Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mobilios visatos telekomunikacijos“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“) skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-262(7-224/2011); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, atsakovas) 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 68-208; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-106.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyta, jog R. R. firma „Joramtė“ tariamai padėjo pareiškėjui atlikti teisės pažeidimą, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. išrašė pareiškėjui tariamai fiktyvias ? juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodė esą realiai neatliktas ūkines operacijas, PVM sąskaitų faktūrų turinys neva neatitiko tikrovės, o pareiškėjas tariamai, pasinaudodamas minėtomis sąskaitomis faktūromis, nepagrįstai taikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaitą, taip pat, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, be teisinio pagrindo priskyrė patirtas išlaidas leidžiamiems atskaitymams ir taip sumažino apmokestinamąjį pelną. Dėl šių tariamai įvykdytų pažeidimų VMI prie FM sprendimu apskaičiuota 129 984 Lt PVM, 42 516 Lt PVM delspinigių, 108 320 Lt pelno mokesčio, 71 116,74 Lt pelno mokesčio delspinigių, paskirta 38 995 Lt PVM bauda, 32 496 Lt pelno mokesčio bauda. Pareiškėjas jokio teisės pažeidimo nepadarė, visos sprendimuose minimos ūkinės operacijos, kurių pagrindu pareiškėjas apmokėjo R. R. firma „Joramtė“ PVM sąskaitas faktūras, buvo teisėtai įvykdytos ir atitiko minėtų PVM sąskaitų faktūrų turinį. Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą neturėdama įrodymų VMI prie FM sprendime ir patikrinimo akte nurodytoms aplinkybėms bei priskaičiuotoms sumoms pagrįsti, rėmėsi vien tik prielaidomis apie atsakomybę sąlygojančių faktų egzistavimą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00032-09 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas pagal Inspekcijos 2009 m. kovo 2 d. pranešimą, kuriame, be kita ko, buvo tiesiogiai nurodytas tariamai Inspekcijos nustatytas faktas, kad R. R. firmos „Joramtė“ PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos tarp „Joramtė“ ir UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ realiai neįvyko, todėl ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės ir dokumentai, kuriais remdamasi Inspekcija padarė savo išvadas, buvo ištirti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad R. R. firma „Joramtė“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nustatyta tik, kad šios įmonės savininkė R. R. neišsaugojo buhalterinių dokumentų ir nesugebėjo atkurti visų pamestųjų dokumentų duomenų. Mokestinių ginčų komisija priimdama sprendimą neatsižvelgė į baudžiamąją bylą Nr. 1-1482-865/2010, netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas N. D., buvusio pareiškėjo įgalioto asmens santykiuose su R. R. firma „Joramtė“ ir dabartinio pareiškėjo direktoriaus, ir tuometinės pareiškėjo direktorės I. Š. atžvilgiu. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ir FNTT), atlikusi minėtą ikiteisminį tyrimą ir nenustačiusi jokių pareiškėjo vardu veikusių įgaliotų asmenų veiksmų ar neveikimo neteisėtumo, jų atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1482-865/2010. Nenustačius skundžiamuose sprendimuose ir patikrinimo akte nurodytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo vardu veikiančių asmenų neteisėtumo, negalėjo kilti ir pareiškėjo baudžiamosios ir mokestinės teisinės atsakomybės klausimas. Tuo tarpu sprendimai buvo priimti ir mokestinė atsakomybė pareiškėjui pritaikyta būtent dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos. Pareiškėjas sutiko su sprendimuose nurodytu motyvu, kad mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla dėl skirtingų teisinių pagrindų. Tačiau nagrinėjamuoju atveju tuos pačius santykius, veikas ir už jas kylančią teisinę atsakomybę, reglamentuoja ir mokesčių teisės, ir baudžiamosios teisės normos. Teisinei atsakomybei tiek pagal vienas, tiek pagal kitas normas atsirasti turėjo būti įrodytas šios atsakomybės atsiradimo faktinis pagrindas - pareiškėjo ir R. R. firmos „Joramtė“ sudarytų sandorių ir atliktų mokėjimų aktyvumas. Pareiškėjas bankiniais pavedimais visiškai atsiskaitė pagal atitinkamas R. R. firmos „Joramtė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Visi atlikti atsiskaitymai buvo skirti apmokėti už R. R. firmos „Joramtė“ suteiktas paslaugas, šių paslaugų teikimas atitiko pareiškėjo pateiktus užsakymus, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, nes nemokėdamas už suteiktas paslaugas pareiškėjas būtų pažeidęs savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad pareiškėjas realiai gavo iš R. R. firmos „Joramtė“ užsakytas paslaugas, patvirtina iš UAB „Vilniaus troleibusai“ gauta informacija, jog nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ reklamavo TELE-2 produkciją, taip pat „Joramtė“ vykdytą veiklą įrodo ir kitų jos subrangovų UAB „Ciklonas“, K. M. įmonės „Grafija“ duomenys. Pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei pagrindo tikrinti, kokiu būdu, tiesiogiai ar per subrangovus, R. R. firma „Joramtė“ suteikė paslaugas, todėl negali atsakyti už tai, kaip R. R. firma „Joramtė“ šias paslaugas bei jų rezultatus formino savo buhalteriniuose dokumentuose. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1482-865/2010 ir šioje byloje esantys duomenys, pateikti dokumentai, asmenų paaiškinimai ir tai, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta bankiniais pavedimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš R. R. firmos „Joramtė“ užsakytos paslaugos ir pagaminti produktai nebuvo suteikti pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę. Kiti sprendimų argumentai yra prieštaringi ir negalėjo būti pagrindu konstatuoti ūkinių operacijų, nurodytų pareiškėjo buhalteriniuose dokumentuose, nebuvimo. Dėl nurodytų motyvų mokesčių administratorių sprendimai yra nepagrįsti, prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 138 ir 143 straipsniams, teisingumo, protingumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtų pareiškėjo lūkesčių ir kitiems konstituciniams bei viešojo administravimo principams, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl yra naikintini.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neištyrė ir neįvertino prie administracinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1482-865/2012, šį įrodymą be motyvų atmetė, taip pat pažeidė MAĮ 138 straipsnį. Teismas visiškai nepagrįstai, neištyręs ikiteisminio tyrimo medžiagos, nurodė, kad šio tyrimo metu nebuvo vertinami R. R. firmos „Joramtė“ ir pareiškėjo sandoriai. Priešingai, įvykusių sandorių realumas bei jų pagrindų išrašytose PVM sąskaitos nurodytų ūkinių operacijų realumas buvo šio ikiteisminio tyrimo objektas, ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje esanti medžiaga: liudytojų apklausos protokolai, išreikalauti dokumentai, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų priimti nutarimai. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1482-865/2010 medžiaga šios bylos nagrinėjimui yra reikšminga ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucija, nenustačiusi jokių pareiškėjo vardu veikusių įgaliotų asmenų veiksmų ar neveikimo neteisėtumo, jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė.

2. Nors mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla dėl skirtingų teisinių pagrindų, tačiau nagrinėjamuoju atveju tuos pačius veiksmus bei už juos kylančią teisinę atsakomybę reglamentuoja ir mokesčių teisės, ir baudžiamosios teisės normos. Mokestinio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu nustačius pareiškėjo ir R. R. firmos „Joramtė“ sudarytų sandorių ir atliktų mokėjimų fiktyvumą ir neteisėtumą, pareiškėjui ir „Joramtė“ būtų kilusi ir mokestinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepašalino prieštaravimų tarp ikiteisminio tyrimo bei mokestinio patikrinimo išvadų, todėl šis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnį.

3. Mokesčių mokėtojas yra žymiai silpnesnė santykių šalis. Valdžios įstaigos, atstovaudamos valstybei, dėl tų pačių faktinių aplinkybių negali prieiti skirtingų išvadų ir vienu metu teigti, kad tam tikri faktai egzistuoja ir neegzistuoja tuo pačiu metu. Valstybės vardu veikiančių institucijų sprendimai negali būti prieštaringi. Priešingas situacijos vertinimas prieštarauja bet kokiems protingumo ir teisingumo principams, teisėtų lūkesčių principui, pažeidžia Konstitucijos 5 straipsnį. MAĮ 3 straipsnio 5 dalis nustato, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Mokesčių teisės norma nepateikia reglamentavimo, kaip turi būti sprendžiami prieštaravimai tarp mokesčių administratoriaus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadų dėl tų pačių aplinkybių vertinimo, kai ikiteisminio tyrimo rezultatai paneigia mokesčių administratoriaus išvadas dėl teisinės atsakomybės faktinio pagrindo buvimo - taigi, darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra neaiškus ir neišsamus, yra teisės spraga.

4. Teismas be motyvų atmetė ir neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų bei pateiktų paaiškinimų, įrodančių, kad ginčo sandoriai buvo realiai įvykdyti, ir dėl to neteisingai išsprendė šią bylą.