Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-39-153/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-02-09
Bylos Nr.: 2A-39-153/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
Ieškovas: S. A.
Atsakovas: V. Ž.
Trečiasis asmuo: UAB „Panemunės butų ūkis“

Civilinė byla Nr. 2A-39-153/2012;

pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.2, 44.2.4.1, 44.5.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui S. A., jo atstovei advokatei S. S., atsakovei V. Ž., jos atstovei G. G., trečiojo asmens UAB „Panemunės butų ūkis“ atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-270-568/2011 pagal ieškovo S. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo, atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovui S. A., trečiasis asmuo UAB „Panemunės butų ūkis“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. A. ieškiniu (1 t., b. l. 3–4) ir patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 172–173) prašė iš atsakovės V. Ž. priteisti 7 079,41 Lt žalos atlyginimą, 713 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis yra daugiabučio (keturių butų) gyvenamojo buto, esančio pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), savininkas. Virš jo buto, esančio antrame aukšte, buto Nr. 5 savininkė yra atsakovė. 2008 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje ieškovas pastebėjo, kad jo buto virtuvėje per lubas ir sieną, o taip pat vonioje per lubas iš atsakovės buto ėmė sunktis vanduo, patalpos buvo užlietos. Atsakovė nurodė, kad dėl buto užliejimo nekalta, kad vanduo bėga per namo stogą, tačiau įsileisti į savo butą ir išsiaiškinti vandens bėgimo priežastis atsisakė. Ieškovas nurodė, kad jo butas apliejamas ne pirmą kartą. Dėl buto apliejimo yra kalta atsakovė, nes ji be namo bendraturčių sutikimo, suderinto projekto ir leidimo rekonstravo palėpę, iškėlė stogą virš palėpės patalpų. Dėl nekokybiškai atliktos stogo rekonstrukcijos ir buvusių vandens nubėgimo latakų išardymo bei naujų latakų neįrengimo yra apliejamos ieškovo ir namo bendro naudojimo patalpos. Ieškovas žalos dydį grindė UAB „Skena“ statinio eksperto apskaičiavimais, kur 2 608 Lt žala yra dėl užliejimo ir 4 417,41 Lt papildoma žala, atsiradusi dėl drėgmės, iš viso 7 079,41 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovė taip pat turi atlyginti 713 Lt, kuriuos jis sumokėjo UAB „Skena“ už žalos įvertinimą, nes tai yra jo tiesiogiai patirti nuostoliai.

Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo civilinę atsakomybę. Keičiant ieškovo kamino įdėklą per klaidą įdėklas buvo įdėtas į atsakovės kaminą, tačiau paaiškėjus šiam nesusipratimui, įmonės darbuotojai, atlikę minėtus darbus, nedelsdami trūkumus pašalino – kamino dėklą perdėjo į ieškovui priklausantį kaminą. Dėl šių darbų stogo apgadinimų negalėjo būti padaryta.

Atsiliepimas

Atsakovė V. Ž. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad vanduo į patalpas skverbiasi dėl to, jog ieškovas sugadino jai priklausantį kaminą, sulaužė stogo dangą. Ieškovo neįsileidžianti į jai priklausančias patalpas jų apžiūrėti dėl ieškovo grasinimų ir užgauliojimų. Priešieškiniu (1 t., b. l. 109–111) ir patikslintu priešieškiniu (2 t., b. l. 52–54) prašė priteisti iš ieškovo 13 465,63 Lt nuostolius, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-09-10 sugrįžusi namo ji rado sulaužytą stogą, sugadintą kaminą. Nuostolių dydį grindė UAB „Restogis“ 2008-12-05 surašytu defektų aktu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės V. Ž. ieškovui S. A. 7 079,41 Lt žalos atlyginimą ir 1 539 Lt bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės valstybei 42 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas yra gyvenamosios patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), o atsakovė – gyvenamosios patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), savininkai. Apžiūrėti patalpų ir įsitikinti, jog ieškovo S. A. patalpos užliejamos ne dėl atsakovės kaltės, nėra galimybių, nes atsakovė į savo butą ieškovo neįsileidžia. Ieškovas patirtus nuostolius po 2008 m. spalio–lapkričio mėn. užliejimo įrodė UAB „Skena“ ataskaita Nr. 08-11/04 dėl padarytos žalos įvertinimo, atlikta 2008-11-17, kur žalos dydis nurodytas 2 608 Lt, žala patvirtinta ir lokaline sąmata Nr. 1. Kad ieškovo patalpos užliejamos sistemingai ir iškėlus civilinę bylą teisme, įrodo UAB „Skena“ ataskaita Nr. 09-10/13 dėl padarytos žalos įvertinimo, atlikta 2009-10-27, apžiūrint patalpas, kurioje nustatytas žalos dydis – 4 417,41 Lt, tai patvirtinta ir lokalinė sąmata Nr. S001. Teismo nuomone, apskaičiavimai nėra paneigti ar nuginčyti, todėl ieškovo žalos dydis įrodytas ir pagrįstas. Atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, turi atlyginti tuos nuostolius, kurie susiję su atsakovės neveikimu, nulėmusiu civilinę atsakomybę.

Teismas nustatė, kad atsakovė stogo dangos sugadinimą rado 2007-09-10, tačiau defektų aktas dėl pažeistos stogo dangos surašytas 2008-12-05, t. y. daugiau nei po vienų metų, kai rastas minimas defektas. 2008-06-27 Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ aktu buvo konstatuota, jog(duomenys neskelbtini), stogas dengtas senu šiferiu, daugelyje vietų praleidžia vandenį, virš buto Nr. 5 rekonstruojant butą stogas pakeltas, mažas šlaito nuolydis, ir siūloma stogą perdengti skarda. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina ieškovo teiginį, jog butas Nr. 5 buvo rekonstruotas, lietvamzdžiai panaikinti ir dėl to užliejamos jo patalpos, esančios bute Nr. 2. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų pagrindu atsirado žala jai. Teismas nustatė, kad 2007-07-27 ieškovo kamino įdėklo komplektavimo ir montavimo darbai buvo atliekami pastačius kopėčias (14 metrų) tiesiai į kaminą, nelipant ant stogo, o 2009-10-28 pažyma patvirtino aplinkybę, jog 2007-08-2 kamino dėklas buvo išmontuotas ir perkeltas į kitą kamino angą. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl jo ieškinys tenkinamas iš dalies, o atsakovės priešieškinis atmetamas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. Ž. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti – priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 13 465,63 Lt nuostolių atlyginimą. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas dėl šių motyvų:

1) stogo danga, kaminas sugadinti dėl ieškovo kaltės, dėl to, kad ieškovas nuolat lipa ant stogo valyti jam priklausantį kaminą, savavališkai pritvirtino prie namo stogo dangos metalinį strypą ir sumontavo „Mikrovisatos“ anteną, dėl jo veiksmų atsirado stogo apgadinimai. Dėl sugadinto stogo lietui lyjant vanduo skverbiasi į žemiau esančias patalpas. Atsakovė nurodė, kad ji 2007-09-15 su skundu dėl žalos nuosavybei padarymo ir stogo remonto kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Panemunės seniūniją, kuri skundą persiuntė nagrinėti pagal priklausomybę Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos Šančių- Panemunės policijos nuovadai ir SĮ „Panemunės butų ūkis“, kurie informavo, kad ieškovas buvo įspėtas dėl neteisėtų veiksmų ir jam buvo pasiūlyta nedelsiant likviduoti susidariusią avarinę situaciją. Tačiau praėjus beveik trejiems metams po įvykio nei ieškovas, nei trečiasis asmuo iki šiol nesiėmė jokių veiksmų likviduoti susidariusią avarinę situaciją;

Atsiliepimas

2) atsakovė nurodė, kad ji į Kauno miesto VPK Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos Šančių-Panemunės policijos nuovadą papildomai kreipėsi 2007-11-05 su pareiškimu dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jos įžeidinėjimų, tačiau 2007-11-06 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar daug kartų buvo kreiptasi į įvairias institucijas dėl padarytos žalos, tačiau jokių veiksmų iki šiol niekas nesiima, atsakovei padaryta žala tik didėja. Pagal UAB „Restogis“ sudarytus defektų aktą bei lokalinę sąmatą atliktinų remonto darbų kaina yra 13 465,63 Lt. Šiuo metu stogo remontuoti negalima, nes iškilus ginčui dėl stogo sugadinimo, gali būti reikalinga atlikti ekspertizę;

3) teismas nevertino aukščiau paminėtų atsakovės pateiktų įrodymų, todėl priėmė šališką ir neteisingą sprendimą;

4) atsakovė nurodė, kad jai nesuprantamas teismo argumentas, kuriuo remiantis buvo atmestas priešieškinis, t. y. tai, jog defektų aktas dėl pažeistos stogo dangos surašytas daugiau nei po vienų metų, kai rastas minimas defektas. Atsakovė tik pamačiusi sugadintą stogą ir pastebėjusi padarytą žalą kreipėsi į įvairias institucijas, savo pažeistas teises siekė apginti be teismo. Ir tik ieškovui atsisakius atlyginti žalą, kreipėsi į teismą, todėl jokių terminų ginti savo pažeistai teisei nepraleido;

5) teismo išvadą, jog ieškovo patalpos užliejamos dėl netinkamos stogo rekonstrukcijos, paneigia Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.2)-2D-13718, kuriame nurodoma, kad atsakovei priklausančiame bute savavališkos statybos faktas nenustatytas, buto patalpos nerekonstruotos, statybos darbai nevykdomi. Teismas dėl šio dokumento nepasisakė ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo principus. Šis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2007-11-12 Kauno savivaldybės įmonės UAB „Panemunės butų ūkis“ rašto Nr. 23838, kuriame nurodoma, kad ieškovas suklaidino įmonės atstovą teikdamas, kad šildymo kolonėlė buvo pajungta ne į seną šildymo katilą, o į atsakovės ventiliacijos kanalą. Nors padariniai ir buvo likviduoti (kamino įdėklas buvo išmontuotas ir perkeltas į kitą kamino angą), tačiau žala atsakovės patalpoms buvo daroma ir toliau – stogas liko nesutvarkytas, sulūžęs, per jį ir toliau skverbėsi vanduo;

6) teismas nepagrįstai preziumavo atsakovės kaltę, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų. Priešingai, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala atsakovės, o tuo pačiu ir jo turtui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. A. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė šiuos motyvus:

1) byloje neginčytinai nustatyta, jog vanduo į ieškovo butą skverbiasi iš atsakovės buto Nr. 5 pro lubas, t. y. kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas;

2) atsakovės argumentus, jog stogą sugadino ieškovas lipdamas valyti kaminą, paneigia IĮ „Senasis kaminas“ 2007-07-27 bei 2009-06-02 raštai, iš kurių matyti, kad visus kamino valymo ir kamino įdėklo montavimo darbus vykdė IĮ „Senasis kaminas“. Priešingai nei teigia atsakovė, SĮ „Panemunės butų ūkis“ pažyma Nr. 2338 patvirtina ne ieškovo kaltę dėl atsakovės turto sugadinimo, o tik tą aplinkybę, jog kamino įdėklas buvo netinkamai sumontuotas. Atsakovė ieškovo kaltės dėl stogo sugadinimo neįrodė;

3) tai, kad atsakovė pati yra atsakinga už stogo sugadinimą, patvirtina liudytojos L. Š. parodymai, 2008-06-27 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ aktas „Dėl Pušų 11 stogo būklės“ ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Atsakovė nesiima jokių priemonių užkirsti kelią žalai kilti, todėl pati yra atsakinga dėl žalos jos turtui atsiradimo. Atsakovės skundai įvairioms institucijoms patvirtina tik tą aplinkybę, jog tarp šalių nuolat kildavo buitiniai konfliktai, ir neįrodo kokios nors ieškovo kaltės ar neteisėtų veiksmų, susijusių su žalos atsakovės turtui atsiradimu. Atsakovės nuostoliai didėja dėl paskutiniu metu kylančių audrų, didelių kritulių, o tai rodo, jog atsakovė žalą patiria dėl aplinkybių, už kurias ieškovas nėra atsakingas;

4) atsakovės pateiktas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.2-2D-13718) nepaneigia teismo išvados, jog gyvenamojo namo stogas virš atsakovės buto yra pakeltas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno m. savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priimamas naujas sprendimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir privalančio atsakyti subjekto kaltei.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pastatas(duomenys neskelbtini), yra 1931 m. statybos, įrašai apie pastato konstrukcinių elementų pavadinimus patvirtina, kad pastato stogas uždengtas šiferiu (2 t., b. l. 174). Byloje nepateikta jokių duomenų apie stogo remontą, todėl tikėtina, kad stogo konstrukcijos nebuvo keistos nuo 1965 m. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas G. J. J. patvirtino, kad namo stogas yra labai blogos būklės, būtina keisti ne tik namo stogo dangą, bet ir stogą laikančias konstrukcijas, kurios taip pat susidėvėjo. Šiam tikslui būtina atlikti stogo remontą, kuris, specialistų apskaičiavimais, kainuotų per 25 000 Lt, tačiau šalys, taip pat ir kiti namo gyventojai nesutinka atlikti stogo remonto savo lėšomis. Name, kuriame gyvena šalys, neįsteigta bendrija, nesukauptos lėšos, kurias galima būtų panaudoti stogo remontui. Liudytojo nuomone, stogas yra pralaidus vandeniui ne dėl kažkieno iš šio namo gyventojų tyčinių veiksmų, kuriais buvo sulaužyta stogo danga, o dėl stogo susidėvėjimo, todėl tinkama išeitis šalių ginčui nutraukti būtų gyventojų lėšomis atliktas stogo remontas. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes dėl stogo susidėvėjimo. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastato fizinis susidėvėjimas yra 50–54 procentai (1 t., b. l. 6, 27). Kauno savivaldybės įmonės ,,Panemunės būtų ūkis“ 2008-06-27 akte nurodyta, kad namo stogas dengtas senu šiferiu, daugelyje vietų praleidžia vandenį, virš 5 buto rekonstruojant butą stogas pakeltas, labai mažas šlaito nuolydis. Siūloma stogą perdengti skarda, o gyventojams kaupti lėšas stogo remontui (1 t., b. l. 147, 2 t., b. l. 41). Apie tai, kad stogo būklė avarinė ir dėl to neapsaugo gyventojų patalpų nuo kritulių, patvirtina UAB ,,Panemunės butų ūkis“ raštas ir aktas (2 t., b. l.1 54, 185). Šios išvados byloje nėra nuginčytos, todėl pirmosios instancijos išvados apie atsakovės kaltę dėl stogo būklės pabloginimo (2 t., b. l. 122) prieštarauja surinktiems byloje įrodymams, kurie patvirtina, kad stogas susidėvėjo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo namo bendraturčių valios ir veiksmų.

Ieškovas yra tos nuomonės, kad stogo danga rekonstruojant atsakovės butą yra netinkamai įrengta, dėl to vanduo patenka į ieškovo gyvenamąsias patalpas per atsakovės butą, o tai, kad atsakovė neįleidžia į savo butą komisijos, kuri nori nustatyti buto užpylimo priežastį, ieškovo nuomone, sąlygoja didesnės žalos atsiradimą, nes negalima nustatyti tikrosios ieškovui priklausančių patalpų užpylimo priežasties. Atsakovė šių ieškovo motyvų nepripažįsta, kadangi buto rekonstrukcijos neatliko, ieškovo į namus neįleido, nes jų santykiai konfliktiški, o buto užpylimas įvyko dėl ieškovo savavališkų veiksmų – laipiojimo stogu, įrengimo ant stogo įrenginių (antenos, kamino), reikalingų tik pačiam ieškovui, neturint tam reikalingų leidimų, dėl to deformavosi stogo konstrukcijos ir įlūžo stogo danga.

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, ieškovui šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, atsakovei šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5. Bylos duomenimis, tiek ieškovo (1 t., b. l. 6, 1 t., b. l. 135), tiek atsakovės patalpos yra sugadintos dėl užliejimo. Kad patalpų užliejimai įvyko per stogą, patvirtina daugybė įrodymų (1 t., b. l., 10–18, 54–57, 113–114, 131–134, 150–151, 177–187). Tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, šalys kaltina viena kitą savivaliavimu, smurtavimu ir netinkamu elgesiu buityje, taip pat tyčiniu patalpų užliejimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys ir jų šeimos nariai 2007–2010 metų laikotarpiu ne kartą kreipėsi į PK dėl viešosios tvarkos pažeidimo (1 t., b. l. 118–122, 2 t., b. l. 4–7, 16, 24–26, 32–40), todėl tikėtina, kad atsakovė, būdama garbaus amžiaus (1 t., b. l. 128), neįleidžia į savo butą ieškovo dėl nenormalių santykių, susiklosčiusių tarp jų. Atsakovė pateikė į bylą daug rašytinių įrodymų dėl savo buto būklės, dėl patalpų užpylimo priežasties, įvairių institucijų dokumentų (1 t., b. l. 113–115, 2 t., b. l. 87, 96, 155, 185–192), tarp jų ir ieškovo vardu surašytą 2008-11-26 pretenziją atsakovei, kurie patvirtina, jog vanduo į ieškovo patalpas bėga per stogą (1 t., b. l. 19). Tai, kad vanduo į šalių patalpas patenka per stogą, taip pat patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos ir defektų aktai (1 t., b. l. 11–17, 48–49, 54–57, 72–74, 131–134, 177–187), todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais įrodymais byloje ir sutinka su specialistų išvada, jog šalių nuosavybės teise valdomos patalpos užliejamos dėl avarinės stogo dangos būklės, o ne dėl atsakovės tyčinių veiksmų apliejant vandeniu kaimyno butą. Taigi tai, kad 2009–2010 m. atsakovė neįleido į savo butą ieškovo ar komisijos atstovų, kurie norėjo apžiūrėti atsakovės butą (2 t., b. l. 43, 50, 78), nėra teisiškai reikšminga šioje byloje nustatant atsakovės kaltę dėl ieškovo buto užliejimo, kadangi šalių butai užliejami per namo stogą nuo 2007–2008 metų, ir būtent už šį laikotarpį atsakovei buvo pateikta ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 3–4, 2 t., b. l. 2–3, 8–10).

Atmestinas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad tik dėl atsakovės kaltės vanduo bėga į ieškovo butą. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad dalis atsakovės buto patalpų yra virš ieškovo užliejamų patalpų, kita pastato stogo konstrukcijų dalis yra virš ieškovo gyvenamųjų patalpų ir laiptinės. Byloje nustatyta, kad drėksta ne tik ta ieškovo patalpų dalis, kurioje persidengia ieškovo patalpos su atsakovės butu, bet ir kitoje pastato dalyje, kurioje krituliai tiesiogiai krenta ant pastato išorinių konstrukcijų, tose vietose vanduo sunkiasi pro namo išorines sienas ir tokiu būdu taip pat aplieja ieškovo patalpas, tai patvirtina pateikti byloje patalpų planai, nuotraukos ir žalos nustatymo ataskaita (1 t., b. l. 14–17, 48–49, 56–57, 61, 177–178, 181–187, 2 t., b. l. 60). Todėl negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad vanduo į jo butą bėga tik iš atsakovės buto, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Taip pat negalima sutikti su šalių motyvais, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl kiekvienos iš šalių kaltės bloginant stogo būklę. Ieškovas teigia, kad atsakovė savavališkai pakeitė namo stogo konstrukciją, po rekonstrukcijos neįrengė vandens nubėgimo latakų ir dėl to užliejamas ieškovo butas. Atsakovė palėpės rekonstrukcijos faktą neigia ir nurodė, kad bute jokių pertvarkymų ir stogo rekonstrukcijos neatliko. Kauno savivaldybės įmonės ,,Panemunės būtų ūkis“ 2008-06-27 akte nurodyta, kad namo stogas dengtas senu šiferiu, daugelyje vietų praleidžia vandenį, virš buto Nr. 5 rekonstruojant butą stogas pakeltas, labai mažas šlaito nuolydis. Siūloma stogą perdengti skarda, gyventojams kaupti lėšas stogo remontui (1 t., b. l. 147). Bylos duomenimis, tikrinant ieškovo nurodytas aplinkybes dėl tariamai atliktos savavališkos namo stogo rekonstrukcijos ir Kauno savivaldybės įmonės ,,Panemunės būtų ūkis“ 2008-06-27 akte nurodytas aplinkybes dėl po rekonstrukcijos neįrengtų vandens nubėgimo latakų, dėl ko stogas tapo labiau pralaidus krituliams, buvo atliktas VTPSI prie Aplinkos misterijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimas (2 t., b. l. 94, 96). Atlikęs patikrinimą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savavališkos statybos fakto nenustatė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovei buvo išduotas leidimas pastogės (stogo) pertvarkymui (2 t., b. l. 169). Remiantis esančiais byloje dokumentais, leidimas išduotas užsakovui ir techninės priežiūros vykdytojui „Panemunės būtų ūkis“ dėl pertvarų tarp patalpų V-5, V-6, VI-5 Pušų g. 11-4 įrengimo, o ne dėl stogo rekonstrukcijos, leidimas šiems darbams atlikti užregistruotas 1993-11-29 (2 t., b. l. 80, 179–183). Tuo metu atsakovė nebuvo ginčo buto savininkė. Ieškovas teigia, kad stogo būklė pablogėjo dėl atsakovės iniciatyva ant stogo įrengto lango, kuris, kaip nurodyta Kauno savivaldybės įmonės ,,Panemunės būtų ūkis“ 2008-06-27 akte, yra pakeltas. Bylos duomenimis, atsakovė tapo ginčo patalpų savininke nuo 1996-02-07, tai patvirtina dovanojimo sutartis ir Nekilnojamo turto registro įrašai (1 t., b. l. 27, 58, 70). Palyginus pateiktus byloje buto Nr. 5 planus, matyti, kad patalpoje 5-7 (7,63) nuo 1994-12-12 yra sumontuotas langas (2 t., b. l. 173, 1 t., b. l. 61), gyvenamųjų patalpų techninės apskaitos dokumentuose (1970-05-20–1994-12-21) nebuvo nustatytas savavališkos statybos faktas, tad langas pastogėje laikomas įrengtu teisėtai. Duomenys apie palėpėje sumontuotą langą techninėje buto Nr. 5 dokumentacijoje yra nuo 1994 m., o atsakovė buto Nr. 5 savininke tapo nuo 1996 metų. Taigi liudytojos L. Š. paaiškinimas (2 t., b. l. 109) dėl lango sumontavimo palėpėje, nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, nes liudytoja 1993 m. išsikraustė iš buto Kaune, Pušų g. 11-4, o atsakovė iki 1996 m. buto Nr. 5 savininkė nebuvo. Todėl laikoma, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su lango įrengimu, kurie pablogino kritulių nuo stogo pašalinimą.

Taip pat nėra pagrįstas ieškovo motyvas, kad atsakovė pašalino vandens nubėgimo latakus arba tokius latakus privalėjo įrengti ant stogo, nes šiam argumentui patvirtinti byloje nepateikta įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kaltė dėl stogo būklės pabloginimo byloje nenustatyta, todėl nenustatyta ir atsakovės kaltė dėl ieškovo buto užpylimo (CPK 185 str.).

Kaip nustatyta anksčiau, atsakovė mano, kad žalą dėl buto užpylimo turi atlyginti ieškovas. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė byloje nemaža dokumentų, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad stogo konstrukcijas pažeidė ieškovas, todėl, apeliantės nuomone, jos priešieškinio pareiškimas byloje turi būti patenkintas (2 t., b. l. 139). Tačiau su tuo sutikti taip pat negalima. Atsakovė 2007-09-15 prašyme Panemunės rajono seniūnijai pranešė (1 t., b. l. 77), kad ieškovas savavališkai įrengė kaminą, atliekant kamino montavimo darbus buvo sugadinta stogo danga. Individualios įmonės ,,Senasis kaminas“ pažyma patvirtina, kad kaminas buvo sumontuotas ieškovo užsakymu (1 t., b. l. 83) ir kad montuojant kaminą įvyko klaida, nes kaminas sumontuotas ventiliacijos kanale, dėl to ieškovas įspėtas ir įpareigotas ištaisyti kanalo montavimo darbų trūkumus (1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 46). Šis montavimo darbų defektas vėliau buvo ištaisytas (2 t., b. l. 12, 51). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovo iniciatyva prie namo stogo dangos sumontuota ,,Mikrovisatos“ antena (2 t., b. l. 13–14, b. l. 31, 43, 44). Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, jog patikrinimo metu nustatyti prietaisų montavimo procedūrinių (negautas gyventojų sutikimas antenai sumontuoti) ir techninės tvarkos (ieškovo kaminas sumontuotas atsakovės ventiliacijos konstrukcijose) pažeidimai nėra susiję su stogo dangos pabloginimu. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų sulaužęs stogo dangą, be to, asmenys, atlikę darbus ieškovo užsakymu, pateikė duomenis, kad dirbo naudodami kopėčias, nelipdami ant stogo dangos (1 t., b. l. 82). Taigi šis atsakovės motyvas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįrodytas, todėl atmestinas.

Taip pat atsakovė skundė ieškovą dėl laipiojimo stogu, atsakovės patalpų paveikslavimo, atsakovės sumušimo, įžeidinėjimo (1 t., b. l. 116–118, 2 t., b. l. 7, 11 ). Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė V. T. rašytinį paaiškinimą, jog minėtas asmuo, paprašytas ieškovo, užlipo ant stogo ir sulaužė šiferį (1 t., b. l. 125). Pateikti byloje Policijos komisariato dokumentai patvirtina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turto sužalojimo ir kitų tariamai atliktų ieškovo veiksmų, susijusių su stogo konstrukcijos laužymu, nenustatytos, o atsakovės skunduose nurodytos aplinkybės dėl ieškovo tyčinių veiksmų nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 33). Įvertinus paminėtus įrodymus, taip pat Kauno savivaldybės ,,Panemunės butų ūkis“ ir UAB ,,Panemunės būto ūkio“ 2008-06-27, 2011-09-30 aktus (1 t., b. l. 147, 2 t., b. l. 185), 2007-10-18, 2011-09-27 policijos komisariato raštus (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 32), kurie laikomi byloje oficialiais dokumentais (CPK 197 str. 2 d.), taigi turi didesnę įrodomąją galią, taip pat apygardos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. J. J. paaiškinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labiau tikėtina, kad stogo danga tapo nesandari dėl natūralaus susidėvėjimo (b. l. 134, 185–192, 2 t.), o ne dėl ieškovo ar kitų asmenų fizinio poveikio stogui (CPK 185 str., 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl stogo dangos sugadinimo. Todėl nėra pagrindo apeliantės skundą patenkinti ir žalą dėl atsakovės buto užliejimo priteisti iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta 257-osios daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys" byloje; bylos Nr. 3K-3-579/2003) (nutartis paskelbta Teismų praktikoje Nr. 20, p. 57–71). Bylos šalys, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys įrenginiai būtų tinkamai naudojami ir kad būtų išvengta avarijų (CK 4.72, 4.83 str.). Dėl to gyvenamojo pastato laiku atliekama priežiūra turėjo pasirūpinti šios bylos šalys, nes jie yra daugiabučio namo konstrukcijų bendraturčiai. Dėl konstrukcijų tvarkingumo yra atsakingi tik to namo butų savininkai, kurie susidėvėjus namo konstrukcijoms patys turi prisiimti kylančias pasekmes. Taigi tokiu atveju šalys (ieškovas ir atsakovė) neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo vienas į kitą, nes yra daugiabučio namo gyventojai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl teismo sprendimas naikintinas, priimamas naujas sprendimas –ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atmetus ieškovo ieškinį taip pat panaikinama skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos 1 539 Lt bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kurios priteistos pirmosios instancijos teismo iš atsakovės valstybei (b. l. 124, 2 t.). Panaikinus sprendimo dalį šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (42:2) po 21 Lt iš kiekvienos šalies (CPK 93). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 144), kurios, remiantis teismo raštinės pažyma, yra 16,75 Lt (CPK 79 str., 88 str. 3 p., 96 str. 2 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei, panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteisti iš ieškovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir iš atsakovės V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 21 (dvidešimt vieną) Lt iš kiekvieno valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660;

16,75 (šešiolikos Lt 75 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, priteisti iš atsakovės V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Izolda NėnienėNeringa Venckienė