- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-543-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08608-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Trečiasis asmuo
- L. B., A. Ž., E. Ž., T. B., UAB „Lorna“, S. B., R. P., Klaipėdos miesto savivaldybė
- Ieškovas
- J. M., E. B., O. M., O. B., J. P.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs trečiųjų asmenų L. B., A. Ž., E. Ž., T. B., UAB „Lorna“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1067-1025/2022 pagal ieškovų J. M., E. B., O. M., O. B., J. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų perskaičiavimo, tretieji asmenys L. B., S. B., R. P., A. Ž., E. Ž., T. B., Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Lorna“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) investicijas, sumažinant: J. M. – 3764,82 Eur; E. B. – 3105,34 Eur; O. M. – 3064,87 Eur; O. B. – 3137,25 Eur; J. P. – 3656,39 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Tretieji asmenys T. B., L. B., UAB „Lorna“, A. Ž., E. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinio dalį dėl namo renovacijos (modernizavimo) paskirstymo, atmesti.
3. 2022 m. balandžio 6 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog ieškovai, trečiasis asmuo S. B. ir atsakovė išsprendė kilusį ginčą ir visus kitus, su šiuo ginču susijusius klausimus. Nurodo, jog joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovų J. M., E. B., O. M., O. B., J. P., trečiojo asmens S. B. ir atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2022 m. balandžio 5 d. sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukė ir priteisė iš atsakovės 30,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo priimtos nutarties pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovai bei trečiasis asmuo, veikiantis ieškovų pusėje, S. B. ir atsakovė taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą, taikos sutarties sąlygos išdėstytos pagal aiškiai išreikštą ir suderintą šalių tarpusavio valią, taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų bei atitinka ieškovų, trečiojo asmens ir atsakovės laisvą valią.
4.2. Taikos sutarties turinys ir sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Tretieji asmenys L. B., A. Ž., E. Ž., T. B., UAB „Lorna“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovai manė, jog atsakovė nepagrįstai jiems perskaičiavo namo renovavimo išlaidas, jų nepaskirsčius ir tretiesiems asmenims, kurie įsigijo po namo renovacijos įrengtas naujas patalpas. Patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį ir atsakovei nusprendus neperskaičiuoti ieškovams tenkančių mokėti sumų, šios sumos gali būti paskirstytos apeliantams.
5.2. Patvirtintoje taikos sutartyje nenumatyta, kaip bus paskirstomos perskaičiuotos ir ieškovų ginčytos namo medernizavimo lėšos, o jas perkėlus tretiesiems asmenims, užprogramuojama galimo ginčo tikimybė, kai atsakovė prašys šių sumų iš apeliantų, o jie su tuo nesutiks.
5.3. Taikos sutartis turės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, be to, jie nesutiko su teismo patvirtinta taikos sutartimi, jos nepasirašė, nors būdami bylos šalimi procesine prasme turėjo duoti sutikimą, kad teismas galėtų tvirtinti taikos sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsakovė „Mano Būstas Baltija“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių pasirašytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus, pagrįstai patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį.
6.2. Galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teisme nebuvo gauti trečiųjų asmenų prašymai dėl taikos sutarties netvirtinimo, šio teisminio proceso metu tretieji asmenys buvo pasyvūs. Taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės, minėtoje taikos sutartyje išimtinai tretiesiems asmenims pareigos nebuvo apibrėžtos ir numatytos.
7. Ieškovai ir trečiasis asmuo S. B. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Tretieji asmenys nepagrįstai nurodo, kad ginčo sprendimu siekiama sukurti pareigas tretiesiems asmenims, nes lėšos bus perskirstytos tretiesiems asmenims. Ieškovai ieškiniu prašė, kad atsakovė grįžtų prie pradinio paskaičiavimo – t. y. perskaičiuotų atnaujinimo (modernizavimo) investicijas, kaip atsakovė buvo nusprendusi iš pradžių ir nepriskaičiuotų sumų, kurių ieškovai neprivalo mokėti.
7.2. Jeigu teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, būtų panaikinta, bylos šalys būtų priverstos bylinėtis, nors ginčo tarp jų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovų, trečiojo asmens S. B. ir atsakovės taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK reglamentuojama, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
12. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju šalys, siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą, sudarė taikos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino.
13. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y., pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018). CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
15. Apeliantai savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar taikos sutartis, nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų, nes neišsiaiškinta, ar perskaičiuotos namo renovavimo išlaidos, kurių nebeprašoma iš ieškovų, nebus priskirtos apeliantams. Be to, teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, nes jie nedavė sutikimo, o būdami bylos šalimi turėjo tokį sutikimą duoti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.
16. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovams už namo renovavimą perskaičiuotas sumas ir atitinkamai jas sumažinti. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas, įvertinęs jos turinį, patvirtino, konstatavęs, kad ši taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Sutarties nutraukimo pasekmės bylos šalims buvo žinomos. Taikos sutartyje, kuri patvirtinta skundžiama nutartimi, be kita ko, susitarta, kad atsakovė įsipareigoja perskaičiuoti namo atnaujinimo investicijas ir sumažinti jas ieškovams konkrečiomis sumomis, t. y. tokiomis, kaip nurodyta ieškinyje (taikos sutarties G dalies 1 punktas). Taikos sutartimi buvo pripažinta, kad atsakovės atliktas 2020-09-30 pastato renovavimo išlaidų perskaičiavimas ir naujų mokėtinų sumų, didesių nei pagal pirminius skaičiavimus, priskyrimas ieškovams nebus taikomas. Tačiau šia taikos sutartimi buvo nuspręsta tik dėl konkrečiai ieškovams ir trečiajam asmeniui S. B. priskirtų mokėti naujai perskaičiuotų sumų, joje nėra jokių nuostatų apie tai, kad perskaičiuotos sumos automatiškai bus priskirtos apeliantams, kaip nuosavybės name savininkams.
18. Apeliantų teigimu, taikos sutarties punktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes, jų manymu, patvirtintoje taikos sutartyje nenumatyta, kaip bus paskirstomos perskaičiuotos ir ieškovų ginčytos namo medernizavimo lėšos, o jas perkėlus tretiesiems asmenims, užprogramuojama galimo ginčo tikimybė, kai atsakovė prašys šių sumų iš apeliantų, o jie su tuo nesutiks. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantų argumentais nesutinka. Nors apeliantai, kaip tretieji asmenys ir buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau taikos sutartis buvo sudaryta iš esmės tik tarp ieškovų ir atsakovės, pastarajai sutikus, kad jos perskaičiavimai, kuriais ieškovams buvo priskirtos mokėti papildomos sumos, buvo nepagrįsti. Taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl tarpusavio teisių ir pareigų viena kitai ir tokiu būdu išsprendė tarpusavio ginčą, dėl to res judicata (išspręstos bylos) galią taikos sutartis turi tik taikos sutartį pasirašiusių asmenų tarpusavio teisėms bei pareigoms. Juolab, kad apeliantai nebuvo pareiškę byloje savarankiškų reikalavimų nei ieškovams, nei atsakovei. Patvirtinta taikos sutartis nedaro tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Vien tai, kad ieškovams naujai perskaičiuotos namo renovavimo sumos nebus priskirtos, automatiškai nepriskiria tų sumų mokėti apeliantams. Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir tiksliai apibrėžtos, taikos sutarties dalykas atitinka byloje paduoto ieškinio reikalavimus ir neperžengia byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
19. Apeliantai teigia, kad jie yra bylos šalys procesine prasme, dėl to teismas turėjo gauti jų sutikimą dėl taikos sutarties. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, tvirtinant taikos sutartį, teismas turi patikrinti, ar sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, tačiau trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų sutikimas tvirtinti taikos sutartį nėra numatytas įstatyme (CPK 42 straipsnis), juolab jie nėra bylos šalis, o turi tik tam tikras šalies procesines teises (CPK 47 straipsnis). Nustačius, kad tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų (apeliantų) teisių, teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinis teismas, įvertinęs proceso šalių pateiktos ir patvirtintos taikos sutarties turinį, atskirajame skunde bei atsiliepimuose į išsakytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymo sąlygomis, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir ribas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
22. Ieškovai ir trečiasis asmuo S. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš trečiųjų asmenų (apeliantų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnis). Nesant duomenų apie patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.