Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-12 · Administracinė byla Nr. I-4661-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
I-4661-463/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Nacionaliniam egzaminų centrui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4661-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02561-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. P. skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinio egzaminų centro (toliau – ir NEC) 2017 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų 2017 m. liepos 17 d. protokolo Nr. VBE-192 dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu, ir įpareigoti atsakovą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2017 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau pareiškėjos gautą 87 balų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimą (b. l. 1–2).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kuris buvo įvertintas 87 balais. Manydama, kad egzaminas įvertintas nepakankamai, kreipėsi į NEC su apeliacija egzamino įvertinimą pakeisti aukštesniu nei 87 balai. Egzamino vertinimas po apeliacijos buvo sumažintas iki 58 balų. Pareiškėjos nuomone, toks darbo įvertinimo sumažinimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius tikėtis bent jau ne mažesnio įvertinimo.

Pasak pareiškėjos, asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo teisinė padėtis netaps blogesnė, nei buvo iki apeliacijos. Teigė, kad buvo pažeistas non reformato in peius principas, draudžiantis pabloginti apeliuojančio asmens padėtį. Skundą grindė teisinės valstybės principu bei jį aiškinančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispridencija. Pabrėžė, kad atsidūrė blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad padavė apeliaciją. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, nėra nustatyta, kad darbo vertinimas po apeliacijos gali pasikeisti į blogąją pusę. Teigė, kad NEC, nagrinėdamas pareiškėjos apeliaciją, pažeidė non reformatio in peius principą, o tai lėmė neteisingą sprendimą dėl lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2017 m. birželio 5 d. laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Kandidatė gavo 87 balus. Per apeliacinį vertinimą egzamino darbo įvertinimas buvo pakeistas, t. y. 31 taškas egzamino darbe (rezultatų skelbimo sistemoje fiksuota procentinė taškų dalis – 62) ir 58 balai. Pareiškėjos akcentuojamas draudimas baudžiamajame bei civiliniame procese pabloginti apelianto situaciją, lyginant ją su ta, kuri buvo iki apeliacijos, yra tiesiogiai įtvirtintas tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso įstatymuose, tačiau kandidatų brandos egzamino darbų ir apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimą reglamentuojančiame, teisės akte – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391 „Dėl Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo ir Kalbų įskaitų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (2016 m. gruodžio 27 d. redakcija; toliau – ir Aprašas) – nėra įtvirtinto draudimo Apeliacinei vertinimo komisijai sumažinti apelianto valstybinio brandos egzamino įvertinimą. Akcentavo, kad egzamino įvertinimo sumažinimas nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių, kadangi tokie lūkesčiai, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, net negalėjo susiformuoti.

Be to, atsakovas papildomai pažymėjo, kad pagal Aprašo 111 punktą koduotas pareiškėjos egzamino darbas vertinimo proceso metu buvo vertintas tris kartus skirtingų vertintojų, t. y. Apeliacinėje vertinimo komisijoje, vadovaujantis Aprašo 131 punktu, 2017 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų darbus, dėl kurių rezultatų buvo pateiktos apeliacijos, nagrinėjo atskira komisija, patvirtina NEC direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V1-89 „Dėl 2017 metų dalykų valstybinių brandos egzaminų apeliacinių komisijų sudarymo“. Kadangi tokiu būdu pakartotinai įvertinto pareiškėjos darbo rezultatai skyrėsi nuo prieš tai buvusiųjų rezultatų, t. y. vietoj 39 taškų buvo siūloma 30 taškų, sprendimą dėl rezultato po apeliacinio įvertinimo priėmė trys apeliacijai teiktą darbą vertinę komisijos nariai, iš kurių du buvo mokytojai ir vienas literatūrologas.

Remiantis Aprašo 132 punktu, galutinį sprendimą dėl apeliacijai teiktų darbų rezultatų priima Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintas Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas, kuris atsižvelgdamas į tai, kad apeliacijai pateiktus darbus vertino aukščiausios kompetencijos vertintojai, patvirtino jų parašytus įvertinimus. Sprendimas dėl 2017 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų patvirtinimo buvo priimtas 2017 m. liepos 17 d.

Atsakovas pabrėžė, kad lingvistine prasme valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų apeliacijų nagrinėjimas, traktuotinas kaip šių darbų vertinimas iš naujo (persvarstymas). Be to, NEC, prieš mokiniams teikiant apeliacijas, savo svetainėje pateikė informaciją, kad įvertinimas po apeliacijos gali būti sumažintas. Principo non reformatio in peius taikymas neleistų užtikrinti objektyvaus valstybinių brandos egzaminų įvertinimo ir pažeistų viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Aprašo nuostatos, susijusios su valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimu ir apeliacijų teikimu, skirtos ne atgrasyti kandidatus nuo galimo apeliacijų teikimo, o priešingai, išaiškinti visas procedūras, jų eiliškumą, galimas pasekmes ir atsakomybių pasiskirstymą.

NEC, siekdamas, kad kandidatai galėtų pateikti pagrįstas apeliacijas, skelbdamas valstybinių brandos egzaminų rezultatus kartu skelbia skenuotą kandidato darbo kopiją ir valstybinių brandos egzaminų vertinimo instrukciją. Atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–32).

Atsiliepime nurodė, kad Apraše nėra įtvirtinto draudimo priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu. Apraše įtvirtintas pakartotinio vertinimo principas su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis. Brandos egzamino darbas vertinamas pakartotinai, tai yra iš naujo, neatsižvelgiant į pirminio vertinimo rezultatus. Pabrėžė, kad atsakovas privalėjo atlikti naują ir objektyvų darbo įvertinimą. Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimas yra laikomas galutiniu brandos egzamino darbo įvertinimu. Pažymėtina, kad pakartotinio darbų vertinimo principas apeliacijos procese leidžia užtikrinti objektyvų brandos egzaminų darbų įvertinimą.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad principas non reformatio in peius turi būti taikomas nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pagal analogiją. Akcentavo, kad brandos egzaminų apeliacinė sistema nėra institucinė. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino Aprašą, kuriame atskirtos pirminio ir pakartotinio vertinimo funkcijos, kurias įgyvendina atsakovas. Kadangi non reformatio in peius principas nėra įtvirtintas Apraše, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po apeliacijos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo įvertinimas nebus mažesnis nei pirminis įvertinimas. Pabrėžė, kad apeliacinio vertinimo metu vertintojai nevertina darbą vertinusių vertintojų sprendimo pagrįstumo ar objektyvumo. Brandos egzamino darbas vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas ir naujas sprendimas, todėl vertinimo rezultatas, gali būti ir mažesnis, ir didesnis už skundžiamą įvertinimą.

Atsiliepimas

Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 13), atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose neprieštaravo dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijos rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. birželio 5 d. laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą ir gavo 87 balus.

2017 m. Valstybinių brandos egzaminų Apeliacijų komitetas posėdžio protokolo Nr. V4-1, be kita ko, svarstė ir valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacijų rezultatus (6 klausimas) ir juos patvirtino (b. l. 25–27).

NEC 2017 m. liepos 17 d. 2017 m. pagrindinės sesijos Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino lietuvių apeliacijų rezultatų protokole Nr. VBE-192 apeliacinio vertinimo metu egzamino darbo įvertinimas buvo pakeistas – apeliacijos rezultatas 58 balai (b. l. 3). Toks balas įrašytas ir Brandos atestato priede (b. l. 4).

Pareiškėjos nuomone, po pateiktos apeliacijos jos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatas negalėjo sumažėti, nes tokiu būdu pažeidžiamas non reformato in peius principas, reiškiantis apskųsto sprendimo pakeitimo skundėjo nenaudai draudimą.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, vertinimą ir priežiūrą reglamentuoja Aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 27 d.).

Aprašo XXVIII skyrius reglamentuoja apeliacijos dėl valstybinių bandos egzaminų vertinimų tvarką. Aprašo 129 punkte nustatyta, kad apeliacijoms dėl valstybinių brandos egzaminų įvertinimų nagrinėti švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaromas Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas, į jį negali būti skiriami Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto nariai. Pagal Aprašo 130 punktą, apeliacijos metu darbas vertinamas iš naujo. Kandidatai apeliacijas gali pateikti mokyklos vadovui per tris darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. To paties Aprašo 131 punkte nustatyta, kad apeliantų darbų atrinkimą, pakartotinį jų vertinimą organizuoja ir dalykų apeliacines komisijas sudaro NEC direktorius. Į apeliacinę komisiją negali būti skiriami apeliavusių kandidatų darbus vertinę asmenys. Apeliacinei komisijai pateikiami tik koduoti darbai ar jų kopijos. Apeliacijos, nelygu jų skaičius, išnagrinėjamos per 2–3 savaites po to, kai rezultatai paskelbti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 18 dienos. Aprašo 132 punkte nustatyta, kad apeliantų įvertintų darbų rezultatai teikiami Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliaciniam komitetui. Remdamasis Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimu, NEC rengia apeliacijų rezultatų protokolus ir skelbia rezultatus kandidatams per kandidatų brandos egzaminų rezultatų demonstravimo sistemą.

Taigi, Aprašas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Teismas nenustatė, kad būtų pažeistos minėtos Aprašo nuostatos. Pati pareiškėja skunde nenurodė, kokius Aprašo punktus apeliacijos vertinimo metu pažeidė sudaryta komisija. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbas buvo įvertintas kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent jos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija ir objektyvumu. Pati pareiškėja, pasinaudodama teise į apeliaciją, turėjo prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes, įvertindama ir tai, kad jos egzamino darbas gali būti įvertintas prasčiau nei pirminis. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios subjektyvia nuomone, nes teisės aktai – Aprašas neįtvirtina non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese. Konstatuotina, kad apeliacijų nagrinėjimo metu buvo atliktas pakartotinis darbo vertinimas. Šiuo atveju apeliacinė komisija netikrino ankstesnio vertinimo teisingumo, o naujai įvertino pareiškėjos egzamino darbą.

Be to, Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto darbas reglamentuotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-625 patvirtintu darbo reglamentu (b. l. 23–24).

Teismas, įvertinęs anksčiau minėtus teisės aktus, daro išvadą, kad nei minėtas darbo reglamentas, nei anksčiau nurodytos Aprašo nuostatos neįtvirtina jokių taisyklių, susijusių su apeliacijų rezultatų ribojimais, t. y. minėti teisės aktai nedraudžia išnagrinėjus apeliaciją už egzamino darbą skirti mažesnį balą nei buvo skirtas pirminių vertinimų metu. Pažymėtina, kad pareiškėjos manymas, jog jos darbas negali būti įvertintas žemesniais balais, yra jos subjektyvi nuomonė. Apeliacijos komisija negalėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti iš naujo darbo, jei ji būtų saistoma pirminio darbo įvertinimo.

Akcentuotina, kad valstybinių brandos egzaminų vertinimo procedūrų, kurios reglamentuotos specialiuose teisės aktuose, negalima tapatinti su teisminiu nagrinėjimu ir pagal analogiją taikyti civiliniame bei baudžiamajame procese įtvirtintu keitimo į blogąją pusę negalimumo principu, kadangi tai visiškai skirtingo pobūdžio procedūros, reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju negalėjo būti pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis, nes tokio lūkesčio (kad darbas būtų įvertintas bent ne žemesniu balu) pareiškėja negalėjo turėti, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo dėl apeliacijų įvertinimo pareiškėjos siekiamu būdu.

Pažymėtina, kad Aprašo 130 punkte nustatyta, jog apeliacijų nagrinėjimo metu darbas yra vertinamas iš naujo, todėl apeliacinė komisija netikrina ankstesnio vertinimo teisingumo, o atlieka naują egzamino darbo įvertinimą. Pažymėtina, kad apeliacinė komisija gauna koduotus darbus, be to, kaip paaiškino NEC, apeliacijai pateiktų darbų vertinimas organizuojamas taip, kad vertintojai matytų tik paties kandidato darbo kopiją ir nematytų pirmojo, antrojo ir trečiojo vertintojų, kurie vertino darbą iki rezultatų paskelbimo, žymėtų klaidų ir darbui skirtų taškų už atskirus kriterijus. Taigi tokiu būdu buvo užtikrintas objektyvus pareiškėjos darbo įvertinimas, atliktas kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent pareiškėjos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą. Pareiškėja skunde nenurodo jokių kitų argumentų, dėl kurių, jos nuomone, pakartotinis egzamino darbo įvertinimas buvo atliktas netinkamai. Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Akcentuotina, kad, pasinaudodama teise į apeliaciją, pareiškėja prisiėmė ir iš to kylančias teisines pasekmes – jos egzamino darbo naują įvertinimą, kuris šiuo atveju buvo jai mažiau palankus nei pirminis. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios nuomone, nes teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese.

Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti 2017 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalies, susijusios su pareiškėjos apeliacijos rezultatu, ir tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti NEC iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2017 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas