Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 100 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui J. R. ir 100 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui V. B..

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės:

4.1. Bendrija ir Telšių apskrities valdytojo administracijos Plungės miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba,1996 m. kovo 26 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N68/96-0096, pagal kurią bendrijai buvo išnuomotas 0,0610 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklypo nuomos terminas 2046 m. kovo 3 d.

4.2. Žemės sklype yra registruoti trys statiniai – gyvenamasis namas (daugiabutis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. Name yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „A.“.

4.4. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo sušauktas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, kurio metu vienas iš darbotvarkės klausimų buvo daugiabučio namo kieme automobilių stovėjimo tvarkos nustatymo ir jos notarinio patvirtinimo klausimas (darbotvarkės 3 punktas). Susirinkime buvo nutarta pritarti pirmajam automobilių stovėjimo vietų išdėstymo daugiabučio namo kieme variantui (darbotvarkės 3 punktas); daugiabučio namo kieme palikti automobilių stovėjimo vietas žyminčias linijas, skaičius, kaip žyminčius vietų skaičių (darbotvarkės 3.1 punktas); pritarti sprendimui, kad svečiai ir kiti netelpantys kieme automobiliai būtų statomi už kiemo ribų (darbotvarkės 3.2 punktas); palikti galimybę automobilio stovėjimo vietoje savo nuožiūra įsirengti pakeliamą stulpelį (darbotvarkės 3.3 punktas).

4.5. Atsižvelgdamas į tai, kad yra įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams aktualus Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Nurodė ir tai, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

4.6. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 12 straipsnio 1 dalis detalizuoja, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma.

4.7. Nurodė, kad pagal DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pastato bendrojo naudojimo objektai yra ne tik bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bet ir bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

4.8. Įvertinęs anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo. Žemės sklypas bendrijos yra valdomas valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu. Vadinasi, šiuo atveju priimti sprendimą dėl naudojimosi daugiabučio namo kieme automobilių stovėjimo aikštelės tvarkos nustatymo turėjo teisę daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi kiemu naudotis turi teisę visi daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, šis klausimas liečia ne tik bendrijos narius, bet ir visus namo savininkus, žemės sklypas nuomai suteiktas namų valdai. Organizuojant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, buvo tinkamai įgyvendinta visų butų savininkų teisė balsuoti ir spręsti dėl kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo.

4.9. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą 2020 m. rugsėjo 8 d. sušaukė bendrijos (valdybos) pirmininkas J. R. taip, kaip numatyta DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Konstatavo, kad protokole Nr. 2 užfiksuoti 7 asmenys, kurie dalyvavo susirinkime, iš jų ir T. K. kaip V. B. ir D. B. atstovas, kuris į dalyvių sąrašą, priešingai nei teigia ieškovas, buvo įtrauktas.

4.10. DNSBĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos) – suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. Vadinasi, garažas yra priskiriamas prie kitų patalpų. Susirinkimas yra šaukiamas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Garažo savininkui taip pat turi būti suteikiama teisė privažiuoti prie garažo, esančio prie daugiabučio namo. Todėl nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad susirinkime neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti jokių patalpų gyvenamajame name neturinčių atsakovų D. B. ir V. B. atstovas T. K..

4.11. Pažymėjo, kad iki 2020 m. birželio 10 d. gyvenamajame name buvo registruoti 5 butai ir dvi kitos paskirties patalpos: parduotuvė-salonas ir parduotuvė. 2016 metais ieškovas pradėjo daugiabučio namo rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) darbus, kuriuos įvykdęs savo vardu įregistravo du naujai pastatytus butus. Tokiu būdu name vietoje 5 butų atsirado 7 butai. Ieškovas iki 2020 m. spalio 29 d. buvo keturių butų savininkas. 2020 m. spalio 29 d. ieškovas tretiesiems asmenims M. Š. ir G. Š. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinės paskirties patalpą. Kieme yra numatytos septynių automobilių stovėjimo vietos ir šiuo atveju visiems butų ir kitų patalpų savininkams jų neužtenka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime šis klausimas ir buvo sprendžiamas ir priimtas daugumai tinkantis sprendimas. Pažymėjo, kad vykusiame susirinkime vienintelis ieškovas balsavo „prieš“, visi kiti dalyviai balsavo „už“. Šiuo atveju ginčijamo protokolo Nr. 2 nutarimai susirinkime buvo priimti savininkų balsų dauguma, jame buvo išreikšta savininkų valia dėl naudojimosi kiemu tvarkos, ji atitinka daugumos lūkesčius, nes dauguma pritarė, kad kieme nesant nustatytos automobilių statymo tvarkos, jų statymas kėlė problemų, o šiuo atveju vieno ieškovo interesai negali būti laikomi prioritetiniais prieš daugumos savininkų interesus, o gyventojų priimtas sprendimas, nors ir neatitinka ieškovo interesų, vien dėl formalaus ieškovo nesutikimo negali būti naikinamas.

4.12. Automobilių stovėjimo tvarka daugiabučio namo kieme schema buvo nubraižyta ir vietos automobilių stovėjimui apskaičiuotos pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ieškovo užsakymu parengtame daugiabučio namo rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) projekte 3.7 skyriuje „Trumpas sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių aprašymas“ projektuojami privažiavimai, keliai, takai, aikštelės, yra nurodyta, kad parkavimo vietos skaičiuojamos taip pat vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nedraudžiama patiems nuspręsti, kaip jų kieme bus statomi automobiliai, šią teisę jie ir įgyvendino 2020 m. rugsėjo 8 d. vykusiame butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime, kuriame priėmė susitarimą esant balsų daugumai.

4.13. Tiek ieškovui, tiek kitiems butų ir kitų patalpų savininkams yra priskirtos vietos automobilių statymui namo kieme, o tai, kad ieškovas tokia tvarka ir vietų skaičiumi yra nepatenkintas, nesudaro pagrindo naikinti priimto teisėto sprendimo. Jeigu ieškovo tokia tvarka netenkina, tuomet turi būti šaukiamas naujas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir jame turi būti sprendžiama ir balsuojama dėl naujos tvarkos.

4.14. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovo nurodytus argumentus, kad ginčo klausimas turėjo būti derinamas su tarnyba, nes sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

4.15. Nurodė, kad žemės sklypo savininkas yra vienas asmuo – tarnyba, o jos nuomininkas – bendrija, taigi žemės sklypas neturi bendraturčių. Žemės sklypas naudojamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo keliamam ginčo klausimui negali būti taikomos CK 4.75 str. nuostatos.

4.16. Nurodė, kad teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti butų ir kitų patalpų savininkų protokolo Nr. 2 nutarimų, nemato ir pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovus panaikinti sužymėtas automobilių parkavimo linijas pagal butus, metalinius stulpelius, atstatyti asfalto dangą bendro naudojimo kieme per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė tam, kad kieme būtų sužymėtos vietos skaičiais, kad aiškiai būtų subraižytos linijos. Pakeliami stulpeliai buvo įrengti todėl, kad ieškovas nesilaiko nustatytos tvarkos ir piktybiškai stato automobilį į ne jam paskirtą vietą, todėl, teismo manymu, tokia priemonė yra leistina ir proporcinga, be to, nustatyta daugumos savininkų balsų dauguma.

4.17. Konstatavo, kad aplinkybė, jog butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu nebuvo pritarta ieškovo siūlymui dėl automobilių statymo kieme tvarkos, nesudaro pagrindo panaikinti atitinkamų susirinkimo protokolo nutarimų, nes galutinis namo savininkų nutarimo variantas priimamas būtent susirinkime balsų dauguma įstatymų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. 2018 m. rugpjūčio 14 d. bendrijos įstatų 17 punkte nustatyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra Visuotinis bendrijos narių susirinkimas (toliau ir susirinkimas). Bendrijos įstatuose nėra numatyta aukščiausiojo valdymo organo kompetencijos ar jos dalies perdavimas kitiems subjektams, iš jų ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Žemės sklypas perduotas bendrijai. Todėl priimdami 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimus atsakovai viršijo savo kompetenciją, apribotą CK 4.85 straipsnio 1 dalyje, ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

6.2. Skundžiami nutarimai yra ydingi, kadangi jie neįgyvendina ir negali įgyvendinti tikrosios bendrijos narių valios, nes tai nėra įmanoma fiziškai – devyniems butams ir patalpoms yra suprojektuotos 7 parkavimo vietos. Skundžiami nutarimai nors ir dvelkia demokratija – suprask – „mažuma klauso daugumos“, tačiau prieštarauja jau paminėtiems geros moralės principams, sąžiningumui ir protingumui: gyvenamojo namo 1-ame bute įrengta UAB „A. S.“ priklausanti parduotuvė, o 2-ame bute – fotoparduotuvė-salonas, priklausantys tai pačiai sutuoktinių porai. Sutiktina, kad prekybos veiklai vykdyti būtinas privažiavimas prie sandėliavimo patalpų, tačiau nėra pateisinamas komercinės paskirties transporto statymas gyvenamojo namo kieme. Kita vertus, trijų statymo vietų paskyrimą dviejų patalpų savininkams teismas įvertina kaip atitinkantį daugumos lūkesčiams.

6.3. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Formaliu požiūriu ginčijami nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymuose nustatytų procedūrų, priimti balsų dauguma, tačiau remiantis principu „vsio zakonno“. Bendrijos įstatuose kaip vienas iš pagrindinių bendrijos uždavinių nurodytas uždavinys ginti bendrijos narių interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera, t. y. turimi visų kartu ir kiekvieno atskirai bendrijos narių interesai. CK 4.85 straipsnis nustato, kad sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šia prasme nereikalingas įrodinėjimo visuotinai pripažintas faktas, kad gyvenamojo būsto (buto) rinkos kaina yra didesnė tuo atveju, jeigu prie būsto (buto) yra užtikrinta automobilio statymo vieta. Tarp ieškovo ir atsakovų yra nusistovėję nuolatiniai priešiški santykiai, kurie sprendžiami tik teismuose ir dažnai – ne atsakovų naudai. Todėl ir skundžiami nutarimai – nors priimti laikantis nustatytų taisyklių – vertintini kaip asmeninis kerštas ieškovui, siekimas nepagrįstai sumažinti ieškovo turimo turto vertę.

6.4. Bendrijos priimti nutarimai, jeigu jau nustato tam tikrą naudojimosi bendru turtu formą, tai turėtų padaryti detaliai, nustatyti konkrečią naudojimosi turtu ar jo dalimi tvarką tarp atskirų bendraturčių, o ne palikti užprogramuotą konfliktinę situaciją ateičiai.

6.5. Skundžiamas teismo sprendimas argumentuotas remiantis atskirai paimtomis teisės normomis, tačiau nebuvo atsižvelgta į ginčo esmę ir visumą. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės – teismo sprendimu palikti galioti nutarimai ne pagerina, o iš esmės pablogina iki ginčo buvusią padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Būtinumą kieme nusistatyti automobilių statymo tvarką lėmė savanaudiški ieškovo veiksmai. Kol ieškovas turėjo name 2 butus, problemų dėl automobilių statymo buvo mažai. Kiekvienam butui ieškovas turėjo po 1 automobilio statymo vietą. 2016 metais ieškovas pradėjo daugiabučio namo rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) darbus, kuriuos įvykdęs savo vardu įregistravo du naujai pastatytus butus. Tokiu būdu name vietoje 5 butų atsirado 7 butai, tačiau automobilių statymo vietų nepadaugėjo. Akivaizdu, kad ieškovas turėjo numanyti, kad iškils problema, kurią reikės spręsti, ir atėjo toks laikas, kai susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti vieną iš paruoštų automobilių statymo kieme schemų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad susirinkimo metu priimtas nutarimas ne pagerina, o iš esmės pablogina iki ginčo buvusią padėtį, atmestinas kaip nepagrįstas.

8.2. Priešingai nei teigia ieškovas, nustačius automobilių statymo tvarką kieme, padėtis kieme tapo tvarkingesnė, visiems yra aišku kaip automobiliai statomi. Vienam ieškovui nustatyta tvarka netinka, nes jis nenori suprasti, kad jam pasistačius papildomai 2 butus palėpėje, būtent jis pats, norėdamas turėti asmenines savo vietas kieme, turi savarankiškai jas įsirengti, o ne reikalauti iš visų atsakovų jam įrengti vietas automobiliams. Ieškovas ignoruoja nustatytą tvarką, pamatęs laisvą automobilio vietą, kurioje nuleistas stulpelis, skuba iš jam paskirtos automobilio vietos perstatyti savo automobilį į atsakovams paskirtas automobilių statymo vietas. Dėl tokių jo tyčinių veiksmų nuolat kyla tarpusavio konfliktai, kartais ir su policijos įsikišimu.

8.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis. CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

8.4. Tokia pat reglamentacija numatyta DNSBĮ. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis detalizuoja, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma.

8.5. Ieškovui galioja ginčijami sprendimai, kurie priimti balsų dauguma, tam nereikia butų ir patalpų savininkų vieningo pritarimo.

8.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo ir pagrįstai ieškinį atmetė.

8.7. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, šiais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, kad priimti sprendimą dėl naudojimosi daugiabučio namo kieme automobilių stovėjimo aikštelės tvarkos nustatymo turėjo teisę daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi kiemu naudotis turi teisę visi daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, šis klausimas liečia ne tik bendrijos narius, bet ir visus namo savininkus, žemės sklypas nuomai suteiktas namų valdai. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog sprendimą dėl automobilių statymo tvarkos nustatymo turėjo priimti tik bendrija, bet ne visi butų ir patalpų savininkai, atmestinas kaip nepagrįstas.

8.8. 2020 m. rugsėjo 8 d. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime priimant sprendimus dėl automobilių statymo tvarkos vienintelis ieškovas balsavo „prieš“, visi kiti dalyviai balsavo „už“. Vertinant tokį balsavimą konstatuotina, kad sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, jis atitiko balsavusiųjų lūkesčius ir buvo teisėtas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vieno ieškovo interesai negali būti laikomi prioritetiniais prieš daugumos savininkų interesus, o pats gyventojų priimtas sprendimas, nors ir neatitinka ieškovo interesų, vien dėl formalaus ieškovo nesutikimo negali būti naikinamas.

8.9. Automobilių statymo schemos buvo paruoštos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal minėtą STR 2.06.04:2014, 108 punktą, savivaldybių tarybos gali suskirstyti miestų teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus, ne mažesnius kaip: 1 zona – 0,5; 2 zona – 0,75; 3 zona – 1. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-69 patvirtino Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiojo plano sprendinius, pagal kurį bendrijai išsinuomotas žemės sklypas priskiriamas istorinio centro zonai, kurioje pagal 1.8.1 punkto aprašą sklypams iki 0,5 ha taikytinas koeficientas – 0,5. Įvertinus tai, kad paslaugų patalpos (parduotuvė-salonas), esančios (duomenys neskelbtini), užima 62,39 m², o prekybos paskirties patalpos (parduotuvė), esančios (duomenys neskelbtini), apima 68,39 m², joms priklausytų 6,5 automobilių statymo vietos. Taikant koeficientą 0,5, galutinis automobilių statymo vietų skaičius UAB „A. S.“ priklausančioms prekybos patalpoms ir J. R. priklausančioms paslaugų patalpoms yra 3,25 parkavimo vietos. Taigi nustatyta automobilių statymo tvarka, kai komercinėms patalpoms paskirtos 3 automobilių statymo vietos, yra pagrįsta ne tik daugumos balsais, bet ir teisės aktais. Ieškovas pats pripažįsta, kad prekybos veiklai vykdyti būtinas privažiavimas prie sandėliavimo patalpų, tačiau iš principo ginčija priimtą nutarimą.

8.10. Ieškovo argumentai, kad tarp jo ir atsakovų yra nusistovėję nuolatiniai priešiški santykiai, kurie sprendžiami tik teismuose ir dažnai – ne atsakovų naudai, todėl ir skundžiami nutarimai – nors priimti laikantis nustatytų taisyklių – vertintini kaip asmeninis kerštas jam, siekimas nepagrįstai sumažinti jo turimo turto vertę, parodo, jog vis dėlto jis sutinka, kad skundžiami nutarimai priimti laikantis nustatytų taisyklių, tačiau ieškovas jaučia nuoskaudą dėl paties fakto, kad teismo sprendimu atmestas jo ieškinys, todėl teikia apeliacinį skundą.