Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1042-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
1S-1042-245/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. J.
Byla Nr. 1S-1042-245/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 364 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-oje valdyboje 2014-04-14 nutarimą Nr. 95-155 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas 2008-10-30 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-04-10, pabaiga – 2018-04-10.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 95-155 tenkino nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, kadangi jam pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika, be to, jis įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė atsiliepime teismui Komisijos nutarimui nepritarė.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Komisijos nutarimas taikyti V. J. lygtinį paleidimą nepatvirtintas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Komisija nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, neatsižvelgė į likusią neatliktą bausmės dalį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kitas kriminogenines aplinkybes.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją pakeisti ir priimti jam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad nepakankamai įvertinta jo asmenybės charakteristika. Jis mokėsi ir įgijo naujų specialybių: pynėjo iš vytelių bei avalynės gamintojo. 2009 m. pradėjo atlyginti civilinį ieškinį, taip pat siunčia pinigus nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Per visą bausmės laiką – 6 metus, nėra padaręs nė vieno nusižengimo, yra skatintas 8 kartus. Yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad jo elgsena bausmės atlikimo metu, požiūris į padarytą nusikaltimą bei ryžtas nedaryti nusikaltimų ateityje, sudaro prielaidą manyti, kad neatliktą bausmės dalį jis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir šeimos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 21 balas pagal „OASys“ programą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka sprendimui, jog įmanoma nuteistojo probacija jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija šiuo metu gali būti sėkminga.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu V. J. likusios bausmės dydžio vertinimu, kad likusi bausmės dalis yra pakankamai didelė. Tai vertinamoji kategorija ir likusios bausmės dydį teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas į bausmės tikslus, ypač teisingumo užtikrinimo kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Nagrinėjamu atveju V. J. padarytu labai sunkiu nusikaltimu pažeidė labiausiai saugomą vertybę – žmogaus gyvybę. Šio nusikaltimo padarinių neįmanoma sušvelninti, nes kilusios pasekmės negrįžtamos. Kitas nuteistojo padarytas nusikaltimas, nors ir nesunkus, tačiau taip pat smurtinis – nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Be to, ir teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-986 nurodoma, kad bausmės atlikimo metu V. J. buvo kartą panaudojęs smurtą. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimo. Šių aplinkybių negalima vertinti kaip teigiamai charakterizuojančių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. J. turimi finansiniai įsipareigojimai (priteistas 127084,40 Lt civilinis ieškinys bei mokami alimentai vaikui) jo pajamų atžvilgiu yra neproporcingai dideli. Taigi lėšų poreikis yra akivaizdus kriminogeninis veiksnys.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų bei ribojimų, todėl V. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis