- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-354-493-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00847-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-493/2009
2009 m. rugsėjo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 ( vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. M., kuris dėl šios veikos 2008-12-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., įvykdė plėšimą, t.y. 2008 m. gegužės 22 d., apie 16 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš K. V. užvaldė svetimą turtą, t.y. kaltinamasis V. S. laikė prispaudęs nukentėjusiosios K. V. galvą prie grindų, ją dusindamas ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, o R. M. pagrobė K. V. priklausantį turtą – iš striukės kišenės pagrobė 46 litus, iš kuprinės, kurią nukentėjusioji turėjo su savimi, pagrobė mobilaus ryšio telefono pakrovėją, bei iš kelnių pagrobė D. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną S. E. T630, kurio bendra vertė su pakrovėju 500 litų, tuo bendrais savo veiksmais, padarė nukentėjusiai K. V. 46 litų vertės turtinę žalą, D. V. 500 litų vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
N. V. S. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, arba gražinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės ir smaugiama, nes kai kurie liudytojai teisme parodė, kad K. V. bemiegant, R. M. iš jos kuprinės paėmė telefono pakrovėją, o iš striukės kišenės pinigus. Be to, nukentėjusioji D. V. susitarė su kitais liudytojais kokius parodymus duos, o teismas į G. M. duotus parodymus visiškai nekreipė dėmesio. Nurodo, jog jis su sugyventine, kuri yra nėščia, augina vaiką, ji nedirba, mokosi, todėl pastarajai reikia jo pagalbos, laisvėje dirbo pas ūkininkus, forminosi dokumentus, kad užsiregistruoti į darbo biržą, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Be to, teismo metu, jam nebuvo skirtas joks gynėjas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis V. S. ginčija teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatuoja teisės į gynybą pažeidimą, bei nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, jog V. S., dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltu prisipažino iš dalies, tačiau apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jo kaltė dėl plėšimo panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, įrodyta pirmiausia nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios K. V. parodymais, iš kurių turinio seka, kad V. S. ir R. M. bendrai veikdami - V. S. prispaudė ją, spausdamas gerklę bei suėmęs už gerklės, o R. M. apieškojęs rūbus ir kuprinę, užvaldė nukentėjusios turtą, nukentėjusiajai šaukiantis pagalbos dėl užvaldyto turto ir jai būnant užrakintame bute, abu su užvaldytais daiktais iš buto pasišalino, tai yra plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiosios turtą. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Be to nustatyta, jog nukentėjusioji tokias pat jos turto užvaldymo aplinkybes nurodė ir liudytojoms D. K. ir D. N. į kurias, iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos, o taip pat savo motinai D. V.. Liudytojų D. K. ir D. N. parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jos tokius parodymus davė paveiktos D. V., nepatemtas jokiais įrodymais, todėl atmetamas. Nors V. S. nurodė, kad jie buvo susitarę tik dėl telefono paėmimo, tačiau kaip seka iš nukentėjusiosios parodymų turinio ir iš paties kaltinamojo V. S. parodymų, jog jis, vartodamas fizinį smurtą, suvokė ir žinojo apie R. M. veiksmus užvaldant ir kitą jos turtą. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, jos kaklas prispaustas, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada bei minėtų liudytojų parodymai, kur nurodoma, kad matė paraudimus ant nukentėjusios kaklo. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino R. M. ir jo brolio G. M. parodymus, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams ir pagrįstai jais nesivadovavo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas teisingai nustatė, jog V. S., veikdamas kaip bendrininkų grupė su 2008-12-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintu kaltu pagal LR BK 180 str. 1d. R. M., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, užvaldė svetimą - K. V. ir D. V. turtą, todėl teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 1d. Apylinkės teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustatęs LR BPK 51 str. 1 d. numatytų gynėjo būtino dalyvavimo pagrindų, V. S. gynėjo neskyrė. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kaltinamajam V. S. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos LR BPK 22 str., 261 str., tame tarpe turėti gynėją, tačiau kaltinamasis noro turėti gynėją neišreiškė ir tokio prašymo teismui nepateikė, todėl jo teisė į gynyba nebuvo pažeista.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgė į tai, jog jis, būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir esant neišnykusiam teistumui vėl padarė apysunkį nusikaltimą - toks asmuo yra recidyvistas ( BK 27 str. 1d. ). Įvertino tai, jog V. S. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtų aplinkybių visuma rodo, kad V. S. yra pavojinga asmenybė, nelinkęs pasitaisyti, todėl jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymai švelnesnė, negu jos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl daugiau ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.