieškovas varžytynių metu faktiškai įgijo įrašą apie tikėtinai esamą ar buvusią AB „Utenos melioracija“ nuosavybę ir tikėtinai galimą reikalavimo teisę dėl kitų asmenų nuosavybės teisių ginčijimo. Tačiau varžytynių objektas nebuvo tikėtina reikalavimo teisė dėl nuosavybės, todėl nėra pakankamo pagrindas konstatuoti, jog ieškovui parduotas realus, faktiškai bankrutuojančiai įmonei priklausęs statinys (CPK 602 str. 1 d. 1, 7 p.), ir nėra galima konstatuoti daikto fizinį įmanomumą.

Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad sandoris dėl pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 129 kv. m, tūris – 276 kub. m, statybos metai – 1966 m., pirkimo–pardavimo yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d., 1.75 str. 4 d., 6.306 str. 3 d., 6.396, 6.398 str.).

Dėl ieškinio senaties niekinio sandorio atžvilgiu kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis niekinio sandorio požymis – negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų. Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-311/2010). Todėl atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmestinas.

AB „Utenos melioracija“, kuriai atiteko gautos lėšos pagal sandorį, likviduota ir išregistruota, taigi restitucija negalima, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, aktualus yra nemokumo administratoriaus ir pirkėjo atsakomybės klausimas.

Nemokumo administratorius turi pareigą užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, siekti nepadaryti žalos kontrahentams, atskleisti reikšmingas su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybes, elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl tokie veiksmai, kai kilus abejonių dėl nekilnojamojo daikto egzistavimo ir jo faktinės buvimo vietos, administratorius vykdo varžytynes, iš kurių negali kilti teisėtų padarinių, reiškia CK normų bei administratoriaus pareigos veikti itin rūpestingai ir sąžiningai pažeidimą bei užtraukia jo civilinę atsakomybę.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju.

Atsakovo teigimu, jo atsakomybė negalima, nes neegzistuoja tam būtinos visos civilinės atsakomybės, sąlygos varžytinės organizuotos vadovaujantis 2020-09-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausomybė AB „Utenos melioracija“; buvo atlikta sandėlio apžiūra ir padarytos nuotraukos, kurios patvirtina faktinę sandėlio būklę ir egzistavimą; varžytynės vykdytos teisės aktais, reglamentuojančiais bankrutuojančios įmonės turto pardavimą varžytinėse.

Teismas su tokiu atsakovo veiksmų įvertinimu nesutinka. Asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ne tik tais atvejais, kai šie veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir tada, kai asmuo nevykdo, netinkamai vykdo ar pažeidžia bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. UAB ,,Vilniaus grūdai“, bylos Nr. 3K-3-304/2009; kt.). byloje nėra ginčo, jog nemokumo administratorius, organizuodamas varžytynes nesivadovavo JANĮ, CPK, CK normomis ir kitais teisės aktais, tačiau administratoriui civilinė atsakomybė gali kilti ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Administratorius yra savo srities profesionalas ir iš jam taikytinų aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų jam kyla pareiga veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.

Liudytojas A. M. nurodė, kad buvo nuvykęs pagal administratoriaus pavedimą patikrinti turto. Jis paaiškino, jog „turtą parodė asmuo, nežinau ar vadovas. Turėjau inventorizacijos sąrašą, turėjau sutikrinti ar tie daiktai vietoje. Žmogus rodė daiktus aš fotografavau. Turėjau inventorizacijos sąrašą su dokumentais ir daiktais, turėjau išsiaiškinti, kokia būklė. Įmonės dokumentai, nes juos pervežiau į Vilnių, į sandėlį. Į vidų nėjau, buvo praviros durys, tik pažiūrėjau. Apšiuręs kažkoks statinys, nelabai geros kokybės (...) adreso nepamenu. Buvo apleistas, buvo plastmasinių butelių, glėbelis malku, vertingų daiktų nebuvo. Tai gal apšiuręs pastatas, buvo su šiferiu, baltų plytų, daug durų. Durys buvo užrakintos, bet buvo atlapos, galėjau apsidairyti. Ne pro visas duris buvo galima įeiti“ (2022-12-06 10:09:35). Liudytojas L. P. patvirtino, jog buvo atvažiavęs bankroto administratoriaus atstovas, suregistravo turtą, kurį jis parodė (2022-12-06 10:31:41). Atsakovas nurodė, jog įmonės turtas buvo patikrintas vizualiai, padarytos fotonuotraukos (2022-12-06 09:58:18).

Iš byloje pateiktos turto patikrinimo metu padarytos varžytynėse parduoto turto fotonuotraukos matyti, kad pastatas - sandėlis turi kelias duris ir įėjimus. Kai kurie įėjimai (durys) su pakabinamomis spynomis, kelios spynos su uždengiama apsauga nuo kritulių poveikio, prie statinio yra priestatas panašus į garažą, kuris taip pat tikėtinai užrakintas (uždengta apsauga nuo kritulių). Sandėlio stogo kraigas apskardintas, virš poros įėjimų į sandėlį pritvirtintos kritulių nuvedimo skardos, pora įėjimų pabetonuoti su šaligatvio plytelėmis. Teismo nuomone, tokie vizualūs statinio požymiai neleidžia patikimai konstatuoti, jog statinys yra visiškai nenaudojamas ir apleistas.

Liudytojai ir administratorius patvirtino, jog patekti sandėlio į vidų nebandė ir klausimas dėl sandėlio durų raktų nebuvo sprendžiamas, buvo apsiribota tik išorine apžiūra ir žvilgsniu pro durų tarpą į dalį sandėlio vidaus. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad visiškai nesidomėta kaip patekti į visas sandėlio patalpas, kurios yra rakinamos, kas jas užrakino ir turi raktus, kodėl įmonė neturi raktų, jeigu kai kurios patalpos yra užrakintos. Tai neabejotinai būtų sudarę sąlygas įsitikinti, jog visas sandėlis nėra naudojamas, o ne tik kai kurios jo dalys. Taip pat tai būtų leidę išsiaiškinti, kas tada naudojasi ir kokiu pagrindu naudojasi pastato dalimis sandėliavimui ar kt. poreikiams.

Dėl to tokie veiksmai, kai buvo pakankamas pagrindas suabejoti dėl sandėlio naudojimo, patekimo į jį galimybės, o administratorius vykdo varžytynes negali būti pripažįstami atitinkančiais tiek CK normų reikalavimus, tiek nemokumo administratoriaus pareigą veikti itin rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir sąžiningai.

Administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žala (ieškovo varžytynėse sumokėta suma, už kurią jis faktiškai neįgijo konkretaus nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų naudotis) ir priežastinis ryšys tarp žalos fakto ir neteisėtų veiksmų (žala atsirado nemokumo administratoriui netinkamai vykdant pareigą parduoti iš varžytynių bankrutuojančios įmonės turtą). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakovo pateikti įrodymai ir vertinimai dėl jo veiksmų, teismo nuomone, nepatvirtina, jog jis nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Be to, pažymėtina, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, šiuo atveju nemokumo administratoriaus kaltė yra (CK 6.248 str. 2, 3 d.).

Pagal CK 6.259 str. 2 d. sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nuostolius patyrusio asmens, turėjusio siekti išvengti nuostolių, elgesį.

Bylos duomenimis ieškovas prieš varžytynes buvo nuvykęs apžiūrėti parduodamo sandėlio. Jis apžiūrėjo parduodamą turtą realiai, todėl turėjo matyti, kad pastatas - sandėlis turi kelias duris ir įėjimus, kurie užrakinti. Patekti į vidų ieškovas nebandė, papildomos informacijos apie turtą, raktus nuo durų, galimybę patekti į vidų neprašė. Kainą už parduodamą turtą pasiūlė laisva valia. Be to, ieškovas nurodė, jog jis verčiasi individualia veikla, prekyba, kasimo darbais, yra ūkininkas ir esant atliekamų pinigų įsigyja nekilnojamojo turto savo veiklai (2022-11-29 09:54:02). Ieškovo paaiškinimai, pateikti duomenys apie ieškovo vardu įsigyto nekilnojamojo turto kiekį (daugiau nei 20 vnt.), teismo vertinimu, leidžia manyti, jog jis nėra visiškai nepatyręs nekilnojamojo turto pirkimo procesuose, taip pat ir turto apžiūroje, jo požymių įvertinime, todėl galėjo veikti atitinkamai tokiu būdu, kad atsiradusios žalos būtų išvengta. Taigi rizika iš dalies tenka ir turtą įgijusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, varžytynės iš esmės buvo vykdomos tik pagal registro duomenis, nors abiem šalims buvo galimybė patikimiau patikrinti ir įsitikinti statinio egzistavimo ir naudojimo aplinkybėmis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas taip pat buvo nepakankamai rūpestingas ir savo veiksmais iš dalies prisidėjo prie netinkamo prievolės vykdymo, todėl yra pagrindas iš dalies mažinti atsakovo atsakomybę ¼ dalimi (CK 6.259 str. 1 d.), nes sutiktina, jog nemokumo administratoriaus vykdomos ir paskelbtos varžytynės kelia didesnį pasitikėjimą varžytynių bei pateikiamų duomenų apie parduodamą objektą patikimumu nei įprastas fizinių ar kitokių privačių juridinių asmenų vykdomas turto pardavimas, todėl, teismo nuomone, nuostolių atlyginimas tokia dalimi yra tinkamai proporcingas šalių elgesiui.

Remiantis nurodytais motyvais iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4275 EUR žalai atlyginti (CK 6.259 straipsnio 1 dalis) bei įstatymu nustatytos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2022-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pateiktais duomenimis ieškovas sumokėjo 128 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 1930 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis atstovavimo išlaidos patirtos už ieškinio, kitų procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultavimą, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovas atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. 34 min. Pagal pateiktus dokumentus ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8,.3., 8.16., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 I ketvirtyje 1729,90 EUR.

Pagal tenkintų reikalavimų dalį ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 96 EUR žyminio mokesčio ir 1448 EUR atstovavimo išlaidų.

Byloje patirta 13,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 10,13 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 23 d. varžytinių aktą Nr. 20210223/02, kuriuo buvo parduotas bankrutavusios AB „Utenos melioracija“ buvęs įmonės kodas 183605665, vardu, registruotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš nemokumo administratoriaus V. U., sąrašo eilės Nr. N-FA0119, ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4275 EUR žalos atlyginimo, 96 EUR žyminio mokesčio ir 1448 EUR atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš nemokumo administratoriaus V. U., sąrašo eilės Nr. N-FA0119, valstybės biudžeto naudai 10,13 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.