Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2106-945/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
2S-2106-945/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00973-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Suinteresuotas asmuo
E. M.
Kreditorius
E. M.
Skolininkas
uždaroji akcinė bendrovė „Wood Master“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2106-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00973-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.24; 3.3.2.4(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17608-490/2019 pagal pareiškėjo antstolio Aleksando Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuotieji asmenys išieškotojas E. M. ir skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Wood Master“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas kreipėsi į teismą (b. l. 1) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio ir 771 straipsnio nuostatomis, prašydamas uždarajai akcinei bendrovei „Wood Master“ (toliau – ir UAB „Wood Master“, ir skolininkė) skirti baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, t. y. už antstolio raginimo dėl įpareigojimo išieškotojui E. M. (toliau – ir išieškotojas) pateikti išsamią ataskaitą apie 2017 m. sausio 25 d. įrengimo komiso sutarties (toliau tekste – ir Komiso sutartis) vykdymą, pateikiant su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijas bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitą, nevykdymą. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0110/19/06474 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, įpareigoti įmonę UAB „Wood Master“ išieškotojui pateikti išsamią ataskaitą apie Komiso sutarties vykdymą, pateikiant su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijas bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitą. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas 2019 m. balandžio 20 d. Per nustatytą laiką, t. y. per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos, skolininkė nepateikė išieškotojui išsamios ataskaitos apie Komiso sutarties vykdymą, su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijų bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotasis asmuo UAB „Wood Master“ atsiliepime į pareiškimą (b. l. 6) nurodė, kad su antstolio pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1117-955/2019, suinteresuotasis asmuo įvykdė. UAB „Wood Master“ 2019 m. birželio 3 d. išieškotojui išsiuntė raštą, kuriame pateikė išsamią informaciją apie Komiso sutarties vykdymą, nurodė, kad išieškotojui nepateikė su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijų bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitos, kadangi tretiesiems asmenims jokie įrengimai parduoti nebuvo, skolininkė iš trečiųjų asmenų pinigų nebuvo gavusi.

3. Suinteresuotasis asmuo E. M. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 13-14) nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 75–79) antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą netenkino.

5. Teismas nurodė, kad skolininkė teismui pateikė įrodymus apie tai, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1117-955/2019, įvykdė, t. y. po to, kai Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Wood Master“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skolininkė 2019 m. birželio 3 d. išsiuntė išieškotojui raštą, kuriame pateikė išsamią informaciją apie Komiso sutarties vykdymą, taip pat nurodė, kad skolininkė išieškotojui nepateikia su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijų bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitos, kadangi tretiesiems asmenims jokie įrengimai parduoti nebuvo, skolininkė iš trečiųjų asmenų pinigų nebuvo gavusi. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs skolininkės atstovas, nurodydamas, kad išieškotojas pardavė skolininkei dalį savo įrengimų, už juos gavo šalių sutartas pinigų sumas, savo vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras, todėl skolininkė neprivalo teikti išieškotojui jokių duomenų apie iš jo teisėtai įsigytų įrengimų vėlesnį pardavimą. Skolininkei priklausantys įrengimai nebuvo parduoti tretiesiems asmenims, todėl ji neturi teikti jokių papildomų duomenų ar ataskaitų apie įrengimų pardavimą.

6. Teismas pažymėjo, kad jokių faktinių duomenų, liudijančių, kad skolininkė su trečiaisiais asmenimis buvo sudariusi sutartis, išrašiusi PVM sąskaitas faktūras, gavusi pinigus, nepateikė nei antstolis, nei išieškotojas (CPK 178 straipsnis).

7. Konstatavęs, kad skolininkė yra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-1117-955/2019 jai nustatytą įpareigojimą, teismas antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą netenkino (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Suinteresuotasis asmuo E. M. atskiruoju skundu (b. l. 82–84) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. d. nutartį ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš UAB „Wood Master“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas formaliai, neatsižvelgdamas į objektyvias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis tik skolininko paaiškinimais, konstatavo, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas, nors tokių duomenų nebuvo pateikta, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

1.2. Skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, kadangi išsamių ataskaitų, kurios leistų nustatyti skolininkės prievolės pagal Komiso sutartį dydį, nei išieškotojui, nei antstoliui nepateikė.

1.3. Skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2019 m. balandžio 20 d., tačiau jokių teismo sprendimo įvykdymo pagrindą sudarančių dokumentų skolininkė antstoliui nėra perdavusi. Skolininkė su antstoliu dėl sprendimo vykdymo nebendradarbiavo ir jokių duomenų apie galimą sprendimo įvykdymą tiesiogiai išieškotojui nepateikė. Apie tai, kad neva teismo sprendimą yra įvykdžiusi, skolininkė informavo tik pirmosios instancijos teismą, teikdama atsiliepimą, todėl antstolis turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir prašyti skirti skolininkei baudą.

1.4. Byloje pateikti duomenys bei skolininkės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Priešingai, skolininkė vengia vykdyti teismo sprendimą ir visomis priemonėmis siekia neteikti išieškotojui duomenų ir tokiu būdu išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Skolininkės prievolės apimtis pagal Komiso sutartį tiesiogiai priklauso nuo to, už kokią kainą ši parduoda išieškotojui priklausančius įrenginius tretiesiems asmenims. Siekdama išvengti prievolės sumokėti visą išieškotojui priklausančią sumą, skolininkė siekia nuslėpti duomenis apie turto pardavimą tretiesiems asmenims ir nevykdo teismo sprendimo bei nurodo iš esmės neteisingas aplinkybes apie tokių sandorių nebuvimą.

1.5. Skolininkės paaiškinimus, kad jokiems tretiesiems asmenims įrengimai nebuvo parduoti, teismas turėjo vertinti itin atsargiai ir laikyti juos patikimais tik tuomet, jeigu tokius paaiškinimus galėtų pagrįsti objektyvios aplinkybės ar kiti įrodymai. Jeigu skolininkės nurodytos aplinkybės būtų teisingos, skolininkė galėjo ir turėjo teismui pateikti duomenis, kad jai perduoti įrenginiai yra saugomi pas skolininkę, jog skolininkė įrenginius įsigijo tiesiogiai iš išieškotojo ir juos naudoja įmonės veikloje bei yra apskaičiusi įmonės turto balanse. Tačiau jokių panašias aplinkybes patvirtinančių duomenų pateikta nebuvo.

1.6. Visiškai nepagrįsti yra skolininkės atstovo teiginiai, kad išieškotojas įrenginius buvo pardavęs tiesiogiai skolininkei, todėl, įrenginių nuosavybės teisei perėjus skolininkei, šiai nebebuvo pareigos teikti ataskaitas, nes vėlesnis įrenginių realizavimas nesusijęs su Komiso sutarties vykdymu. Jokia rašytinė įrenginių pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, taip pat nebuvo ir jokio žodinio susitarimo, kad išieškotojas parduoda įrenginius skolininkei. Visi įrenginiai skolininkei buvo perduoti pagal Komiso sutarties sąlygas, todėl bet koks jų perleidimas tretiesiems asmenims yra laikomas sutarties vykdymu. Skolininkė neneigia, kad šiuos įrenginius pardavė tretiesiems asmenims, kas reiškia, jog pardavimo dokumentus turi turėti, tačiau jų piktybiškai neįteikia išieškotojui ir antstoliui.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė 2019 m. birželio 3 d. išsiuntė išieškotojui raštą, kuriame neva tai pateikė išsamią informaciją apie Komiso sutarties vykdymą, tačiau tokio rašto išieškotojas niekada nėra gavęs. Teismui pateikiamas registruotos siuntos sekimo išrašas patvirtina, kad siunčiama siunta buvo grąžinta skolininkei. Kita vertus, atsižvelgiant į teismo 2019 m. sausio 31 sprendime už akių nustatytus įpareigojimus, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tokio rašo išsiuntimas yra tinkamas teismo sprendimo įvykdymas.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotasis asmuo UAB „Wood Master“ atsiliepimu (b. l. 88–91) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotojo asmens E. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 16 d. pranešimas buvo išsiųstas 2019 m. birželio 3 d. registruotu paštu išieškotojui Komiso sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Išieškotojas, kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, galėjo tikėtis, kad dokumentai jam bus siunčiami Komiso sutartyje nurodytu adresu. Todėl konstatuotina, kad informacija apie Komiso sutarties vykdymą išieškotojui buvo pateikta. Kadangi vykdant Komiso sutartį su trečiaisiais asmenimis sutartys, PVM sąskaitos faktūros, pinigų sumokėjimo dokumentai nebuvo sudaryti, tretiesiems asmenims jokie įrengimai nebuvo parduoti bei pinigai taip pat nebuvo gauti, šių dokumentų suinteresuotasis asmuo išieškotojui nepateikė, nes jų nėra. Vadovaujantis Komiso sutarties 1.1. ir 2.1. punktais, E. M. įsipareigojo mokėti suinteresuotajam asmeniui 29 proc. įrengimų pardavimo kainos be PVM dydžio komiso atlyginimą. Pagal Komiso sutarties 1.2. punktą, įrengimai tretiesiems asmenims privalėjo būti parduodami laikantis E. M. nustatytų kainų. 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdyje suinteresuotojo asmens atstovui paklausus E. M., ar jis duodavo suinteresuotajam asmeniui nurodymus, kam parduoti įrengimus ir už kiek parduoti, ar E. M. mokėjo suinteresuotajam asmeniui komiso užmokestį ir ar gavo iš suinteresuotojo asmens sąskaitą už suteiktas komiso paslaugas, E. M. nurodė, kad „ne“. Šios aplinkybės patvirtina, kad įrengimai pagal Komiso sutartį tretiesiems asmenims nebuvo parduoti, priešingu atveju suinteresuotasis asmuo būtų išrašęs E. M. sąskaitas už Komiso sutarties vykdymą, o E. M. būtų mokėjęs suinteresuotajam asmeniui komiso atlyginimą. Aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, įrodo ir į bylą pateiktos sąskaitos, kuriose E. M. yra įvardintas kaip „Pardavėjas“, o suinteresuotasis asmuo – „Pirkėjas“. Jeigu šios sąskaitos būtų buvę išrašytos Komiso sutarties pagrindu, minėtose sąskaitose suinteresuotasis asmuo būtų įvardintas kaip „Komisionierius“, o E. M. – kaip „Komitentas“. Kadangi šie pirkimo – pardavimo santykiai nėra susiję su Komiso sutarties vykdymu, suinteresuotasis asmuo neturi teikti informacijos, kokie tolimesni veiksmai buvo atlikti su jo nusipirktais įrengimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

13. Kaip matyti iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/19/06474 medžiagos, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1117-955/2019, kuriuo įpareigojo UAB „Wood Master“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos E. M. pateikti išsamią ataskaitą apie Komiso sutarties vykdymą, pateikiant su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų – faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų kopijas bei gautų pinigų panaudojimo ataskaitą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1117-955/2019 dėl priverstinio 2019 m. sausio 31 d. teismo sprendimo vykdymo, kurį antstolis A. Ščiukinas 2019 m. balandžio 17 d. priėmė vykdyti. Tą pačią dieną antstolis surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkei įteiktas 2019 m. balandžio 20 d. Skolininkei per raginime nustatytą terminą neatlikus sprendime už akių nurodytų veiksmų, 2019 m. gegužės 6 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuris kartu su vykdomąja byla ir pareiškimu dėl baudos skyrimo perduoti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. d. nutartimi antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino nurodydamas, kad nebuvo nustatyta, jog skolininkė piktybiškai nevykdė antstolio reikalavimo bei siekė sudaryti kliūtis teismo procesinio sprendimo vykdymui. 2019 m. birželio 14 d. antstolis pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Wood Master“ skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

14. Skundžiama 2019 m. spalio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas antstolio pareiškimo netenkino konstatavęs, kad skolininkė yra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-1117-955/2019 jai nustatytą įpareigojimą. Išieškotojas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, teigdamas, jog tokia išvada yra formali, padaryta neatsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes bei vadovaujantis tik skolininkės paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą vertina kaip pagrįstą.

15. Išvadą, kad teismo sprendimas įvykdytas, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis skolininkės teismui pateiktais įrodymais apie išieškotojui išsiųstą pranešimą (b. l. 7–8), kuriame skolininkė nurodė, jog su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų pateikti negali, kadangi tokie dokumentai sudaryti nebuvo, taip pat skolininkė atsiliepime į pareiškimą ir skolininkės atstovo teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kad išieškotojas skolininkei pardavė dalį savo įrengimų, todėl skolininkė neprivalo teikti išieškotojui jokių duomenų apie teisėtai iš jo įsigytų įrengimų pardavimą tretiesiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas kategoriškai neigia tarp šalių susiklosčius pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams ir tvirtina, jog visi įrengimai skolininkei buvo perduoti ir visos sąskaitos buvo išrašytos Komiso sutarties pagrindu, todėl bet koks jų perleidimas tretiesiems asmenimis yra Komiso sutarties vykdymas, dėl ko išieškotoja privalo pateikti visus su įrengimų pardavimu tretiesiems asmenims susijusius dokumentus, o to nedarydama piktybiškai nevykdo teismo sprendimo. Tai, jog jokie pirkimo – pardavimo santykiai šalių nesiejo ir visos sąskaitos skolininkei buvo išrašytos būtent Komiso sutarties pagrindu, išieškotojas nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šių išieškotojo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

16. Nutarties 15 punkte aptartos aplinkybės rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jas siejančių santykių kvalifikavimo, tarpusavio įsipareigojimų turinio ir apimties, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės. Išieškotojas, prašydamas išreikalauti iš skolininko Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendime nurodytus dokumentus, iš esmės siekia nustatyti skolininkės prievolės pagal Komiso sutartį apimtį, kuri tiesiogiai priklauso nuo to, kokia kaina įrengimai buvo parduoti tretiesiems asmenims (Komiso sutarties 2.1 punktas) ir, gavęs šiuos duomenis, spręsti dėl savo teisių tolimesnio gynimo. Skolininkė gi teigia, kad vykdant Komiso sutartį jokie išieškotojui priklausantys įrengimai tretiesiems asmenims nebuvo parduoti, kai kuriuos įrengimus pati skolininkė nusipirko iš išieškotojo, todėl neprivalo teikti jokios informacijos apie tolimesnį šių daiktų likimą, kaip nesusijusios su Komiso sutarties vykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik skolininkės paaiškinimai apie šalis siejusius ne tik komiso, bet ir pirkimo – pardavimo teisinius santykius, bei aplinkybės, kad išieškotojo išrašytose sąskaitose jis yra įvardinamas pardavėju, o skolininkė – pirkėju, jog išieškotojui nebuvo atskirai išrašytos ir pateiktos apmokėti sąskaitos už komiso paslaugas (išieškotojas nemokėjo komisinio atlyginimo), atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas tvirtina, jog skolininkės komisinį atlyginimą šiuo atveju turėjo sudaryti skirtumas tarp daiktų pardavimo tretiesiems asmenims kainos ir išieškotojo skolininkei išrašytose sąskaitose nurodytos daiktų kainos (Komiso sutarties 2.1. punktas), šalių sudarytoje Komiso sutartyje nesat nustatytos aiškios komisinio atlyginimo mokėjimo tvarkos (yra nustatytas tik tokio atlyginimo dydis), nėra pakankami, kad teismas galėtų įvertinti ir kvalifikuoti šalis siejančius santykius. Esant tokiai prieštaringai šalių pozicijai dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdžio, tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius santykius galima tik aiškintis tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį po Komiso sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir analizuojant aplinkybes, susijusias su skolininkui Komiso sutarties pagrindu perduotų daiktų, išvardintų Komiso sutarties priede Nr. 1 (b. l. 17), perleidimu tretiesiems asmenims, o tam reikalinga turėti ir su tokių daiktų perleidimu susijusius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt.). Tačiau tokie ginčai dėl teisės vykdymo procese teismui nagrinėjant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo nėra sprendžiami. Nagrinėjant CPK 771 straipsnio tvarka pateiktą pareiškimą dėl baudos skyrimo, bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik aplinkybių, ar sprendimas (ne)įvykdytas, nustatymas, taip pat patikrinimas, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Jeigu spręsdamas šį klausimą teismas privalėtų kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, jau klausimo nagrinėjimo metu jis turėtų įgyvendinti procesines priemones, kurios lemtų teismo sprendimo įvykdymą, t. y. privalėtų išreikalauti iš skolininkės visus duomenis, susijusius su turto buvimo vieta, jo realizavimo aplinkybėmis ir sąlygomis.

17. Nagrinėjamu atveju, vykdymo proceso šalims skirtingai aiškinant tarp jų susiklosčiusių santykių turinį, dėl ko jos skirtingai traktuoja ir 2019 m. sausio 31 d. teismo sprendimu skolininkui nustatyto įpareigojimo apimtį, nustatyti, ar skolininkas tinkamai įvykdė 2019 m. sausio 31 d. sprendimu jam nustatytą įpareigojimą, galima tik aiškinant patį 2019 m. sausio 31 d. sprendimą. Tai yra, būtina išsiaiškinti, ar jame nustatytas įpareigojimas: (a) apima pareigą pateikti su visų Komiso sutarties dalyku buvusių daiktų (išvardintų Komiso sutarties priede Nr. 1) perleidimu tretiesiems asmenims susijusių dokumentų (su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų sumokėjimo dokumentų) kopijas, nepriklausomai nuo to, kaip šalys traktuoja tokį perleidimą, t. y. ar skolininkė šiuos daiktus perleido tretiesiems asmenims kaip komisionierė, vykdydama Komiso sutartį, ar kaip šių daiktų savininkė, pats iš išieškotojo įsigijusi daiktus savo nuosavybėn; ar (b) apima pareigą pateikti dokumentus tik dėl tų perleidimo tretiesiems asmenims atvejų, kur skolininkas veikė kaip komisionierius (t. y. perleido išieškotojui nuosavybės teise priklausančius daiktus). Tik atsakius į šį klausimą, būtų galima spręsti, ar skolininkas, pateikdamas 2019 m. gegužės 16 d. pranešimą, tinkamai įvykdė teismo sprendimu jam nustatytą įpareigojimą. Tačiau išaiškinti sprendimą gali tik sprendimą priėmęs teismas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kreiptis į dėl sprendimo išaiškinimo gali tiek byloje dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju išieškotojas E. M. ir skolininkas UAB „Wood Master“), tiek ir sprendimą vykdantis antstolis (CPK 589 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo už akių turinį nulėmė išieškotojos kreipiantis į teismą suformuluoto reikalavimo pagrindas. Priimdamas sprendimą teismas privalėjo įvertinti pasirinktos formuluotės tikslumą, išanalizuoti, ar bus aišku, kaip sprendimas turi būti vykdomas. Kaip minėta nutarties 15–16 punktuose, šalių pozicijos dėl sprendimo vykdymo apimties išsiskyrė. Kitaip tariant, skolininkė ne atsisako vykdyti teismo sprendimą, bet nurodo jį įvykdžiusi pagal pačios skolininkės pateikiamą sprendimo aiškinimą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo teisė skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra sietina su piktybišku, nesąžiningu skolininko elgesiu vengiant vykdyti aiškų teismo įpareigojimą. Skolininkės pozicija dėl teismo sprendimo aiškinimo ir vadovaujantis tuo aiškinimu atliktų veiksmų negali būti vertinama kaip nesąžininga, sukurianti sąlygas taikyti procesinę sankciją. Skolininkės elgesys galėtų būti pripažintas nesąžiningu tik tuo atveju, jeigu vykdytinas sprendimas būtų aiškinamas kaip įpareigojantis skolininkę pateikti išieškotojui informaciją apie visą Komiso sutarties pagrindu skolininkei perduotą turtą, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas yra realizuotas ir kokiu teisiniu santykiu tas realizavimas buvo įformintas. Kaip minėta nutarties 17 punkte, tokį išaiškinimą galėtų pateikti tik pats sprendimą priėmęs teismas.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad, tuo atveju, jeigu teismo sprendimu skolininkei nustatytas įpareigojimas būtų išaiškintas kaip apimantis pareigą pateikti dokumentus tik dėl tų perleidimo tretiesiems asmenims atvejų, kur skolininkė veikė kaip komisionierė, ar teismui atsisakius išaiškinti sprendimą, nesant galimybės vykdymo procese išspręsti šalių ginčą dėl šalis siejančių santykių kvalifikavimo, išieškotojas, manydamas, jog jo teisės yra toliau pažeidžiamos ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimu tinkamai neapgintos, turėtų pasirinkti kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės teismas konstatuoja, kad vykdymo proceso šalims skirtingai traktuojant 2019 m. sausio 31 d. teismo sprendimu skolininkei nustatyto įpareigojimo apimtį, nesant sprendimą priėmusio teismo išaiškinimo dėl tokio įpareigojimo apimties (CPK 278 straipsnio 1 dalis), susiklosčiusioje situacijoje nėra galimybės nustatyti, ar teismo sprendimas yra (ne)įvykdytas ir spręsti skolininkės atsakomybės pagal CPK 771 straipsnį klausimo, dėl ko antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo negali būti tenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė konstatavęs, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, nors bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas – sprendimas atmesti antstolio pareiškimą – yra teisingas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, tačiau kitais – šioje nutartyje nurodytais – motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių reikšmės apeliacijos rezultatui.

23. Suinteresuotasis asmuo E. M. pateiktu atskiruoju skundu prašo priteisti iš suinteresuotojo asmens UAB „Wood Master“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, šis prašymas atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

24. Suinteresuotasis asmuo UAB „Wood Master“ atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė teismui jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo tenkinti šio prašymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas