Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) S. A. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d.Centras nurodė, kad užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jo paaiškinimas dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo nėra logiškas ir neatitinka tikrovės. Centro teigimu, užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio teise, nes prieglobsčio pasiprašė ne iš kart, kai buvo sulaikytas. Pabrėžė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui negali būti taikoma, nes, kaip minėta, nenustatyta šio asmens tapatybė.Užsienietis S. A. teismo posėdyje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini). Prieš pusantro mėnesio iki jo sulaikymo Lietuvoje jis su savo broliu R. Z. I. iškeliavo iš savo gimtinės, nes ten jiems buvo nesaugu – (duomenys neskelbtini) juos vertė tarnauti jų karinėse grupuotėse, todėl jie nusprendė vykti ten, kur saugu, t. y. į bet kurią Europos Sąjungos valstybę. Į Europą vyko automobiliais ir pėsčiomis per įvairias valstybes. Savo dokumentus atidavė vedliui ir Lietuvos pareigūnams aiškino taip, kaip jiems liepė vedlys, nes priešingu atveju vedlys sakė, jog jie būsią greitai išsiųsti atgal. (duomenys neskelbtini) jie nebuvo. Jie nespėjo kreiptis tuoj pat dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nes vieną dieną pavargę atvyko į Vilnių ir vedlio surastame bute ilsėjosi, o jau kitą dieną buvo sulaikyti. Užsienietis prašė netenkinti teikimo, norėtų turėti judėjimo laisvę, kad galėtų susisiekti su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini), jie padėtų nustatyti jo asmens tapatybę.Užsieniečio atstovė advokatė prašė netenkinti teikimo, nes S. A. yra prieglobsčio prašytojas ir nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiautų su valstybės sienos apsaugos ir migracijos pareigūnais. Nors specialistas-ekspertas 2017 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. MK-O 82/2017 (01) (toliau – ir Išvada) ir pažymėjo, kad užsieniečio amžius yra (duomenys neskelbtini) metai, tačiau įprastas ir pasikliautinas intervalas įprastai yra 4 metai, todėl tikėtina, kad užsienietis yra tokio amžiaus, kokį pats ir nurodė. Atstovės teigimu, užsienietis nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui. Neteisinga kaltinti jį tuo, kad ne iš karto atvykęs kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, nes atvykėlis, pailsėjęs po kelionės, tiesiog nespėjo to padaryti, kadangi buvo kitą dieną sulaikytas. Nors užsieniečio paaiškinimai dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo ir nėra logiški, tačiau šie jauni žmonės elgėsi taip, kaip jiems liepė vedlys. Atstovės nuomone, teikime užsieniečiui prašoma taikyti priemonė yra neproporcinga.