Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovams E. D. ir S. D. dėl aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Rimkirta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. 41 944,98 EUR aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimą.

3. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas atsakovų E. D. ir S. D. prieštaravimas dėl Vilniaus apygardos teismo preliminaraus sprendimo. Atsakovai nurodė, kad ieškovas vėliausiai 2014-04-16 sužinojo apie savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, taigi nuo šio momento buvo pradėtas skaičiuoti įstatymo nustatytas ieškinio padavimo senaties terminas, kuris suėjo 2017-04-16. Atsakovai prašė taikyti 3 metų ieškinio padavimo senaties terminą ir tuo pagrindo preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

5. Aptariama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje 2018-10-24 žodinio proceso tvarka, tačiau teismo posėdis atidėtas, kadangi nebuvo duomenų apie tai, ar atsakovė E. D. yra tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o taip pat į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas UAB „Rimkirta“, nustatyta kita teismo posėdžio data – 2018-12-18.

6. 2018-12-18 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas taip pat buvo atidėtas, pripažinus trečiojo asmens UAB „Rimkirta“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, paskirtas teismo posėdis 2018-01-30. Gavus trečiojo asmens prašymą, teismo posėdis, paskirtas 2018-01-30, atidėtas 2019-03-08.

7. Į 2018-03-08 teismo posėdį neatvyko atsakovai E. D. ir S. D.. Pranešimai apie teismo posėdį atsakovui S. D. išsiųsti per EPP, E. D. – prieštaravimuose nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pastarajai pranešimas apie teismo posėdį išsiųstas su žyma „saugoti 30 dienų“, todėl laikytinas įteiktu įstatymo nustatyta tvarka pagal paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Į teismo posėdį atvykusios ieškovo atstovės prašė priimti sprendimą už akių ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo ieškinį tenkinant. Trečiojo asmens atstovas sprendimo už akių priėmimui neprieštaravo, pateikė prašymą ir įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

8. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių, kadangi abu atsakovai neatvyko į teismo posėdį, jiems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, neatvykimo priežastys nežinomos, negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

10. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. 41 944,98 EUR aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimą. Nors atsakovai pateikė savo prieštaravimus dėl šio sprendimo, tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, konstatuoja, kad preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

11. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiam į 881 kvartalo 9, 11, 13, 15, 16 taksacinius sklypus, buvo iškirsta 1417,842 m³ medienos, nors pagal pranešimus daugiausia buvo galima iškirsti 878,628 m³ medienos. Neteisėtai šiuose taksaciniuose sklypuose buvo iškirsta 539,214 m³ medienos. Taip pat 881 kvartalo 2, 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose, patenkančiuose į miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t.y., be įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo ar pranešimo kirsti mišką, iškirsta 585,338 m³ medienos. Viso neteisėtai iškirsta 1124,552 m³ medienos: iš jų - 1097,179 m³ žalių medžių medienos ir 27,373 m³ sausų medžių. Žala aplinkai skaičiuojama tik už neteisėtai iškirstus žalius medžius, t.y. 1097,179 m³ žalios medienos.

12. Šia neteisėta veika, ieškovo teigimu, atsakovai pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21 ir 31.1 punkto, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus bei padarė 41 944,98 EUR žalą aplinkai.

13. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla, konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų A. J., Vytauto K. K., G. M. ir atsakovų E. D. bei S. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 pagal ieškovų A. J., Vytauto K. K., G. M. patikslintą ieškinį atsakovams E. D., S. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimkirta“, be kita ko, nutarė pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų ieškovams bei valstybei priteisimo, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį išdėstant taip: „priteisti solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams: A. J. 17 006,32 EUR, Vytautui K. K. 17 030,10 EUR, G. M. 34 060,21 EUR turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Taigi, nurodytoje civilinėje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovai bendrai organizavo kirtimus miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirtimus atliko pažeisdami teisės aktų reikalavimus, buvo nustatytos ir konstatuotos deliktinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-498-381/2017 (taip pat ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016) nustatytos ir konstatuotos aplinkybės yra prejudicinės šioje civilinėje byloje. Todėl teismas papildomai dėl civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės), nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Pažymėtina, kad savininkas savavališkais veiksmais, kirsdamas privačios nuosavybės teise jam priklausantį mišką, gali sukelti dvejopus teisinius padarinius, o būtent: pirma, miško savininkas pažeidžia įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nustatytą privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, t. y. jis padaro teisės pažeidimą, už kurį gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn; antra, miško savininkas, savavališkai kirsdamas nuosavą mišką, gali padaryti žalą ir aplinkai. Tokiu atveju nepriklausomai nuo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo gali atsirasti ir prievolė atlyginti padarytą aplinkai žalą. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas).

17. Žalos dydis nagrinėjamu atveju yra apskaičiuotas pagal žalos aplinkai atlyginimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ (tekste - Tvarka), bei šios tvarkos priedą “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžiai”, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 570. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir pagal pateiktus skaičiavimus, neteisėtai iškirtus 1097,179 m³ yra: 1097,179 m³ x 1,2 (Tvarkos 2.2. p.) x 100 Lt (Tvarkos priedo 1.2.2. p.) x 1,1 (Tvarkos 3.1. p.) = 144 827,63 Lt (41 944,98 EUR).

18. Atsakovai procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį. Viena vertus, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas ilgesnis – 5 metų ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl žalos aplinkai atlyginimo pareikšti. Šis teisės aktas laikytinas kaip specialusis, nustatantis išimtis iš bendrųjų CK normų. Pažymėtina, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalis būtent ir numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nėra praleista.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas palieka nepakeistą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas ir priteista iš atsakovų E. D. ir S. D. solidariai 41 944,98 EUR aplinkai padarytai žalai atlyginti bei žyminis mokestis valstybei.

20. Trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Rimkirta“ sumokėjo 1 210 EUR advokatui už atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).

21. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, mokamas užmokestis, kuris nustatomas taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi už atstovavimą 2019-03-08 vykusiame teismo posėdyje, kuris truko neilgai, bei pasiruošimą šiam teismo posėdžiui, galimas maksimalus priteistinas atlyginimas gali būti 85,08 EUR, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovų priteistina 80 EUR - po 40 EUR iš kiekvieno atsakovo tokių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš atsakovų E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 944,98 EUR (keturiasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 98 euro centai) aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo ieškovo Valstybinės miškų tarnybos (juridinio asmens kodas 302471705) naudai, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke; taip pat priteista lygiomis dalimis iš atsakovų E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 213,50 EUR (du šimtus trylika eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. D. ir S. D. po 40 EUR (keturiasdešimt eurų) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmenui UAB “Rimkirta” (juridinio asmens 164806514).

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimas už akių atsakovų negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Atsakovai E. D. ir S. D. per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Ieškovas Valstybinė miškų tarnyba ir trečiasis asmuo UAB „Rimkirta“ sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.