Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Inspekcija 2019-02-05 pareiškėjui įteikė privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2019-04-05 pateikti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl daugiabučio namo bendraturčių sutikimo vykdyti statybos darbus į daugiabučio namo savininkų bendriją „Kuršių 6“ kreipėsi dar 2018 m. gruodžio mėn., tačiau iki 2019-02-05 bendraturčių rašytinio sutikimo dėl statybos darbų vykdymo nebuvo gavęs. Po nuolatinių pareiškėjo raginimų daugiabučio namo savininkų bendrijai pateikti atsakymą, pareiškėjas 2019-03-07 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl teisės vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo. Civilinė byla iki šiol neišnagrinėta ir sprendimas nėra priimtas.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino visų objektyvių aplinkybių, visiškai nesigilino į faktinę situaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas dėl termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus nustatytam terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas nėra galimas. Prašė patikslintą skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019-05-17 sprendimo Nr. RE-136-(15.2), kuriuo nepratęstas 2019-02-05 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-77-(15.2) įvykdymo terminas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Inspekcijoje pasitikėjimo linija 2018 m. gruodžio mėnesį buvo gauti anoniminiai pranešimai dėl daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų. Inspekcija 2018-12-13 gavo skundą „Dėl neteisėtai griaunamų kapitalinių sienų (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdama į gautus skundus, Inspekcija 2018-12-27 organizavo patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį kvietė atvykti ir pareiškėją. Tačiau patikrinimas neįvyko, tai patvirtina 2018-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3689-(15.2)). Inspekcija 2019-01-07 dar kartą organizavo patikrinimą, į kurį vėl kvietė atvykti pareiškėją, bet statytojas į patikrinimą neatvyko ir į butą patekti nepavyko, tai patvirtina 2019-01-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-27-(15.2).

Inspekcija 2019-01-15 gavo A. V. elektroninį laišką su pridėtu UAB „Archigroup Lt“ 2018 metais parengtu statinio projektu Nr. AG-2018-213-TDP-BD „Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno m. kapitalinio remonto projektas“. Inspekcijos specialistas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, 2019-01-15 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) Nr. BIPA-20-190115-00016 konstatavo, kad bute vykdomi kapitalinio remonto darbai, t. y. išgriauta dalis nelaikančių pertvarų, pradėta kirsti anga laikančioje sienoje.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (redakcija, galiojusi patikrinimo metu) 2 straipsnio 20 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01), 1 lentelės 1 punktą pastatas – gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-21), 10 punktą, pareiškėjo atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, kad ypatingojo statinio kapitaliniam remontui buvo privalomas kapitalinio remonto projektas ir vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą buvo privalomas atliekant daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, Aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, <...>; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis <...>; ypatingojo <...> daugiabučio namo, <...> kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Inspekcijos nustatyti ir pareiškėjo bute atliekami kapitalinio remonto darbai nepateko į pirmiau išvardytus atvejus, todėl statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Tačiau patikrinimo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte buvo įtvirtinta, jog statinio <...> butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo privalomas dokumentas, siekiant atlikti ypatingojo statinio kapitalinio remonto darbus, atliekamus to pastato viduje.

Pareiškėjas patikrinimo metu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyto dokumento nepateikė, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2019-02-05 privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-77-(15.2) pareiškėjui nurodė iki 2019-04-05 pašalinti pažeidimus ir pateikti privalomą statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini).

Inspekcija, 2019-04-19 gavusi pareiškėjo tos pačios dienos prašymą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo (reg. Nr. PN-77-(15.2)), ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, skundžiamu sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, kadangi prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijoje gautas 2019-04-19, t. y. jau pasibaigus nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Pažymėtina, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų <...> pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. To paties straipsnio 8 dalis numato, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 - 4 dalių nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Į LVAT išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2006-03-28 nutarime imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013; 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta ir prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės.

LVAT praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015; 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2012-05-07 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Minėta LVAT praktika taikytina ir šioje iš esmės analogiškoje ginčo situacijoje, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Taigi, paminėtos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja tik vienas elgesio variantas – asmuo turi teisę iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją ir prašyti nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

Kaip jau minėta, terminas pareiškėjui įvykdyti privalomąjį nurodymą baigėsi 2019-04-05, tačiau su prašymu pratęsti šį terminą pareiškėjas į Inspekcijos Kauno departamentą kreipėsi tik 2019-04-19, t. y. jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Taigi, Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019-04-19 prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi šis prašymas buvo pateiktas jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir toks terminas negali būti pratęstas.

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, aptartą LVAT praktiką, pareiškėjo prašymas netenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Ginčijamas Inspekcijos 2019-05-17 sprendimas Nr. RE-136-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, o pareiškėjo argumentai dėl galimybės aptartą terminą atnaujinti prieštarauja LVAT praktikai, formuojamai analogiško pobūdžio bylose, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.