- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-433-72-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00328-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-72/2012
2012 m. birželio 14 d. 2010 m. Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant: prokurorei Linai Šimonienei, nuteistajam R. B., gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui, nukentėjusiajam A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 5 p., nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš R. B. priteista A. M. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2029,20 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2011-03-27, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 38, Panevėžyje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., įspirdamas jam į nugarą, po to, suduodamas ne mažiau 7 smūgių į dešinę kūno pusę, padarė jam dešinio raktikaulio ir dešinių IV-V-o šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinėje, pereinant į dešinį šoną, pilve, taip nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendį panaikinant jam paskirtą įpareigojimą - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat iki minimumo sumažinti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis, dar neįsiteisėjus nuosprendžiui, policijos pagalba jau ieško iš jo jam priteistų 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kas tik įrodo, kad visa nukentėjusiojo išprovokuota jam byla tebuvo troškimas pasipelnyti. Mano, kad įvertinus nuosprendyje išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, jog jis yra padorus pilietis, ne girtuoklis, ne triukšmadarys, nekonfliktinė asmenybė, neįrašytas į jokias įskaitas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teisėsaugos organuose dėl jo skundų negauta, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina dvi dukras, kurių viena dar nepilnametė, teismas prieis prie išvados, kad 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiajam yra per didelė jo kukliam šeimos biudžetui ir tokia suma, visuotinės ekonominės krizės sąlygomis, skirta bus jau ne vien jam, o visiems jo šeimos nariams. Jo atlyginimas per mėnesį yra tik 832 Lt. Kitų pajamų jis iš niekur negauna. Atlygindamas jam tokią priteistą žalą jis pasmerks savo šeimos narius badauti ir kitokiems nepritekliams. Nurodo, kad teismui konstatavus, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas pilietis, savo darbu išlaikantis šeimą, nesupranta, kodėl už išprovokuotą nukentėjusiojo elgesį jis turi netekti darbo ir savo darbo uždarbio, kaip pagrindinio jo šeimos pragyvenimo šaltinio, turėdamas per 6 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Su tuo sutiktų, jei būtų bedarbis. Bet šiuo metu jis turi rūpintis šeima, bent jau padedančia šeimai prasimaitinti daržininkyste, o ne gaišti laiką ten, kur ir taip yra savanorių bei specialiai tam paskirtų žmonių. Mano, kad tokia jam papildoma auklėjamojo poveikio priemonė ne tik padės, bet ir žlugdys jo šeimos narių gerovę.
Taip pat byloje yra gautas nukentėjusiojo A. M. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą. Nukentėjusysis prašo R. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad R. B. apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog specialisto išvada byloje nustatyti sužalojimai padaryti septynių ir šiek tiek daugiau trauminių poveikių pasekoje, nes iš tiesų specialisto išvadoje yra nurodyta, kad sužalojimai padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, be to pažymi, kad R. B. jam sudavė kojomis apie trisdešimt smūgių. Nurodo, kad apeliantas skunde neteisingai nurodo, jog nukentėjusysis jam sužalojo veidą, teismas konstatavo priešingai, t. y. jog nėra jokių objektyvių duomenų apie R. B. padarytus sužalojimus. Nurodo, kad apeliantas taip pat neteisingai apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis, nukentėjusysis, primušė kaimyną.
Nurodo, kad nėra pagrindo mažinti priteistą 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į jo amžių ir nustatytą invalidumą, jo sveikatai buvo padaryta didelė žala. Nukentėjusysis nurodo, kad apelianto prašymas neskirti jam įpareigojimo dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, yra nepagrįstas. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo jam kilsiančias neigiamas pasekmes turi atsakyti.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, R. B. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas skirdamas bausmę R. B. bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai ir jų nepažeidė.
Už BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmenys baudžiami laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas R. B. paskyrė švelniausią iš numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmę ir nustatė vieną iš BK 48 str. 6 d. numatytų įpareigojimų – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nepagrįstai apeliantas prašo panaikinti jam paskirtą teismo įpareigojimą. BK 48 str. 4 d. numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas nuteistajam nustato vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės neskirti BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse numatytų įpareigojimų ir draudimų (kasacinė nutartis 2K-445/2011). Tuo tarpu skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką – apeliantas panaudojo fizinį smurtą prieš senyvo amžiaus žmogų, savo kaimyną, bei R. B. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, R. B. teismo įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis paskirtas teisingai. R. B. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, nesudaro pagrindo šio įpareigojimo jam neskirti.
Netenkintinas apelianto prašymas sumažinti priteistą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas nors ir glaustai, tačiau nurodė, kodėl nukentėjusiojo naudai priteisė 6000 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Neabejotina, kad dėl apelianto veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą ir pažeminimą, neigiamus išgyvenimus. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų gulėjo ligoninėje. Priteista atlyginti nukentėjusiajam 6000 Lt dydžio neturtinė žala atitinka teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą panašiais atvejais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta turtinė žala, nesudaro pagrindo mažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojančią teismų praktiką turtinė žalą padariusio asmens padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl atsižvelgiant į apelianto nurodomą jo darbo užmokestį, tai, kad priteista atlyginti neturtinė žala sukels neigiamas pasekmes jo šeimai, teigti, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas, nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti, nepagrįstas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti apylinkės teismo nuosprendį R. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. B. apeliacinį skundą atmesti.