Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-116/2009

Teisėja Alma Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.

2009 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-10-07 iki 2007-10-08.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 7 d. apie 2 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), būdamas kelių eismo dalyviu, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 68 p., 59 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti automobilio ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2.34 promilių girtumui, vairavo M. R. priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažeisdamas kelių eismo taisyklių 153 p. reikalavimus, važiuodamas dešine važiuojamosios dalies puse, suko į kairę, į degalinę „Lukoil", esančią (duomenys neskelbtini), nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam taksi automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam B. V. , ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonėms susidūrus, automobilyje BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiems keleiviams: D. P. padarė galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą dešinėje galvos pusėje, poodinę kraujosruvą dešiniame momenyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; T. D. padarė galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; o automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusiai B. V. padarė trauminį širdies plyšimą, krūtinės ląstos dešinės pusės 1-6, kairės pusės 1-7 šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, kraujosruvą kaktoje, nubrozdinimą nosies kairiame sparnelyje, kraujosruvas krūtinės ląstos priekyje, ir nuo patirtų sužalojimų B. V. mirė; bei sužalojo automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykusius keleivius: A. K. , kuriam padarė krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas krūtinės ląstoje, kairiame kelio sąnaryje, muštinę žaizdą dešinėje alkūnėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; A. K. , kuriam padarė galvos sumušimą, nubrozdinimą momenyse, galvos smegenų sukrėtimą be ryškesnės neurologinės simptomatikos, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; M. J. , kuriam padarė odos nubrozdinimus galvoje ir veide, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; G. S. , kuriam padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešiniame smilkinyje, sprando ir kairės blauzdos sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; L. T. , kuriam padarė poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje ir veide, krūtinės ląstos sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, asmeniui būnant apsvaigus nuo alkoholio, eismo įvykio metu žuvo žmogus, nesunkiai sužalotas vienas asmuo ir šešiems asmenims padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 6 d. Apeliantas savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Numatyti LR BK 54 str. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė ir atsižvelgė ne tik į LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, bet ir į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių. R. J. veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, tačiau šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuteistojo veika sukėlė itin sunkius nepataisomus padarinius, nes žuvo žmogus. Nuteistasis nusikalto neturėdamas teistumo, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 38-39, 50), tačiau byloje yra duomenų, rodančių, jog R. J. veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kelių metų laikotarpiu buvo paieškomas kaip vengiantis administracinės atsakomybės. R. J. buvo iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos už vairavimą transporto priemonę, neturint vairavimo teisės - pagal ATPK 128 str. bei už vairavimą esant neblaiviam - pagal ATPK 129 str., (t. 2, b. l. 48 - 49). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio ir keliamo didelio pavojaus eismo saugumui keliuose, nesiėmė priemonių įgyti vairuotojo pažymėjimą, nesistengia pasitaisyti ir persiauklėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydį, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Pagal BK 61 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. LR BK 281 str. 6 d. įstatymų leidėjas numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, todėl pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas, bausmės vidurkis būtų 6 metai 6 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. ir kitas nustatytas faktines aplinkybes, R. J. paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – ketverius metus, todėl teisėjų kolegija mano, kad daugiau švelninti bausmės nėra teisinio pagrindo, nes nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai, numatyti LR BK 41str. 2 dalyje.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas galėjo vadovaudamasis BK 62 str. tvarka skirti jam švelnesnę bausmę. Minėtas straipsnis taikomas tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą bei tuomet, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išklaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (BK 62 str. 1 ir 2 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlygino žalą daliai nukentėjusiųjų, tačiau nustatyta tik viena R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išklaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Tokiu būdu, nesant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Taip pat nuteistasis skundu apeliuoja į tai, kad yra galimybė jam taikyti BK 75 str. nuostatas. Baudžiamojo kodekso 75 str. nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt. Vertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ryšius. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes: įvykio metu R. J. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė skaudžias, neatstatomas pasekmes – kito žmogaus mirtį, be to, sistemingai daro analogiškus administracinės teisės pažeidimus, t.y. baustas už vairavimą transporto priemonės, neturint vairavimo teisės, taip pat baustas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis – automobilį vairavo neblaivus, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pagrįstai nuteistajam R. J. netaikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtas. Kartu kolegija pažymi, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apelianto skundo teiginys, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog R. J. davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, jog atlygino kai kuriems nukentėjusiesiems materialinę žalą, jog nukentėjusios automobilyje buvo vežama daugiau keleivių, nei leistina ir tai turėjo įtakos vežamų keleivių sužalojimams yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į apelianto paminėtas aplinkybes skyrė R. J. laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį, nei už tokio nusikaltino sankcijoje numatytą vidurkį. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad taksi vairuotoja padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, automobilyje veždama 6 keleivius, kai mašinoje buvo leistini tik 5 asmenys (įskaitant vairuotoją), kaip nurodyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (t. 1, b. l. 32), tačiau šis kelių eismo taisyklių 239.1 punkto pažeidimas nekėlė grėsmės eismo saugumui kelyje ir neturėjo įtakos R. J. padarytiems kelių eismo taisyklių pažeidimams.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, nuosprendžio nekeičia apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.