- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- eII-591-972/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau – ir Institucija) pagal pareiškėjų A. M. ir V. N. pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad 2025 m. liepos 18 d. apie 15.48 val. B. V. tyčia įžeidžiamai kibo prie nepilnamečių E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvusių vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, konstatavus, kad B. V. nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
2025 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai neįvertino, kad B. V. veiksmai yra sistemingi: ji ne kartą fotografavo ir filmavo jo (pareiškėjo) nepilnametę dukrą bei kitus vaikus be tėvų sutikimo, domėjosi jų gyvenamąja vieta, reiškė nepasitenkinimą jų buvimu žaidimų aikštelėje. Iš komentarų po nuotraukos paskelbimo socialiniame tinkle aiškiai matyti, kad ši moteris ne pirmą kartą vaikų reikalauja palikti žaidimų aikštelę ir nenori, kad jie ten žaistų. Šios jos replikos yra matomos pateiktose ekrano nuotraukose. Jis (pareiškėjas) taip pat prideda įrodymus, patvirtinančias, kad B. V. yra anksčiau bandžiusi išvaryti ir kitų šeimų vaikus. Ypač sistemingas jos elgesys atsiskleidžia pateiktame vaizdo įraše, kuris buvo perduotas policijai – jame aiškiai užfiksuotas jos priešiškas požiūris į vaikų buvimą žaidimų aikštelėje. Pagal CK 2.22 straipsnį bei Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vaiko atvaizdas negali būti viešinamas ar naudojamas be bent vieno iš tėvų sutikimo. Šiuo atveju toks sutikimas nebuvo duotas. Jis (pareiškėjas) tiksliai nežino, pagal kokį straipsnį turėtų būti kvalifikuojama B. V. veika, nes tai yra policijos/teismo kompetencija nustatyti galimus ANK ar BK pažeidimus, atlikti teisinę kvalifikaciją bei apklausti visus galimus liudytojus. Jis (pareiškėjas) reikalauja konkrečių ir realių veiksmų dėl neteisėtų B. V. veiksmų, kurie pažeidė jo nepilnametės dukros teises ir privatumą. Pasak pareiškėjo, minėto asmens elgesys gali turėti BK 148¹ straipsnyje numatyto persekiojimo požymių bei BK 167 straipsnyje numatyto neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo požymių, nes minėtas asmuo nuosekliai renka informaciją apie vaikų buvimo vietą ir gyvenamąją vietą be teisėto pagrindo ir sutikimo. Iš pateiktų ekrano nuotraukų aiškiai matyti, kad mažiausiai dar du asmenys buvo nukentėję nuo B. V. veiksmų – jų vaikai taip pat buvo išvyti iš vaikų žaidimų aikštelės, o tarp suaugusiųjų akivaizdžiai kilo žodinis konfliktas. Iš vaizdo įrašo bei pateiktų ekrano nuotraukų akivaizdu, kad B. V. nesiekė informuoti tėvų apie vaikų buvimo vietą, kaip ji pati teigė kaip pasiteisinimą. Jis (pareiškėjas) žino, kur žaidžia jo dukra, – ji žaidžia vaikų aikštelėje šalia jų namų, kur ją pats išleidžia. B. V. veiksmai nebuvo skirti informavimui, jie rodo vaiko persekiojimą, psichologinį spaudimą, kišimąsi į vaikų žaidimus, jų kontrolę, konfliktų provokavimą bei norą nurodinėti vaikams, ką ir kaip daryti. Toks elgesys nepriimtinas nei teisiškai, nei morališkai, o jo sistemingumą patvirtina tiek pateikti įrašai, tiek liudytojų komentarai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į A. M. skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti 2025 m. liepos 30 d. nutarimą be pakeitimų. Pasak Institucijos, 2025 m. liepos 29 d. pateiktame paaiškinime B. V. nurodė, jog liepos 18 d. atėjo į vaikų žaidimų aikštelę ir pakalbino mergaites, klausdama, gal jos neturi kur gyventi, kad visą savaitę čia valgo, ilsisi ant pakloto nuo ryto iki vakaro. Kadangi mergaitės nereagavo į pastabas, ji nusprendė nufotografuoti mergaites ir nuotrauką įdėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajono „Facebook“ grupę, siekdama atkreipti tėvų dėmesį. B. V. paaiškino, kad kai tėvai pradėjo siųsti užgaulias žinutes, ji suprato jų reakciją ir kad jiems nerūpi, ką merginos veikia per dieną. Kitą dieną ji nuotrauką ištrynė ir jos niekur daugiau neplatino. B. V. tvirtino neturėjusi tikslo įžeisti ar apšmeižti mergaites ar jų šeimas, nemanė, kad jos veiksmai gali būti laikomi vaikų teisių pažeidimu, nurodė, kad nuotrauką iš savo telefono ištrynė. Tą pačią dieną (2025 m. liepos 29 d.) Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Veiklos skyriaus tyrėja oficialiai įspėjo B. V. dėl neleistino, pavojingo ir priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Pokalbio metu B. V. buvo išaiškinta, kad dėl netinkamo ir pavojingo elgesio gali kilti neigiamos pasekmės ir atsakomybė, numatyta BK 154, 167, 168 ir 284 straipsniuose. Su įspėjimu B. V. buvo supažindinta pasirašytinai. B. V. fotografavo viešoje erdvėje – vaikų žaidimų aikštelėje, po nuotrauka padarytas prierašas „Norėčiau atkreipti dėmesį, dvi merginos nuo ryto iki vakaro gyvena vaikų aikštelėje, ar jos turi namus, tai tęsiasi savaitę ir daugiau“ yra vertintinas kaip siekis informuoti tėvus apie vaikų buvimo vietą ir išsiaiškinti, ar tėvai žino apie vaikų laisvalaikio praleidimo būdą, o ne kaip bandymas vaikus ar jų tėvus įžeisti, pažeminti, pažeisti jų garbę ir orumą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jei jo veika atitinka įstatyme įtvirtintus administracinio nusižengimo požymius, tokia veika turi būti ir pavojinga (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Remiantis teismų praktika, civilinio pobūdžio ginčai neturėtų būti sprendžiami baudžiamosios ar administracinės teisės priemonėmis, asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, neturėtų būti vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Tinkamai įvertinusi surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, tyrėja pagrįstai konstatavo, kad B. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
A. M. ir Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jo veikoje yra nustatoma jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nesant bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, negalima ir administracinė atsakomybė už jį.
Nagrinėjamu atveju buvo pradėtas tyrimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo būtinieji objektyviosios pusės požymiai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taipogi ir pasekmės – minėtais veiksmais sukeltas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo atliko dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad B. V. buvo nepatenkinta tuo, kad mergaitės leidžia laiką vaikų žaidimų aikštelėje, tuo tikslu, norėdama išreikšti savo nepasitenkinimą, ji, priėjusi prie mergaičių, reiškė joms priekaištus, klausdama, ar jos neturi kur gyventi, kad būna čia visą dieną, ir jas nufotografavo vaikų žaidimų aikštelėje. Vaizdo įraše užfiksuotas jos bendravimas su mergaitėmis nepatvirtina to, kad ji būtų įžeidžiamai kibusi prie mergaičių, siekdama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sutiktina su Institucijos pateiktu situacijos vertinimu, kad B. V. atlikti veiksmai mergaičių atžvilgiu (jos reiškiamas nepasitenkinimas jų buvimu aikštelėje, jų fotografavimas) nelaikytini įžeidžiamu kibimu prie žmonių ANK 481 straipsnio prasme, jie atlikti ne siekiant kaip nors užgauliai įžeisti, pažeminti mergaites, o išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jų laiko leidimo būdo, išsiaiškinti, ar jų tėvai apie tai žino, juos apie tai informuoti. Tai patvirtina ir B. V. „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ parašyti įrašai, kurie, vertinant jų turinį, iš esmės buvo informacinio pobūdžio, jais siekta atkreipti dėmesį į, B. V. nuomone, netinkamą vaikų elgesį, o ne juos įžeisti ar pažeminti. Šiuo atveju nėra duomenų, kurie patikimai, objektyviai patvirtintų, kad B. V. tyčia įžeidžiamai kibo prie žmonių (šiuo atveju prie vaikų žaidimų aikštelėje buvusių mergaičių), turėdama siekį įžeisti, pažeminti. Taigi, B. V. neatlikus veiksmų, kurie užtrauktų atsakomybę pagal ANK 481 straipsnį, t. y. jos veikoje nesant būtinųjų šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, teisėtai ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena jai buvo nutraukta. Pats fotografavimo ar vaiko atvaizdo paviešinimo faktas, net jei atliktas be tėvų sutikimo, vertintinas pagal civilinės, o ne administracinės ar baudžiamosios teisės normas, juolab, kad tai buvo atlikta anksčiau nurodytu tikslu ir mergaičių foto nuotrauka tuo tikslu buvo įdėta tik privačioje „Facebook“ grupėje, iš kur buvo netrukus pašalinta, ir nėra duomenų, kad dar kur nors viešai buvo išplatinta. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamo B. V. elgesio sistemingumo, kad ji nuolat žodžiu priekabiauja prie jo (pareiškėjo) vaiko ir kitų vaikų, neleidžia jiems būti ir žaisti vaikų žaidimų aikštelėje, esančioje bendro naudojimo teritorijoje prie gyvenamojo namo, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip užtraukiančius administracinę atsakomybę pagal ANK. Pažymėtina, kad B. V. tyrimo metu pareigūnės pasirašytinai buvo įspėta dėl savo elgesio, jai buvo išaiškintos galimos jos elgesio teisinės pasekmės. Bylos medžiaga, joje esantys duomenys, paties A. M. teiginiai nepagrindžia to, kad B. V. būtų atlikusi tokio pobūdžio veiksmus, kurie sudarytų pagrindą administracinei ar baudžiamajai atsakomybei kilti. Pareiškėjui manant, kad jo ar jo nepilnamečio vaiko teisės buvo pažeistos, jis turi teisę jas ginti civilinės teisės priemonėmis.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo A. M. skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. liepos 30 d. nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.