Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01070-14 medžiagą, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Č. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

2014 m. rugsėjo 20 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, sūnui T. Č., tyčia sugriebė už kaklo, tokiais savo veiksmais šeimos nariui nukentėjusiajam T. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Č. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2014-09-20 jis apie 15.30 val. grįžo į namus, buvo neblaivus, namuose su sūnumi kilo konfliktas. Dėl girtumo jis neprisimena įtarime nurodytų aplinkybių, tačiau mano, kad taip galėjo būti. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 63, 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis T. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-09-20 namuose, adresu (duomenys neskelbtini) jis su mama D. Č. sėdėjo virtuvėje, į namus grįžęs neblaivus tėvas R. Č. pradėjo žodžiais kibti prie mamos, ją įžeidinėjo. Tuomet jis, gindamas mamą, pasakė, kad tėvas pasitrauktų. R. Č., naudodamas necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuomet tėvas pasiėmė kėdę, prisidėjo prie krūtinės ir laikė. Jis su mama kėdę iš tėvo paėmė ir padėjo. Tada tėvas, priėjęs prie jo, sugriebė už kaklo, nesmaugė, tiesiog stipriai sugriebė ir paleido, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, kelias dienas ant kaklo buvo paraudimas. Po to jį tėvas sugriebė už marškinių ir juos suplėšė. Jis iškvietė policijos pareigūnus, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23-28).

Liudytoja D. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. Č. yra jos vyras. R. Č. praeityje yra prieš ją smurtavęs. 2014-09-20 apie 16.20 val. grįžo į namus sūnus T. Č., jis buvo visiškai blaivus, pasakė, kad grįžta neblaivus tėvas. Jie abu sėdėjo virtuvėje. Grįžęs R. Č. atėjo į virtuvę, priėjo prie jų ir pakeltu balso tonu pradėjo prie jos kibti, sakydamas, kad ji per daug gerai gyvena. Ji sėdėjo ir tylėjo. T pasakė, kad jis nurimtų. Tada vyras supyko ir pradėjo sūnų vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė vyrui, kad šis taip nekalbėtų, tuomet jis užsimojo su dešine ranka, tačiau jai nesudavė. Nuo kėdės pašoko T, vyras pagriebė tą kėdę, ant kurios sėdėjo T, ir prisispaudė sau prie krūtinės, tada jie abu atėmė kėdę. Po to R. Č. sugriebė ranka sūnui už kaklo ir jį prisispaudė prie savęs, T bandė išsilaisvinti, jie pradėjo abudu stumdytis virtuvėje, persimetė į buto koridorių. T grumtynių metu su tėvu griuvo ant grindų, tada atsistojo ir baigėsi grumtynės. T buvo suplėšyti marškinukai. Ant T kaklo matėsi paraudimai, priekyje ir dešinėje kaklo pusėje. T po konflikto iškvietė policiją (b. l. 38-40).

Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014-09-20 namuose (duomenys neskelbtini) R. Č. smurtavo prieš savo šeimos narius (b. l. 1, 3-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.1. 10-15).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti įvykio vietos apžiūros metu paimti T. Č. marškiniai, kurie priekyje įplėšti (b. l. 16-19).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškiniai, saugomi Alytaus apskrities VPK patalpose (b. l. 21).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad R. Č. 2014-09-20 nustatytas 2,14 promilės girtumas (b. l. 8).

VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 927/14 (06) nurodyta, kad neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (b. 1. 36-37).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. savo neteisėtais veiksmais šeimos nariui – sūnui sukėlė fizinį skausmą. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo R. Č. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam – šeimos nariui buvo sukeltas fizinis skausmas.

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b. l. 49), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 48), dirba, darbdavio yra labai gerai charakterizuojamas (b. l. 45, 54), neįrašytas į psichiatrinio bei priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 47). Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta laisvės apribojimas. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Prokurorės prašoma bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Prokurorė prašė, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti kaltinamąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), todėl tokių įpareigojimų paskyrimas būtų netikslingas ir nesuderinamas su jo darbine veikla. Atsižvelgiant į tai skirtini įpareigojimai tęsti darbą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, o taip pat skirtina ir prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo T. Č. juodos spalvos marškiniai, saugomi Alytaus apskrities VPK (b. l. 21), grąžintini nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-20 iki 2014-06-22 (dvi paros), prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., įpareigoti nuteistąjį R. Č. bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. Č. 2014-09-22 Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones – įpareigojimą laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir įpareigojimą nesiartinti prie D. Č. ir T. Č., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. Č. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiojo T. Č. marškinius, saugomus Alytaus apskrities VPK, - grąžinti nukentėjusiajam T. Č..

Įteikti R. Č. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.