- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-239-290/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) inspektorius V. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 3 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, draudžiamuoju būdu buvo sugavęs 1 (vieną) karosą, kurį išmetė į vandens telkinį (žuvis buvo mechaniškai pažeista), tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus. Už šį pažeidimą V. T. Institucijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 700 Lt bauda, konfiskuojant dviejų dalių meškerę „Minstral“ su rite.
Šalies argumentai
V. T. skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas Institucijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi V. T. skundo nepatenkino ir Institucijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. T. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą.
V. T., nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi, apeliaciniu skundu prašo panaikinti ją bei Institucijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik liudytojų V. G., Sauliaus Bartašiūno ir Arvydo Grybausko parodymais, kurie nurodė, kad jis žvejojęs draudžiamu – užkertamuoju būdu. Apelianto nuomone, šiuos parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jie teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žvejojo apsirengęs maskuojančia striuke, nors jis žvejybos metu dėvėjo geltonos spalvos striukę, ką gali patvirtinti kartu su juo žvejojęs K. K.. Apeliantas mano, kad pareigūnai, stebėję žvejus, galėjo jį su kuo nors supainioti arba galėjo suklysti. Jam neaišku, kaip jie, stebėdami jį iš didelio atstumo, sugebėjo užfiksuoti, kad jis žvejoju užkertamuoju būdu, nors nematė jo aprangos. Apeliantas įsitikinęs, kad kiti asmenys buvo nustatomi ne pagal žvejojimo būdą, o pagal sugautą žuvį. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad buvo baudžiami tik tie žvejai, pas kuriuos rado mechaniškai sužalotas žuvis. Pas apeliantą buvo surastas vienas karosas, ant kurio nebuvo vieno žvyno. Šią žuvį jis buvo pagavęs ant masalo, o ne ant blizgės anksčiau, kitoje vietoje, ką gali patvirtinti K. K.. Esant šioms aplinkybėms, skundo autorius mano, kad jis buvo nubaustas nesant pagrindo, todėl nuobauda turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista. Institucijos nuomone, apeliantas nepagrįstai kelia įrodymo patikimumo ir pakankamumo klausimą. Jo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai apklausti kaip liudytojai buvo šališki ir suinteresuoti, kad teismas rėmėsi tik pareigūnų nuomone, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Šioje byloje apelianto veika pagal ATPK 87 str. 3 d. įrodyta liudytojų V. G., Sauliaus Bartašiūno, Arvydo Grybausko parodymais, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl geltono apsiausto nuo lietaus ir striukės, sugautos žuvies buvo išnagrinėtos. Peržiūrėta filmuota medžiaga patvirtino, kad žvejojo V. T. ir jis pats, jau būdamas krante, išmetė sugautą žuvį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei skubus pažeidėjo apsiausto nusiėmimas, nei žuvies išmetimas į vandens telkinį, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.
V. T. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, nenuginčijamai patvirtinančių jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.)
Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., padarymo faktą ir V. T. kaltę neginčijamai įrodo institucijos pareigūnų, teismo posėdžio metu apklaustų kaip liudytojų, - V. G., Sauliaus Bartašiūno bei Arvydo Grybausko parodymai. Liudytojai V. G., S. Bartašiūnas ir A. Grybauskas patvirtino, kad reido metu Kauno mariose, ties Lašinių k., pastebėjo valtyje žveją, staigiais mostais draudžiamu būdu gaudantį žuvį. Siekiant visiškai įsitikinti, apie 40 min., apie 100-150 metrų atstumu stebėjo jį per žiūronus, kur buvo aiškiai matyti, kad yra žvejojama draudžiamu – užkabinamuoju – žūklės būdu. V. G. priplaukus prie žvejo bei paprašius parodyti sugautas žuvis, pastarasis pateikė tris karosus, kurių vienas buvo sužalotas į šoną. Sulaikymo metu V. T. išmetė sugautą žuvį į vandenį.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą padarė išvadą, jog nors liudytojų V. G., S. Bartašiūno ir A. Grybausko parodymai yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje kilo prieštaravimų, kurių apylinkės teismas nepašalino. Visų pirma, pats V. T. nuo pat pradžių neigė žvejojęs užkabinamuoju būdu, nurodydamas, kad įvykio dieną žvejojo su spiningu ir pjautine blizge (iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad iš V. T. konfiskuota meškerė buvo su pjautine blizge). Taip pat nurodė, kad prie jo valties priplaukęs pareigūnas V. G., paėmęs jo meškerę ir tris sugautas žuvis, liepė plaukti į krantą, pareiškęs, kad viena žuvis yra pagauta neteisėtai už šono, nors ta žuvis nebuvo mechaniškai sužalota, buvo pažeistas tik jos žvynas. Apeliantui paėmus žuvį į ranką, ji suspurdėjo ir iškrito į vandenį, tačiau jis neigia sugautą žuvį tyčia išmetęs į vandenį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, kaltinimą grįsti vien tik pareigūnų parodymais, nesant jokių kitų daiktinių įrodymų (mechaniniu būdu sužalotos žuvies), patvirtinančių V. T. inkriminuotą pažeidimą, nepakanka. V. T. inkriminuotas administracinis pažeidimas nebuvo užfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, nors Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų turimos techninės galimybės tai padaryti leidžia, ką patvirtina prie V. T. administracinio teisės pažeidimo bylos Institucijos pridėta vaizdinė medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad šioje vaizdinėje medžiagoje nėra užfiksuotas apeliantas, žvejojantis draudžiamuoju būdu, ar draudžiamuoju būdu sugauta, mechaniškai sužalota žuvis bei jos paleidimas į vandenį, todėl vaizdo medžiaga V. T. inkriminuoto pažeidimo taip pat nepatvirtina.
Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos ir nenuginčijamos išvados, kad V. T. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. T. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose ATPK 87 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutarė:
panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo V. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 700 Lt bauda su dviejų dalių meškerės „Minstral“ su rite konfiskavimu, panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.