- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-922/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00270-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ bankroto bylą dėl jo nemokumo bei bankroto administratoriumi paskirti Sergej Kononenko. Ieškovas nurodė, kad atsakovas kaip laiduotojas yra skolingas ieškovui 228 683,84 Lt. Šie laidavimo santykiai buvo nustatyti įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakovo 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. birželio 30 d. balansų duomenų matyti, jog atsakovo įsipareigojimai beveik siekia į atsakovo balansą įrašyto turto vertę. Be to, atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šio momento padidėjo nuo 48 476 Lt iki 548 333 Lt, kas kelia pagrįstas abejones dėl įmonės likvidumo. Aplinkybė, kad atsakovo trumpalaikis turtas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šio momento padidėjo 681 997 Lt suma, patvirtina, kad atsakovo turtas buvo dirbtinai išpūstas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas bylą nutraukti arba pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturėjo Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jis ieškovo skolą kildina ne iš sandorio (laidavimo sutarties), o iš teismo sprendimo. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad atsakovas yra nemokus (CPK 178 str.), tačiau ieškovas tiesiog spekuliuoja atsakovo balanso duomenimis, nepagrįstai vertindamas vienus duomenis atskirai nuo kitų. Iš atsakovo naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 7 201 459 Lt, pradelstų įsipareigojimų nėra, atsakovo grynasis pelnas sudaro 188 254 Lt. Be to, 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse atsakovo ilgalaikio materialaus turo vertė paskaičiuota pagal jo įsigijimo savikainą, o jei būtų atsižvelgta į perkainojimo vertę, turto vertė siektų 19 200 000 Lt kaip nurodyta 2009 m. gruodžio 11 d. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto išvadoje apie pagrindinio atsakovo turto – šaldytuvo vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti kelti atsakovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, nepaisant to, kad laidavimo santykiai buvo nustatyti teismo nutartimi (CK 6.76 str. 1 d., CK 6.79 str.). Be to, atsakovas, 2010 m. gegužės 26 d. pateikdamas ieškovui prašymą dėl 228 683,84 Lt skolos suderinimo, pripažino savo skolinę prievolę ieškovui. Teismas, vertindamas atsakovo nemokumą, nurodė, kad jis gali būti nustatytas tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įmonės balanse nurodytos po vienerių metų mokėtinos sumos negali būti įmonės pradelsti įsipareigojimai. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus finansinius duomenis nustatė, kad nors iš kreditorių sąrašo matyti, jog įmonė 2010 m. lapkričio 30 d. pradelstų skolų kreditoriams neturėjo, atsakovo pradelstomis skolomis gali būti laikomos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, iš ko pagal atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis seka, kad atsakovo pradelstos skolos kreditoriams sudaro – 2 610 221 Lt sumą. Kadangi pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis atsakovo turimo turto vertė sudaro 7 201 459 Lt, nėra pagrindo konstatuoti, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai (skolos) kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
III. Atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo skirti ieškovui baudą argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir atsakovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ iškelti bankroto bylą. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. teismas neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę, nes neatsižvelgė į tai, kad dalį atsakovo turto sudaro 1 955 939,42 Lt dydžio bankrutuojančių įmonių, neturinčių jokio turto, debitoriniai įsiskolinimai. Atsakovo lizinguojamo turto vertė sudaro 440 313,91 Lt. Šis turtas negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl jos mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, realiu atsakovo turtu laikytina tik 4 805 206,19 Lt dydžio suma. Be to, teismas turėjo įvertinti ir 231 300 Lt debitorinio reikalavimo D. Asakavičiūtei pagrįstumą ir atgavimo tikimybę, nes atsakovas suteikė šiam fiziniam asmeniui paskolą pats būdamas skolingas kitiems asmenims;
2. teismas neteisingai nustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį, nes atsakovas nėra balanse apskaitęs ieškovui pradelstos mokėti 228 683,84 Lt skolos, todėl atsakovo pradelsti įsipareigojimai didintini minėta suma iki 2 838 904,84 Lt;
3. priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2010 m. birželio 23 d. raštu pranešė ieškovui kaip savo kreditoriui, jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų, ką įrodė tolimesni atsakovo veiksmai – prievolės nevykdymas ilgą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas nenustato pranešimo formos, laikytina, kad atsakovas šiuo raštu oficialiai pareiškė ieškovui kaip kreditoriui, jog neketina vykdyti prievolės, kas sudaro bankroto bylos iškėlimo pagrindą (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d. 4 p.). Teismui dėl šio pagrindo pasisakius tik galutinėje nutartyje, būtinybė pateikti atsakovo 2010 m. birželio 23 d. raštą iškilo vėliau.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad teismui nustačius, jog turto vertė yra du kartus didesnė už trumpalaikius įsipareigojimus, nebekyla jokių prielaidų dėl įmonės nemokumo, todėl teismas netiria kitų finansinių rodiklių, įskaitant ir pradelstų įmonės įsipareigojimų. Ieškovas nepaneigė atsakovo paaiškinimų, jog jis apskritai neturi jokių pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas balansą sudarė vadovaudamasis teisės aktais, o ieškovas, norėdamas balanso duomenis nuginčyti, tūri pateikti kitus finansinius dokumentus ar įrodymus. Ieškovas nepagrįstai atsakovo trumpalaikius įsipareigojimus laiko pradelstais įsiskolinimais. Atsakovas 2010 m. lapkričio 30 d. pakeitė įmonės vidaus apskaitos politiką ir įmonės turto vertę balanse nutarė apskaityti pagal jo rinkos vertę, todėl pagal 2010 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis atsakovo turto vertė sudarė 22 531 496 Lt. Kadangi šis balansas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas galutinės nutarties priėmimo dieną, teismas, priimdamas nutartį šiais duomenimis nesirėmė.
Atsakovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ pateikė prašymą skirti ieškovui UAB „Baltijos grupė“ 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymi, kad ieškovui 2010 m. rugsėjo 17 d. įspėjus atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą, pastarasis prie 2010 m. spalio 13 d. atsakymo ieškovui pridėjo ir atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus bei pateikė kitą informaciją, įrodančią, jog atsakovas nėra laikytinas nemokiu ir jam negali būti keliama bankroto byla. Nepaisant to, ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei pateikė akivaizdžiai nepagrįstus atskiruosius skundus (CPK 95 str.), taip siekdamas pakenkti atsakovui, tai yra dėl pritaikyto turto arešto sutrikdyti atsakovo ūkinę – komercinę veiklą bei daryti atsakovui ekonominį spaudimą, tikintis, kad atsakovas sumokės ieškovui pinigus, dėl kurių yra kilęs ginčas kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai, tai yra, kai įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ keltina bankroto byla remiantis pirmuoju bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos seka, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio bei atsakovo turto vertės nustatymo. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 838 904,84 Lt dydžio sumą, kuri susideda iš atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytų 2 610 221 Lt dydžio per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bei atsakovo 228 683,84 Lt dydžio skolos ieškovui, kurios atsakovas neapskaitė savo balanse. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Viešosios įstaigos Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 35 punktą, per vienerius metus mokėtinos sumos – tai skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso datos. Minėto standarto 1 priede įtvirtinta, kad į per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus įeina ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, finansinės skolos, kitos skolos, skolos tiekėjams, gauti išankstiniai apmokėjimai, pelno mokesčio įsipareigojimai, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, atidėjiniai, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad į įmonės balanse atvaizduotą sumą, priskirtą per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams, įeina ne tik pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Būtent dėl to, Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 2 dalyje bei 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui ne tik įmonės balansą, bet ir kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėtų įmonės įsipareigojimų sumos ir jų įvykdymo terminai. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atskirojo skundo argumentą, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra lygūs atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytai 2 610 221 Lt dydžio per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas nepagrįstai 228 683,84 Lt dydžio įsiskolinimo ieškovui neįtraukė į teismui pateiktą atsakovo kreditorių sąrašą, iš ko seka, kad atsakovas nepagrįstai šios sumos nėra apskaitęs ir 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytose per vienerius metus mokėtinose sumose ir trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi tai, kad pats atsakovas 2010 m. gegužės 26 d. raštu pripažino, jog privalo sumokėti ieškovui 228 683,84 Lt sumą ir šio įsipareigojimo teisme neginčijo. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas yra pradelsęs atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais (CPK 12 ir 178 str.). Todėl teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų viseto sprendžia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai susideda tik iš įsiskolinimo ieškovui ir iš viso sudaro 228 683,84 Lt.
Kaip matyti iš kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų, ieškovas nesutinka, jog į atsakovo turto vertę būtų įskaičiuoti 1 955 939,42 Lt dydžio bankrutuojančių įmonių, neturinčių jokio turto, debitoriniai įsiskolinimai; 440 313,91 Lt vertės atsakovo lizinguojamas turtas bei 231 300 Lt debitorinis reikalavimas D. Asakavičiūtei. Tačiau ieškovas neginčija visos atsakovo turto vertės, nes ieškovas pripažįsta faktą, kad atsakovas neabejotinai turi turto, kurio vertė sudaro 4 805 206,19 Lt (CPK 182 str. 4 p., 187 str.). Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šios turto vertės dydį byloje nėra. Palyginus atsakovo turto vertės, dėl kurios dydžio byloje nėra ginčo, santykį su atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžiu (228 683,84 Lt), darytina išvada, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai apytiksliai 21 kartą yra mažesni nei neginčytina atsakovo turto vertė. Vadinasi, jau vien šie atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įmonės nemokumo sąvokos, todėl jam remiantis šiuo pagrindu negali būti iškelta bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis kvestionuoja atsakovo turto vertės dydį, viršijantį neginčytiną turto vertę - 4 805 206,19 Lt, netenka teisinės reikšmės, nes jie neįtakoja byloje nustatyto fakto, kad atsakovas nėra pripažintinas nemokiu. Todėl teisėjų kolegija minėtus ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįtakojančius skundžiamos nutarties teisėtumo (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, remiantis kuriais ieškovas apeliacinėje instancijoje pateikia naują reikalavimą – iškelti atsakovui bankroto bylą vadovaujantis kitu savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu - įmonės viešu paskelbimu ar kitokiu pranešimu kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymas nenumato jokių išimčių iš CPK įtvirtintos teisinės nuostatos, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d., 306 str. 2 d., 336 str.). Iš to seka, kad ieškovas atskirajame skunde negali įrodinėti tų atsakovo bankroto bylos iškėlimo pagrindų, kurių jis neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo kaip atsakovo bankroto bylos iškėlimo pagrindo – atsakovo pranešimo ieškovui, jog neketina su juo atsiskaityti, visi ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja minėto bankroto bylos iškėlimo pagrindo egzistavimą, atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys sudaryti atskirojo skundo faktinio bei teisinio pagrindo.
Prašymas skirti ieškovui baudą netenkinamas.
Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovui 5 000 Lt baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei atskiruosius skundus. Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punkte kaip vienas iš bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindų yra įtvirtinta aplinkybė, jog įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas 2010 m. gegužės 26 d. rašte pripažino, jog nemoka ieškovui 228 683,84 Lt įsiskolinimo, ieškovas turėjo teisę vadovaudamasis šia aplinkybe kaip minėtu bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindu, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CPK 5 str.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui negalima pripažinti nesąžiningai pareikštu ir nepagrįstu bei to pasėkoje vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti ieškovui atsakovo prašomą 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.