Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant ieškovo atstovui J. S., atsakovo atstovui E. T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal R. B. ieškinį AB „Lietuvos draudimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-28 draudikas priėmė sprendimą įvykį laikyti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Sprendime nurodė tokias aplinkybes: 2008-11-25 įvykis, kurio metu vakarinė pastato siena praktiškai buvo nugriauta iki pamato, jungtis su pietine šonine siena nutraukta, išlikusi sienos dalis – deformuota bei pažeista jos jungtis su šonine šiaurine siena; Atstatant nugriautą sienos dalį, jos jungtys su šoninėmis sienomis buvo įrengtos nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumą ir stabilumą, taip pat visu pastato perimetru nebuvo įrengtas ištisinis monolitinis gelžbetoninis žiedas, kuris užtikrina bendrą pastato pastovumą; Meteorologinės sąlygos. 2016-07-11 (duomenys neskelbtini), pasireiškė pavojingas meteorologinis reiškinys škvalas, lygimas krušos ir vyraujančio vėjo; Kiti netinkami konstrukciniai sprendiniai: pastato cokolinė dalis įrengta per žema, vietomis sutampa su grunto lygiu, pastate nebuvo įrengta ventiliacija – tai didino mūro įmirkį tuo sumažindama jo stiprį; Netinkama statybos darbų kokybė – nekokybiškas mūras; Netinkamos eksploatacinės sąlygos: mūro dalis ties cokoliu vietomis pažeista mechaniškai, ties cokoliu buvo sandėliuojamos atliekos, dėl šių priežasčių mažėjo mūro stipris. Tokį savo sprendimą draudikas grindė draudimo taisyklių A. II. 6.1.2. p., A. IV. 4.3.3, 4.17 p. Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Susipažinus su Tyrimo ataskaitos turiniu bei jos išvadomis, matyti, kad nei vienas iš nustatytų ūkinio pastato statybos reikalavimų pažeidimų neturėjo įtakos pastato griūčiai. Tyrimo ataskaitos išvadų 4 ir 5 punktuose teigiama, kad pastato griūčiai įtakos turėjo dvi aplinkybės: a) po 2008 m. Ūkiniame pastate išverstos sienos, „didelė tikimybė, kad atstatant nugriautą sienos dalį, nugriautos ir šiaurinės sienos jungtis buvo įrengta nepakankamai, kad užtikrintų pastatų standumą ir stabilumą. Kadangi vakarinės galinės sienos jungtys su šoninėmis sienomis dėl mechaninio poveikio buvo pažeistos ir jokių kitų ryšių, kurie užtikrintų standumą ir stabilumą, galinė siena neturėjo, todėl siena tapo nesuvaržyta (stovinti laisvai)“; b) 2016-07-11 (duomenys neskelbtini), pasireiškė pavojingas meteorologinis reiškinys – škvalas, lydimas krušos ir vyraujančio vakarų vėjo, tačiau iš tyrimo metu gautos informacijos realaus vėjo greičio nustatyti neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad be pavojingo meteorologinio reiškinio – škvalo - Ūkinis pastatas nebūtų sugriuvęs, todėl laikytina, kad būtent škvalas buvo pagrindinė ūkinio pastato sugriuvimo priežastis. Tokią išvadą patvirtina 2016-12-02 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, iš kurios matyti, jog iki 2016-07-11 škvalo, sugriovusio Ūkinį pastatą, Ūkinis pastatas (po 2008 m. atstatymo) per 8 metus net 65 kartus (65 dienas) atlaikė nesugriuvęs vėjo apkrovas, didesnes negu 18 m/s (toks vėjo greitis buvo fiksuotas 2016-07-11 d. artimiausioje Lazdijų meteorologijos stotyje). Akivaizdu, kad jeigu pagrindine ūkinio pastato sugriuvimo priežastimi būtų netinkamas jo sienos atstatymas 2008 m., tai pastatas jau seniausiai būtų sugriuvęs. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2016-07-10...12 dienų informaciniuose pranešimuose nurodoma, kad minėtomis dienomis Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos, Kaišiadorių, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybėse buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ taip pat visiškai nepagrįstai savo 2016-09-28 sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką grindžia Draudimo taisyklių A. II. 6.1.2. p., numatančiu, jog „Pagal šias taisykles nedraudžiami pastatai, pastatyti savavališkai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, kaip to reikalauja įstatymai“. Draudiko teigimu, be statybos leidimo, savavališkai pastatytas ūkinis pastatas apskritai negalėjo būti draudžiamu objektu. Tačiau tokia aplinkybe draudikas remiasi nepagrįstai. Visų pirma, jeigu ūkinis pastatas, kaip teigia draudikas, negalėjo būti draudimo objektu, tai draudikas apskirtai turėjo atsisakyti su ieškovu sudaryti draudimo sutartį ir imti draudimo įmokas už draudiminę apsaugą. Tačiau draudikas to nepadarė, priešingai, jis, vadovaudamasis CK 6.994 str., prieš sudarydamas draudimo sutartį buvo nuvykęs apžiūrėti draudžiamojo turto, darė jo fotografijas.

Draudikas taip pat nepagrįstai savo 2016-09-28 sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką grindžia Draudimo taisyklių A. IV. 4.3.3 p., numatančiu, kad papildomai prie neatlyginamų nuostolių, įvardytų Taisyklių A. IV dalies 1 punkte, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): 4.3. apdrausto turto konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo, skilimo ar kitų apdrausto turto defektų dėl: 4.3.3. projektavimo / statybos klaidų ir broko. Remiantis šia draudimo taisyklių nuostata, draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu projektavimo/statybos klaidos ir brokas yra pagrindinė žalos atsiradimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju tyrimo ataskaitos 1.1 – 3.2 išvadose nurodyta, jog netinkami konstrukciniai sprendimai, darbų kokybė ar eksploatacinės sąlygos neturėjo įtakos pastato griūčiai, t. y. žalos atsiradimui.

Draudiko 2016-09-28 sprendime nurodytas taisyklių 4.17 p., numatantis, kad „Papildomai prie neatlyginamų nuostolių, įvardytų Taisyklių A. IV dalies 1 punkte, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji įvykiai): bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šiose Taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai (šis punktas negalioja Taisyklių A. IV dalies 1.12 rizikai), nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinas, kadangi nebuvo nustatyta, jog ūkinio pastato griūtis ir iš to kylanti žala, būtų sąlygota kokių nors kitų įvykių ar priežasčių, šiose Taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai.

Draudiko sprendimą atsisakyti atlyginti nuostolius lėmė net trys savarankiški atsisakymo pagrindai.

Pagal Taisyklių A II dalies „Nedraudžiami objektai“ skyriaus 6.1.2 punktą, nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavališkai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, kaip to reikalauja įstatymai. Ginčo pastatas pastatytas neturint tam reikalingų leidimų ir projektų. Ieškovas nepateikė: 1) statybą leidžiančio leidimo, 2) rekonstrukciją leidžiančio leidimo (po 2008 metų įvykio), 3) statybos užbaigimo akto, taip pat 4) statybos pabaigą patvirtinančios deklaracijos bei 5) visų kitų privalomų dokumentų, reikalingų 1-4 punktuose nurodytų dokumentų gavimui. Draudimo bendrovė neprivalo sudarant sutartį įvertinti ar pastatas buvo statomas laikantis statybos techninio reglamento, ar pastato savininkas statybą vykdė laikantis patvirtinto statybos projekto, kaip to reikalauja statybos darbų ar užbaigto statyti pastato eksploatacijos saugumas. Draudikas konstatuoja, kad jam nebuvo žinoma tai, jog pastatas statytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pastato registracija NTR ir pastato statymas be projekto bei leidimo yra du visiškai skirtingi faktoriai. Pirmuoju atveju, draudikas prisiima riziką, net neįregistravus pastatų, paprastai tai yra laikotarpiai iki registravimo ir tai nėra kliūtis, sudaryti draudimo sutartį bei prisiimti įvykio atsitikimo riziką (apdrausti turtą). Tačiau draudikas neprisiima rizikos, jei pastatas yra pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų: neturint projekto ir (ar) leidimo.

Pagal taisyklių A IV dalies 4.3.3. punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris kilo dėl projektavimo / statybos klaidų ir broko. Pagal nepriklausomų ekspertų išvadas, minėtas punktas pritaikytas pagrįstai. Ekspertai nurodo, kad: pastatas turėjo plyšius, pastato stogas skėtėsi, nekokybiškai įrengtos atraminės sijos, stogo sijos įrengtos asimetriškai, dėl ko stogo svorio pasiskirstymas buvo netinkamas. Dar daugiau, statant / rekonstruojant pastatą, buvo naudotos netinkamos priemonės bei medžiagos, dėl kurių priežasčių net nebuvo tinkamo sukibo pastato sienoje tarp atskirų blokelių. Negana to, pastato savininkas, ieškovas, matė tuos pažeidimus ir nesiėmė laiku tinkamų priemonių, kad jie būtų pašalinti, o pastatas būtų stabilesnis. Kaip nurodoma ataskaitoje, matydamas didėjančias pastato deformacijas, pastato eksploatuotojas, parišo stogą medžiagine virve, siekdamas išlyginti stogo simetriją bei tolygiai paskirstyti stogo svorį (jėgą, spaudžiančią sienas). Ekspertai nurodo, kad būtent dėl skėtimo jėgos, pastato galinėje rytinėje sienoje yra susiformavę plyšiai, dėl šių deformacinių plyšių, galinė rytinė siena praradusi ryšius su šoninėmis sienomis. Taigi visas pastatas nebuvo stabilus, net nebuvo vientiso objekto charakteristinių savybių. Todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, ieškovo argumentai, kad pastato būklė buvo tinkama, o tai neturėjo įtakos pastato griūčiai. Vieną kartą pastatas jau buvo griuvęs, tikėtina, dėl to paties nekokybiško įrengimo bei projektavimo klaidų. Net ir po to, turto savininkas nesiėmė priemonių, kad pastato būklė būtų pagerinta. Priešingai, ekspertų nuomone, po pirmosios dalies pastato griuvimo, turto būklė dar labiau pablogėjo, nekokybiškai jį atstatant, nebuvo išlaikytas pastato stabilumas ir vientisumas, kas ir lėmė pakartotinę pastato griūtį. Visos šios aplinkybės turėjo tiesioginę įtaką pastato būklei ir jo griuvimui (įvykio kilimui). Ekspertų išvados paaiškina ieškovo keliamą klausimą, kodėl anksčiau minėtas pastatas net ir vėjuotomis dienomis nesugriuvo, o dabar sugriuvo. Matyti, kad laikui bėgant, dėl blokų projektavimo ir statybos sprendinių, pastato būklė tik blogėjo, o jo patvarumo (stabilumo) savybės mažėjo. Dėl netinkamų sprendinių, pastate didėjo plyšiai, keitėsi stogo jėgos pasiskirstymas. Ekspertų nuomone, didelė tikimybė, kad atstatant nugriautą sienos dalį, nugriautos šiaurinės sienos jungtis buvo įrengta nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumą ir stabilumą. Ekspertai nurodo, kad rytinė pastato siena dėl konstrukcinių sprendinių, o vakarinė siena dėl 2008-11-25 įvykusio mechaninio pažeidimo, tapo nestabilios. Teismo ekspertai įvardija priežastį: esant vėjui tiesiai į vakarinės sienos plokštumą, siena nugriuvo; Nugriuvus pastato galinei sienai, vėjo apkrovos kryptis sutapo su viduje susidariusio viršslėgio kryptimi; būtent dėl šios priežasties buvo nukeltas stogas ir nugriuvo pastato dalis šoninių sienų (ataskaitos 28 psl). Ataskaitos 34-35 puslapiuose ekspertai nurodo net 7 priežastis, lėmusias įvykio kilimą. Visi aukščiau aprašyti projekto ir statybos defektai yra įtraukti į šį sąrašą, nulėmusį pastato griūtį. Ir nors vertinant pavienius pažeidimus jie nelemtų pastato griūties (žr. ataskaitos 32-33 psl.), tačiau bendras jų kompleksas turėjo tiesioginės įtakos pastato nestabilumui.

Taisyklių A IV dalies 4.17 punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikytina žala, kilusi dėl bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai (šis punktas negalioja taisyklių A IV dalies 1.12 rizikai). Sudaryta draudimo sutartimi nebuvo drausta projektuotojo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamo projekto), rangovo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamų statybos darbuotojų veiksmų) ar pan. Įvykęs įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo, o žalos kilimą lėmė ne oro sąlygos, o netinkama pastato būklė.

Pagal sudarytą ataskaitos sąmatą, tiesioginės išlaidos sudaro 44.768,32. Tokia išlaidų suma yra apskaičiuota ekspertų, įvertinus, jei pastatas būtų atstatomas į techninius parametrus atitinkančią būklę. Tačiau draudimo sutartimi, buvo susitarta, jog nuostoliai draudžiant „atkūrimo verte“ yra tie, kurie bus pastatą atstatant į tokią pat būklę, koks jis buvo. Turint omenyje, kad pastato būklė iki įvykio buvo kritiška, pastatas buvo įrengtas pigiai ir nekokybiškai, akivaizdu, kad visa pastato vertė net nesiekia 44.768,32 Eur. Vertinant išlaidas, kurios reikalingos pastato atstatymui į iki įvykio buvusią padėtį, ši suma pagal atsakovo skaičiavimus, būtų apie 30 procentų mažesnė. Be to, nuostolio dydis kelis kart mažesnis už 44.768,32 Eur yra ir dėl to, kad po 2008 metų panašaus įvykio masto, ieškovas pastatą atstatė vos už 1.630,78 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad 2016-04-10 ieškovas R. B. su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausti 2007 m. statybos mūrinis gyvenamasis namas (draudimo suma 185 000 Eur) ir 2009 m. statybos mūrinis ūkinis pastatas (draudimo suma 163 000 Eur), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo apdrausti standartiniu pastatų draudimo variantu atkūrimo verte, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, draudimo laikotarpis nuo 2016-05-07 iki 2017-05-06 d. Draudimo taisyklės – Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01). 2016-07-11 kilusios audros metu sugriuvo ieškovo ūkinis pastatas. Apie įvykusį įvykį ir padarytą žalą ieškovas 2016-07-12 pranešė draudikui. Draudikas užvedė žalos bylą Nr. 1737936 ir ėmėsi tirti įvykusio įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą atsiųsti draudiko pasamdyti statybos ekspertai – UAB „Statybos procesų valdymas“ surašė 2016-09-01 Pastato griūties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitą Nr. 2016-09-01-1, kurioje nustatė (i) pastato atitikimą STR reikalavimams (ar pastato statybos metu buvo išlaikyti visi reikalavimai, ar nėra pažeidimų, kurie galėjo būti įvykio priežastimi), (ii) statinio statybinę vertę, (iii) atstatymo į buvusią padėtį vertę, (iv) įvykio priežastis. Draudikas priėmė sprendimą atisakyti atlyginti nuostolius, pagal (1) Taisyklių A II dalies 6.1.2 p., (2) A IV dalies 4.3.3 punktą, ir (3) A IV dalies 4.17 punktą.

Atsakovas teigia, kad pagal Taisyklių A II dalies „Nedraudžiami objektai“ skyriaus 6.1.2 punktą, nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavališkai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto. Ginčo pastatas pastatytas neturint tam reikalingų leidimų ir projektų. Pažymėjo, kad draudimo bendrovė neprivalo sudarant sutartį įvertinti ar pastatas buvo statomas laikantis statybos techninio reglamento, ar pastato savininkas statybą vykdė laikantis patvirtinto statybos projekto, kaip to reikalauja statybos darbų ar užbaigto statyti pastato eksploatacijos saugumas. Draudikui nebuvo žinoma tai, jog pastatas statytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Nors draudimo taisyklėse ir yra pasakyta, kad nėra draudžiami, pastatai, pastatyti savavališkai, negavus statybos leidimo ir be suderinto statybos projekto, tačiau atsakovas draudimo sutartį sudarė, pastatą apdraudė, sutarties dalies iki atsitinkant įvykiui neginčijo, įmokų negrąžino todėl privalo taikyti draudiminę apsaugą, jei nėra kitų kliūčių draudimo išmokai mokėti. Jei ūkinis pastatas negalėjo būti draudimo objektu, tai draudikas turėjo atsisakyti su ieškovu sudaryti draudimo sutartį ir imti draudimo įmokas už draudiminę apsaugą. Draudikas, vadovaudamasis CK 6.994 str., prieš sudarydamas sutartį buvo nuvykęs apžiūrėti draudžiamojo turto, darė jo fotografijas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Be to, draudikas matė, kad ūkinis pastatas, nors senai yra baigtas ir eilę metų naudojamas pagal paskirtį, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nes jo unikalus numeris nėra įrašytas jokiuose draudimo dokumentuose, todėl neabejotinai turėjo pasidomėti ar tai nėra savavališka statyba, ar yra parengtas projektas, išduotas statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Iš to darytina išvada, kad ne ieškovas, o atsakovas nesilaikė / pažeidė Taisyklių 6.1.2 punktą. Pažymėtina, kad apie tai, jog atsakovui buvo žinoma ūkinio pastato būklė ir didesnė jo griuvimo rizika lyginant su gyvenamuoju namu patvirtina ir draudimo liudijime esanti informacija, jog gyvenamojo namo draudimo suma 185 000, draudimo įmoka 65,24 Eur, tuo tarpu ūkinio pastato draudimo suma mažesnė - 163 000 Eur, o įmoka beveik du kartus didesnė - 111,73 Eur. Be to, pastato konstrukcijos yra atviros, matyti visi jo mediniai elementai, gegnės, statramsčiai, blokeliai ir mūrijimo siūlės, bei kita. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma absoliuti dauguma jo nurodomų statinio trūkumų tokių kaip sienų plyšiai, medinių stogo konstrukcijų papildomas tvirtinimas nuo skėtimosi, gelžbetoninio žiedo nebuvimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, draudikas po draudiminio įvykio atsiradimo neturi teisės remdamasis draudimo taisyklių A. II. 6.1.2. p. aplamai atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal taisyklių A IV dalies 4.3.3. punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris kilo dėl projektavimo / statybos klaidų ir broko. Taisyklių A IV dalies 4.17 punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikytina žala, kilusi dėl bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai. Sudaryta draudimo sutartimi nebuvo drausta projektuotojo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamo projekto), rangovo atsakomybė (jei žala įvyksta dėl netinkamų statybos darbuotojų veiksmų) ar pan. Įvykęs įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo, o žalos kilimą lėmė ne oro sąlygos, o netinkama pastato būklė. Tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta tik iš dalies. Ieškovo pateiktoje, jo užsakymu atliktoje, Pastato griūties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitos išvadose (51-53 lapas) nurodyta, kad dalis pastato konstrukcinių sprendimų ir dalies statybos darbų kokybė buvo netinkami ir tai turėjo įtakos pažaidų mastui griūties metu. Veiksniais, be meteorologinių sąlygų - škvalo, lydimo krušos ir vyraujančio vakarų vėjo, nulėmusiais statinio griūtį ir mastą nurodyta: 1) 2008 metų lapkričio 25 d. įvykis, kurio metu vakarinė pastato siena praktiškai buvo nugriauta iki pamato, jungtis su pietine šonine siena nutraukta, išlikusi sienos dalis - deformuota bei pažeista jos jungtis su šonine šiaurine siena; 2) Atstatant nugriautą sienos dalį, jos jungtys su šoninėmis sienomis buvo įrengtos nepakankamai, kad užtikrintų pastato standumą ir stabilumą, taip pat visu pastato perimetru nebuvo įrengtas ištisinis monolitinis gelžbetoninis žiedas, kuris užtikrina bendrą pastato pastovumą; 3) Stogo konstrukcijos skėtimo poveikiai sudarė palankias sąlygas galinių sienų atskilimui nuo šoninių pastato sienų, taip sumažėjo galinės sienos pastovumas ir atitinkamai laikomoji galia; 4) Kiti netinkami konstrukciniai sprendiniai: mažo aukščio pastato cokolinė dalis, vietomis sutampanti su grunto lygiu, pastate nebuvo įrengta ventiliacija - visa tai didino mūro įmirkį ir mažino mūro stiprį. 5) Statybos darbų kokybė - nekokybiškas mūras - netinkama mūro gaminių sąryša; 6) Naudojimo sąlygos: mūro dalis ties cokoliu vietomis pažeista mechaniškai, ties cokoliu buvo sandėliuojamos atliekos, dėl šių priežasčių mažėjo mūro stipris. Tai reiškia, kad įvykio pasekmes įtakojo ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir pastato statybos inžineriniai sprendimai bei jo būklė. Vadinasi ieškovas dalyje pats yra atsakingas už įvykį ir šią jo atsakomybės dalį teismas vertina penkiasdešimčia nuošimčių. Dėl kokių kitų įvykių ar priežasčių, taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardytų kaip draudžiamieji įvykiai, įvyko pastato griūtis, atsakovas aplamai neįvardijo.

Dėl draudiminės išmokos dydžio. Pastatas buvo apdraustas atkūrimo verte. Draudimo taisyklių B III 2.2. p. pasakyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Taisyklių B IV 3.3. p. sakoma, kad Jeigu Jūs nesutinkate atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodote, kad bus atstatyti sunaikinti, sugadinti pastatai, pastatų elementai (įrenginiai), kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą (likutinę vertę). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas (jei jos yra mažesnės nei pastatų likutinė vertė). Tiesiogines atstatymo išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti būtinų materialinių bei darbo išteklių (statybos išteklių), t. y. medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos bei darbo užmokesčio vertė ir kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios numatytos statybų vietos įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos, socialinio draudimo mokesčiai. Pastato griūties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitoje esančios sąmatos paskutiniuose dvejuose lapuose nurodoma, kad tiesioginės išlaidos be PVM sudaro 44 884,17 eurų. PVM ieškovui neturi būti mokamas remiantis taisyklių B IV 5.1. p., kur pasakyta, kad Nuostolio PVM dalis mokama tik pateikus nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas-faktūras, čekius ir pan.). Projektavimo darbai ieškovui neturi būti apmokami todėl, kad pastatas buvo pastatytas savavališkai ir nesant projekto. Atsižvelgiant į jau pasakytą, kad pastato būklė penkiasdešimčia nuošimčių lėmė įvykio pasekmes, ieškovui priteistina pusė tiesioginių pastato atstatymo išlaidų – 22 442,08 Eur. Iš šios sumos atėmus 115,85 Eur besąlyginę išskaitą ieškovui priteistina 22 326,23 Eur. Proporcingai patenkintai ieškinio sumai ieškovui priteistina ir 502 eurai žyminio mokesčio. Ieškinio patenkinta 31,85 proc., todėl ieškovui taip pat priteistina 396,21 Eur (31,85 proc.) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 22 326 Eur 23 ct draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 898,21 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.