Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-16 · Byla Nr. Iv-516-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
Iv-516-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00026-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-516-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00026-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. Č.,atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Sodonienei,

nedalyvaujant pareiškėjo atstovui Kauno apskrities policijos komisariato ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotam asmeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti televizorių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. P-433 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis buvo pripažintas 2011 m. vasario 22 d. padaręs tarnybinį pažeidimą. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją grąžinti iš jo paimtą televizorių „Kenstar“ Nr. 61050810500111407.

Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio tyrimo metu buvo nepagrįstai nustatyta, jog 2011 m. vasario 22 d. jis paėmė į laisvę paleisto bausmę atlikusio nuteistojo R. S. prie Pataisos namų paliktą televizorių. Atlikto tarnybinio tyrimo išvadoje be kita ko nurodoma, kad jis tokiu būdu priėmė dovaną, siekdamas naudos, pasinaudodamas tarnybine padėtimi. Su tokia išvada kategoriškai nesutinka, tarnybinio pažeidimo nepadarė. 2011 m vasario 22 d. nuteistasis R. S. buvo išleistas į laisvę pasibaigus jo laisvės atėmimo bausmei. Kadangi privalo dalyvauti išleidžiant nuteistąjį į laisvę (taip nurodyta pareigybės aprašyme), išėjo su R. S. kartu iš pataisos namų, nes šis teigė nežinantis, kaip jam rasti buhalteriją. Už Kontrolės ir praleidimo posto Nr. 1 vartų R. S., pamatęs jo laukiančius artimuosius, nusikeikdamas pasakė, kad ketina televizorių išmesti. Tai išgirdęs ir supratęs, kad R. S. ketina atsikratyti televizoriaus kaip nereikalingo daikto, jis pasakė pastarajam, kad nemestų televizoriaus, o padėtų šalia čia pat esančios šiukšlių dėžės ir parodė gestu jos pusėn. R. S. padėjo televizorių ant greta esančio suolelio šitaip juo paprasčiausiai atsikratydamas kaip nereikalingo daikto. Po to, kai minėtas asmuo su savo artimaisiais sėdęs į automobilį išvažiavo, pareiškėjas paėmė televizorių ir tokiu būdu įgijo į jį nuosavybės teisę remdamasis LR Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 5 punkto, 4.57 straipsnio 3 punkto, 4.58 straipsnio 4 punkto nuostatomis, pasisavindamas bešeimininkį daiktą.

Pareiškėjo teigimu, tyrimą atlikusi komisija pati pripažino, kad kaltinimas jam paremtas tik hipotetiniais samprotavimais ir nėra paremtas jokiais realiais faktais, tarp kurių būtų priežastinis ryšys. Tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad jis televizorių iš R. S. gavo kaip dovaną. R. S. paaiškinimuose patvirtino, jog televizoriaus siekė atsikratyti dar būdamas laivės atėmimo vietoje, todėl atmestina versija, kad R. S. iš anksto ketino ar buvo susitaręs savo televizorių įteikti jam kaip dovaną. Nors Tarnybinio tyrimo išvadoje akcentuojama draugiškumo sąvoka, tačiau pareiškėjas pažymėjo, jog jo santykiai su R. S. iki pastarojo išleidimo į laisvę buvo tarnybiniai, o po nuteistojo išleidimo į laisvę – normalūs žmogiški, nes tarnybiniai ryšiai, išleidus nuteistąjį į laisvę, nutrūko. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, jog rašytoje R. S. charakteristikoje šis asmuo buvo charakterizuojamas kaip netinkamai atlikęs bausmę, niekada nebuvo teiktas skatinti. Būdamas būrio viršininkas jis netaikė jokių lengvatų R. S., todėl šis neturėjo jokio motyvo ar tikslo atsidėkoti dovana.

Pareiškėjas nurodė, jog nepagrįstai kaltinamas be leidimo išėjęs iš Pataisos namų ir pažeidęs Pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-101 3 punktą, tačiau šiame punkte, be kita ko, yra rašoma, jog „Išleidžiant nuteistuosius į laisvę leidimą išeiti per 1 KPP gali duoti direktoriaus budintysis padėjėjas“. Įvykio dieną dirbęs direktoriaus budintysis padėjėjas R. O. neprieštaravo jo išėjimui per 1 KPP, nes priešingu atveju, jis paprasčiausiai būtų buvęs neišleistas pro vartus. Išeiti be leidimo pro elektromagnetu valdomus pataisos namų vartus tiesiog būtų neturėjęs fizinės galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl šio įvykio kiti pareigūnai nebuvo nubausti tarnybine tvarka, o tai reiškia, kad jo išleidimas už Pataisos namų teritorijos buvo teisėtas.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-228 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), atliko tyrimą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko D. Č. tarnybinio nusižengimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. Č., pažeisdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtintas Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisykles, neturėdamas tikslo vykdyti jokios kitos jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, 2011 m. vasario 22 d. išėjo iš pataisos namų 11.30 val. kartu su išleistu į laisvę nuteistuoju, gavo dovaną, ją priėmė, t. y. atlikdamas tarnybines pareigas siekė naudos sau. Komisijos išvada pagrįsta tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais ir surinktais įrodymais, kurie patvirtina, jog D. Č. vilkėdamas tarnybinę uniformą ir eidamas valstybės tarnautojo pareigas, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, išėjo iš pataisos namų ir paėmė R. S. televizorių. Kadangi R. S. nurodė, jog televizorių D. Č. atidavė iš draugiškumo, todėl atmestina D. Č. versija, neva jis paėmė televizorių, kuriuo atsikratė R. S. ir tokiu būdu įgijo į jį nuosavybės teisę, remdamasis Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 5 punkto, 4.57 straipsnio 3 punkto, 4.58 straipsnio 4 punkto nuostatomis – pasisavindamas kaip bešeimininkį turtą. D. Č. versija, jog jis įgijo bešeimininkį turtą būtų tikėtina, jei jis būtų televizorių radęs. Tačiau pats D. Č. savo paaiškinime nurodė, kad R. S. pasakė nemesti televizoriaus, o parodė gestu, kur jį palikti, todėl R. S. televizorių padėjo ant suoliuko, siekdamas jį perduoti kaip dovaną D. Č.. R. S. paaiškinime nurodė, jog jis atidavė D. Č. televizorių iš draugiškumo, o tai įrodo, jog tarp D. Č. su R. S., pastarajam dar esant nuteistuoju, buvo ryšys, nesusijęs su D. Č. tarnybinių pareigų vykdymu. Tarnybinio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys įrodo, jog D. Č. sąmoningai siekė savanaudiškų tikslų. Toks D. Č. elgesys diskredituoja bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. Atsakovas nurodė, jog D. Č. už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios renkamojo organo narys yra pareiškėjas, atsisakius duoti sutikimą skirti nuobaudą, dėl atsisakymo ginčijimo teisme, pasibaigė Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl tarnybinė nuobauda buvo neskirta, tačiau ginčijamu įsakymu pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

2011 m. gruodžio 27 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios direktorius priėmė įsakymą Nr. P-433, kuriuo buvo pripažinta, jog Pirmosios valdybos Socialinės realibilitacijos skyriaus būrio viršininkas D. Č. 2011 m. vasario 22 d. padarė tarnybinį pažeidimą, pažeisdamas:

Tarnybos Kalėjimų departamente statuto (toliau – Statutas) (Žin., 2000, Nr. 39-1088; 2008, Nr. 135-5230) 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 6 punktą;Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“, 3.3.1, 3.3.5, 3.4.1, 3.4.2 ir 6 punktus;

1.3. Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių, patvirtintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101 „Dėl Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo išjos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą (b. l. 8).

Įsakymu nuspręsta tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, kurią buvo siūlyta skirti atlikus tarnybinį tyrimą 2011-04-18 Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 37-29, neskirti, kadangi pasibaigė Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 9-15).

Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybinis tyrimas vykdomas pagal Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles, kurias nustato teisingumo ministras (Statuto 26 str. 9 p. ). 2010 m. gegužės 25 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių VII skirsnio, reglamentuojančio tarnybinių nusižengimų tyrimą, 80.2 punkte įtvirtinta, jog įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs tyrimo išvadą, turi teisę priimti individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą, pripažindamas, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, kadangi pasibaigė Statuto 26 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Taigi, konkrečiu atveju, nors ir pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius turėjo teisę konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą.

Įsakymas priimtas tarnybinio tyrimo išvados „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko D. Č. galimo tarnybinio pažeidimo” pagrindu (b. l. 9-15).

Pareiškėjas yra Kalėjimų departamento sistemos statutinis pareigūnas. Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose (Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 8 str. 2 d.). Minėto įstatymo 19 str. 2 d. įpareigoja pareigūnus, jiems atliekant tarnybines pareigas, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais.

Pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančio teisės akto – Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių (toliau – ir Taisyklių), patvirtintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101, galiojusių 2011-02-22, 3punktas nustatė, jog visi pareigūnai, kuriems būtina nenumatytu laiku išeiti iš pataisos namų teritorijos, turi gauti valdybos viršininko arba skyriaus viršininko leidimą. Išleidžiant nuteistuosius į laisvę leidimą išeiti per 1KPP (Kontrolės praleidimo punktas) gali duoti direktoriaus budintysis padėjėjas. Budinčios pamainos pareigūnai per KPP Nr.1 išleidžiami be atskiro leidimo tik pietų pertraukos metu, po darbo (Taisyklių 2 p., 6 p.). Esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas gali būti išleistas iš pataisos namų žodiniu valdybos viršininko arba skyriaus viršininko nurodymu. Apie tokį pareigūno išėjimą iš pataisos namų 1KPP pareigūnas atžymi specialiame žurnale (Taisyklių 5 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai be leidimų iš pataisos namų išleidžiami nuo 13.45 iki 16.00 val. (Taisyklių 11 p.).

Pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjas per 1KPP išėjo lydėdamas nuteistąjį R. S. 11.30 min. Išeidamas iš pataisos namų teritorijos tokiu metu pagal Taisyklių nurodytas nuostatas per 1KPP privalėjo gauti valdybos viršininko, skyriaus viršininko arba direktoriaus budinčio padėjėjo leidimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog išeiti per 1KPP 2011-02-22 11.30 min. pareiškėjas neturėjo valdybos viršininko, skyriaus viršininko leidimo. Liudytojo R. O., kuris tuo metu vykdė pirmosios valdybos priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas, parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog leidimo pareiškėjui išeiti per 1KPP jis nedavė (b. l. 157), analogiškai jis yra nurodęs 2011-04-07 rašytiniame paaiškinime (b. l. 62).

Pirmosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011-01-18 įsakymu Nr .V-28, 7.32 punkte nurodyta, jog būrio viršininkas darbo dieną dalyvauja savo būrio nuteistojo išleidime į laisvę (b. l. 105-107), tačiau detaliai jo veiksmai, išleidžiant nuteistąjį į laisvę, nenurodyti. Pagal 2011-02-22 galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 patvirtintų Įėjimo į pataisos namų ir išėjimo iš jų taisyklių redakcijos 33 p. būrio viršininkui, jeigu jis tuo metu dirba, nustatyta pareiga pristatyti jo žinioje esantį paleidžiamą nuteistąjį į budėtojų dalį. Tolimesnius veiksmus nuteistąjį išleidžiant į laisvę (nustatyti paleidžiamo asmens tapatybę, jį identifikuoti, sutikrinti pastarojo dokumentus) pagal minėto akto nuostatas pavesta atlikti įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui kartu su įskaitos darbuotoju bei Kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui (Taisyklių 34 p.). Paleistą asmenį palydėti į pataisos įstaigos administracinį pastatą, kuriame paleistajam įteikiami likę asmens byloje jam priklausantys dokumentai, pagal Pagal Taisyklių 35 p. turi pareigą įskaitos tarnybos darbuotojas. Kad ši funkcija buvo priskirta atlikti įskaitos tarnybos darbuotojai, teismo posėdžio metu patvirtino apklausta liudytoja D. A., įvykio dieną ėjusi šias pareigas.

Taigi, pagal pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, praeiti per 1KPP ir lydėti nuteistąjį iki administracinio pastato pareiškėjui pagal pareigas nepriklausė. Atlikdamas šiuos veiksmus, jis peržengė savo kompetencijos ribas, todėl ginčijamu įsakymu buvo pagrįstai pripažinta, jog 2011-02-22 D. Č. padarė tarnybinį pažeidimą, numatytą Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių, patvirtintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-101, 3punkte.

Pareiškėjo argumentai, jog teisės aktai jam nedraudė lydėti nuteistąjį iki administracinio pastato, nepagrįsti. Pareiškėjas pagal pareigas yra statutinis pareigūnas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, todėl savo veikloje turi pareigą veikti taip, kaip numato teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtinti įstatymo viršenybės ir nepiknaudžiavimo valdžia principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas šių subjektų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokie subjektai, vykdydami įstatymais jiems priskirtą veiklą, privalo veikti taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kitų pareigūnų atžvilgiu nebuvo atliekamas tarnybinis tyrimas dėl jo išėjimo iš pataisos namų teritorijos be leidimo, teismo nuomone, nepaneigia pareiškėjo tarnybinio pažeidimo fakto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklių) 3.3.1 punktas įpareigoja pareigūnus, jiems atliekant pareigas, teikti prioritetą visuomenės interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto; 3.4.1 p. nustato pareigą saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas; 3.4.2 p. įpareigoja laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai; 6 p. nustato, jog pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu viešumoje privalo (...) vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjas konkrečiu atveju būtų elgęsis nesąžiningai, nėra, tačiau jis, prieš tapdamas pareigūnu, prisiekė susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno vardui (Kalėjimų departamento pareigūno priesaika, b. l. 104).

Palydėdamas R. S. iki administracinio pastato, kuris yra maždaug už 1 km ribų nuo pataisos namų teritorijos, parodydamas nuteistajam, kur padėti televizorių, kurį išėjus nuteistajam į laisvę, paėmė savo žinion, pareiškėjas, vykdydamas būrio viršininko pareigas, ne tik pažeidė Įėjimo į pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą ir išėjimo iš jos taisyklių 3 punktą, bet šiais veiksmais parodydamas išskirtinį dėmesį vienam nuteistajam, išskirdamas jį iš kitų, kartu paimdamas nuteistojo paliktą televizorių nuo tos vietos, į kurią jis pats nurodė jį padėti, sudarė pagrindą tiek bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, tiek nuteistiesiems manyti, buvus tarp jo ir išleidžiamo pareigūno netarnybinio pobūdžio ryšių, t. y., jo elgesys sukėlė abejonių bausmių vykdymo sistemos pareigūnų reputacija, prisidėjo prie visuomenės pagarbos bei pasitikėjimo tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu sumažėjimo, todėl tarnybinio tyrimo metu buvo pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 3.3.1 p., 3.4.1 p., 3.4.2 p., 6 p. reikalavimus, todėl skundas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų ginčijimo yra nepagrįstas, atmestinas. Pažymėtina, jog Etikos taisyklių reikalavimai yra privalomi pareigūnui ne tik jo tarnybos metu, bet ir nevykdant tarnybos funcijų. Konkrečiu atveju, pareiškėjas nuteistąjį R. S. lydėjo už pataisos namų teritorijos tarnybos metu, jo veiklos vertinimo neįtakoja tai, jog nuteistasis išleistas į laisvę buvo praradęs nuteistojo statusą.

Tačiau, teismo nuomone, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas būtų padaręs tarnybinį pažeidimą, numatytą Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 21 str. 6 p., draudžiantį pareigūnams gauti dovanų, išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai tai susiję su pareigūno tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis bei Etikos taisyklių 3.3.5 p., kuris numato, jog pareigūnas turi būti nepaperkamas, nepriimti tiesiogiai ar per tarpininkus dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, įvairių lengvatų ar nuolaidų, kurios būtų susijusios su tarnyba.

R. S. teisme apklausti liudytoju nepavyko. Iš jo rašytinių paaiškinimų, duotų tiek D. Č. tarnybinį tyrimą atlikusiems asmenims, tiek pagal pavedimą – policijos pareigūnams, matyti, jog R. S. nurodė, kad jam priklausantį televizorių „Kenstar“ ketino palikti įkalinimo įstaigoje dar maždaug prieš savaitę iki išleidimo, nes jo nenorėjo išsinešti į laisvę (b. l. 17, 18, 75). Priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus G. U. 2011-03-14 paaiškinime nurodyta, jog 2011 m. vasario mėn. į priežiūros skyrių užėjęs nuteistasis R. S. paklausė, ar jis galėtų išeidamas į laisvę palikti savo televizorių pataisos namuose, nuteistajam buvo pasakyta, jog išeidamas iš pataisos namų, privalo pasiimti visus jam priklausančius daiktus (b. l. 17). Šias aplinkybes R. U., apklaustas liudytoju, teismo posėdžio metu patvirtino (b. l. 155-156). Liudytoja T. S. (nuteistojo R. S. motina) teismo posėdžio metu nurodė, jog televizorius buvo senas, nebereikalingas jų šeimai, be to, pagal romų tautybės papročius parsivežti daiktus iš įkalinimo įstaigos yra negeras ženklas, todėl jos sūnus buvo apsisprendęs palikti televizorių įkalinimo įstaigoje (b. l. 151). Daugiau patikimų įrodymų apie tai, kad minėtas televizorius būtų buvęs pažadėtas ir atitekęs kaip nuteistojo dovana pareiškėjui byloje nesurinkta. 2011-03-16 R. S. paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog jo santykiai su būrio viršininku buvo draugiški, todėl iš draugiškumo atidavė televizorių (b. l. 75) bei Kauno m. Cnetro PK nuovados tyrėjo D. M. 2011-03-15 tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog apklaustas R. S. replikavo, kad valdžia kolonijos darbuotojams nesudaro tinkamų sąlygų poilsiui, nes jie net neturi televizoriaus bei svarstymas, ar reikėtų paskambinti dėl to draugams, kad perspėtų „savą žmogų“ (b. l. 74) negali būti laikomi patikimais įrodymais dėl televizoriaus kaip dovanos gavimo fakto, nes prielaidomis, spėjimais, abejonėmis negali būti grindžiamas tarnybinio pažeidimo faktas, o R. S. paaiškinimuose (b. l. 18, 75) yra aiškiai nurodęs, jog televizorių dar prieš išeinant į laisvę buvo apsisprendęs palikti įkalinimo įstaigoje, nes šis daiktas jam nebuvo reikalingas, tai patvirtino ir jo motina T. S.. Šias aplinkybes įrodo ir liudytojo G. U. parodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–281/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 13, p. 186-199). Kadangi byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybines pareigas iš nuteistojo R. S. televizorių gavo kaip dovaną, siekdamas naudos sau, atsakovas priimdamas sprendimą, neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių pripažintinas pagrįstu, iš dalies tenkintinas, panaikintina 2011 m. gruodžio 27 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-433, dalis, kuria pripažinta, jog pareiškėjas D. Č. padarė tarnybinį pažeidimą, numatytą Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 21 straipsnio 6 punkte bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 3.3.5 punkte (ABTĮ 89 str. 3 p., 2 d.).

Dėl kitų ginčijamame įsakyme nurodytų pareiškėjo pažeidimų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas palikto šalia pataisos namų televizoriaus paėmimą sieja su bešeimininkio turto statusu. Bešeimininkio daikto sąvoką apibrėžia CK 4.57 straipsnis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, jog palikto televizoriaus savininkas buvo žinomas. Tai, kad minėto daikto savininkas jį paliko šalia pataisos namų, daikto teisinio statuso nepakeitė. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis nustatyta, jog R. S. buvo apsisprendęs išeidamas į laisvę televizorių palikti įkalinimo įstaigoje, tačiau vietą, kurioje jis buvo paliktas iš esmės lėmė paties pareiškėjo veiksmai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas savo veiksmais, būdamas pareigūnas, įtakojo R. S. apsisprendimą dėl daikto likimo, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo išdėstyta pozicija dėl minėto daikto teisėto įgijimo. Konkrečiu atveju televizorius „Kenstar“ yra tarnybinio pažeidimo medžiagos sudedamoji dalis (54, 95), todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, jo grąžinti pareiškėjui nėra teisinio pagrindo, jo skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. P-433 dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjas D. Č. padarė tarnybinį pažeidimą, numatytą Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 21 straipsnio 6 punkte bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.3.5 punkte.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė