Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei J. Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1985m. sausio 16d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a; 2) 1992m. rugpjūčio 31d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m. ir 2 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 1993m. kovo 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-1m l/a; 4) 1994m. lapkričio 30d. lapkričio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a; 5) 2000m. spalio 18d. Panevėžio m. apygardos teismo pagal LR BK 241 str. 1d., 272 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-6m. ir 6 mėn. l/a, 2003m. birželio 13d. Panevėžio m. apygardos teismo nutartimi, nuo 2003m. gegužės 01d. įsigaliojus naujo LR BK normoms, padarytos veikos iš 1961m. LR BK 272 str. 3d. ir 1961m. LR BK 241 str. 1d. buvo perkvalifikuotos į 2000m. LR BK 180 str. 2. ir 2000m. LR BK 159 str. ir galutinė bausmė nustatyta-5m l/a, 2004m. gegužės 04d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų, 2005m. gegužės 12d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos Kelmės raj. pataisos inspekcijoje, visi teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent:

2014m. rugsėjo 27d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinės-pil. S. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, virtuvėje kilusio konflikto su sugyventinės S. B. nepilnamete dukra-pil. Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), metu, pastarąją išvadino necenzūriniais žodžiais, prostitute ir, suduodamas su delnu, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai Ž. B. į veido kairįjį skruostą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nepilnametei nukentėjusiajai Ž. B. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis A. J. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad kaimynystėje gyvenanti S. B. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena jau beveik dvejus metus laiko. Jis kartais būna savo namuose, o kartais nakvoja pas savo sugyventinę. Karu su jais gyvena ir nepilnametė sugyventinės dukra Ž. B.. 2014m. rugsėjo 27d. sugyventinės namuose vyko išgertuvės. Svečiuose buvo E. M. ir sugyventinės kaimynė I. G.. Namuose buvusi sugyventinės dukra Ž. vis lindo prie stalo, prašydavo duoti pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu, rūkalų, tačiau jai buvo liepiama nelįsti ir jis mergaitę vydavo nuo statlo. Taip žodis po žodžio jis su sugyventinės dukra Ž. susipyko, kilo konfliktas, kuris po to tęsėsi ir virtuvėje. Kada jis virtuvėje rūkė, užėjusi sugyventinės dukra Ž. vėl ėmė prašyti rūkalų, tačiau jis nedavė. Mergaitė pradėjo grasinti, kad iškvies policiją ir pradėjo mėtyti jo drabužius, iš šaldytuvo ėmė kraustyti jo maistą. Po to sugyventinės dukra jį išvijo iš namų, nustumdama nuo laiptų. Kieme jis buvo susimušęs su E. M. dėl sugyventinės dukros, kuriam užėjus į virtuvę konflikto su sugyventinės dukra Ž. metu, pastaroji E. M. sakiusi, kad neva jis(kaltinamasis E. M.) mergaitei sudavė į veidą. Po to buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį rado sėdintį koridoriuje, ant laiptų. Konfllikto su sugyventinės dukra Ž. metu jis mergaitės neįžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais nekoliojo ir jos nemušė. Sugyventinės dukra yra linkusi fantazuoti, todėl viską išsigalvojo ir pati galėjo pasitrinti skruostą, būdama ant jo supykusi dėl to, kad jis(kaltinamasis V. J.) jai nedavė pasinaudoti telefonu ir rūkalų.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. J. neprisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B., jos atstovės pagal įstatymą-motinos S. B., apklaustos kaip liudytojos, ir liudytojų E. M., T. V., V. J. ir R. M. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 10-11), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 3-4), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 6) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nepilnametė nukentėjusioji Ž. B., iš esmės patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2014m. rugsėjo 27d. jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Namuose be jos dar buvo motina, motinos sugyventinis A. J., kaimynė I. G., į svečius buvo atvažiavęs ir E. M.. Kadangi buvo triukšmaujama, ji, neapsikentusi, prašė ramintis, sakė, kad kvies policiją. Kilo konfliktas su motinos sugyventiniu A. J.. Konfliktui tęsiantis virtuvėje, motinos sugyventinis A. J. pradėjo ją kaltinti dėl savo sūnaus savižudybės, ėmė įžeidinėti, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, vadino prostitute. Tada ji motinos sugyventiniui A. J. pasakiusi, kad ji jį iškraustys iš namų, ir pradėjo krauti A. J. drabužius. Kada ji iš šaldytuvo ėmė kraustyti maistą, motinos sugyventinis A. J. iš pradžių su ranka trenkė per šaldytuvą, o paskui ir vieną kartą su plokščiu delnu sudavė jai į veidą. Į kurį skruostą buvo suduotas smūgis, dėl jau praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio ji dabar negalinti pasakyti. Į virtuvę buvo užėjęs E. M., kuris, pamatęs ją susiėmusią už skruosto, paklausė, kas atsitiko. Jai atsakius, kad motinos sugyventinis A. J. jai sudavė į veidą, E. M. ją užsistojo, po ko šis su motinos sugyventiniu A. J., išėję į kiemą, susimušė. Besimušančius motinos sugyventinį A. J. ir E. M. ji išskyrė. Po to ji, nebenorėdama motinos sugyventinio A. J. įsileisti į namo visų, lauko duris užrakino su kabliuku, tačiau motinos sugyventinis A. J. duris išrovė su visu kabliuku ir norėjo patekti į butą, tačiau ji buto duris užrakino su raktu ir iškvietė policiją. Po suduoto smūgio į veidą, jai skaudėjo skruostą, tačiau ryte ant skruosto jokių žymių nebebuvo.

Nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. atstovė pagal įstatymą-motina S. B., kaip liudytoja būdama apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2014m. rugsėjo 27d. pas ją namuose buvo svečių, vyko išgertuvės. Namuose buvo jos draugas A. J., kaimynė I. G., buvo atvažiavęs E. M.. Išgertuvių metu jos nepilnametė dukra Ž. lindo prie stalo, tačiau dukrai buvo pasakyta, kad jai negalima būti vienoje patalpoje, kur bendrauja suaugusieji. Tuo metu, kada prasidėjo konfliktas tarp jos nepilnametės dukros Ž. ir jos draugo A. J., ji kambaryje kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu. Virtuvėje girdėjosi triukšmas, jos draugas A. J. priekaištavo jos dukrai Ž. dėl savo sūnaus savižudybės. Užėjusi į virtuvę, pamatė savo dukrą, susiėmusią už skruosto. Paklausus, kas atsitiko, dukra pasakiusi, kad tuo metu, kai ji(dukra Ž. B.) iš šaldytuvo ėmė krauti maistą, jos(S. B.) draugas A. J. dukrai sudavė į veidą. Ji pati suduoto smūgio nematė. Jos draugas A. J. su E. M. buvo išėję į kiemą, kur susimušė. Po to dukrai su E. M. sugrįžus į butą, dukra, nenorėdama jos draugo A. J. įsileisti į vidų, užrakino duris, todėl jos draugas liko sėdėti kieme, ant laiptų. Ji girdėjo, kaip jos dukra Ž. iškvietė policiją.

Liudytojas E. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2014m. rugsėjo 27d. jis svečiavosi pil. S. B. namuose, buvo atsivežęs alaus. Bute vyko išgertuvės. Išgertuvių metu kompanijoje buvęs S. B. sugyventinis A. J. ėmė prie jo kabinėtis, įvyko konfliktas dėl A. J. mirusio sūnaus, jie tarpusavyje apsižodžiavo, apsistumdė. Po to girdėjo triukšmą virtuvėje, kur konfliktavo S. B. sugyventinis A. J. ir buto šeimininkės dukra Ž. Kodėl A. J. kabinėjosi prie S. B. dukros Ž. jis nežino, tačiau matė, kad mergaitė buvo susiėmusi už vieno skruosto, kuri pasakė, kad S. B. sugyventinis jai trenkė į veidą. Kaip A. J. trenkė S. B. dukrai Ž. į veidą, jis nematė. Užsistodamas mergaitę, jis su A. J. kieme susimušė. Po muštynių jam su S. B. dukra Ž. grįžus į butą, mergaitė užrakino buto duris. Po to matė atvykusius policijos pareigūnus, buvo išlaužtas gyvenamojo namo lauko durų kabliukas.

Liudytojas V. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, jam su kolegomis R. M. ir T. V. patruliuojant, iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies buvo gautas pranešimas dėl galimo smurtavimo artimoje aplinkoje fakto. Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo juos pasitiko jauna mergina, kuri pasakė kad prieš ją smurtavo motinos sugyventinis, su ranka jai suduodamas į veidą. Mergina buvo sutrikusi, sukrėsta, matėsi, kad vienas merginos skruostas yra paraudęs. Mergina dar minėjo, kad ji buvo iškoliota necenzūriniais žodžiais. Galimai smurtavęs asmuo buvo rastas sėdintis ant laiptų, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Visas įvykio aplinkybes jis užpildė savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jo kolegos tikrino įvykio vietoje buvusių asmenų blaivumą. Vežamas į Ukmergės raj. PK, galimai smurtavęs neblaivus vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, kuris, paklaustas, kas atsitiko, tik atsakė, kad „ dėl visko yra kaltos moterys “.

Liudytojai R. M. ir T. V., duodami parodymus byloje, tame tarpe ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pilnai patvirtino savo kolegos-liudytojo V. J. aiškinamas aplinkybes apie 2014m. rugsėjo 27d. gautą iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini),. dėl galimo smurtavimo artimoje aplinkoje fakto, kur buvo nuvykę aiškintis kilusio šeimyninio konflikto aplinkybių.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2014m. rugsėjo 27d., 17¹² val., buvo užregistruotas nepilnametės nukentėjusiosios-pil. Ž. B. telefoninis pranešimas apie smurtavimą jos atžvilgiu, po ko įvykio aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2014m. rugsėjo 27d. buvo pristatytas įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). sulaikytas kaltinamasis A. J., kaip galimai smurtavęs asmuo, kuris laikinai buvo patalpintas į policijos areštinę(b.l. 10-11, 31-32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra mūrinis dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini),. Įėjus pro kairėje pusėje esančias duris, žiūrint nuo gatvės pusės, laiptais pakylama į viršų, kur, pasukus į dešinę, patenkama į butą, kuriame gyvena pil. S. B. šeima. Apžiūrint virtuvę, kur, įvykio vietos apžiūros metu dalyvavusios nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. žodžiais, prieš jos asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, nukentėjusioji parodė dešinėje pusėje, prie durų stovintį baltos spalvos šaldytuvą, kur įvykusio konflikto metu jai su ranka buvo suduota į veidą. Nurodytoje vietoje jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo. Apžiūrėjus nukentėjusiosios Ž. B. veidą, yra matomas kairės veido pusės paraudimas prie akies(b.l. 7-9).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio 2014m. rugsėjo 27d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B., gyv. Klevų gt. Nr. 1, Krikštėnų km., Pivonijos sen., Ukmergės raj., asmenį aplinkybes(b.l. 3-4).

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2014m. rugsėjo 27d., 18²⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. J. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,94 promilės girtumas, t.y. sunkus girtumo laipsnis(b.l. 6, 31).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014m. rugsėjo 27d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinės-pil. S. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, dėl asmeninių paskatų virtuvėje kilusio konflikto su sugyventinės S. B. nepilnamete dukra-pil. Ž. B., gim. 2000m. rugsėjo 08d., metu, pastarąją išvadino necenzūriniais žodžiais, prostitute ir, suduodamas su delnu, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai Ž. B. į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nepilnametei nukentėjusiajai Ž. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors kaltinamasis A. J., nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, teigia, kad įvykio dieną jo sugyventinės-pil. S. B. namuose, kur buvo girtaujama, virtuvėje kilusio konflikto su sugyventinės nepilnamete dukra Ž. B. metu mergaitės necenzūriniais žodžiais nekoliojo ir jos nemušė, nes sugyventinės dukra yra linkusi fantazuoti, todėl viską išsigalvojo ir pati galėjo pasitrinti skruostą, būdama ant jo supykusi dėl to, kad jis(kaltinamasis V. J.) jai nedavė pasinaudoti telefonu ir rūkalų, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo A. J. duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos teisminio tardymo metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Pati nepilnametė nukentėjusioji Ž. B. visą laiką aiškiai parodė, kad įvykio dieną jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini),. buvo girtaujama. Namuose buvo motinos sugyventinis-kaltinamasis A. J., į svečius buvo atėję ir kaimynė I. G. bei E. M.. Išgertuvių metu virtuvėje tarp jos ir motinos sugyventinio-kaltinamojo A. J. įvyko žodinis konfliktas, kurį, pasak nukentėjusiosios, pradėjo pats kaltinamasis, pradėdamas ją nepagrįstai kaltinti dėl savo sūnaus savižudybės, mergaitė buvo įžeidinėjama ir koliojama necenzūriniais žodžiais. Nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. žodžiais, ji prašiusi kaltinamojo nusiraminti, tačiau pastarajam tęsiant konfliktą, mergaitė pasakė kaltinamajam A. J., kad jį iškraustys iš motinos namų, ir pradėjo krauti namuose buvusius kaltinamojo daiktus. Kada nukentėjusioji Ž. B. iš šaldytuvo ėmė krauti ir maisto produktus, jos teigimu, motinos sugyventinės-kaltinamasis A. J., būdamas labai susierzinęs dėl tokių jos veiksmų, iš pradžių su ranka trenkė per šaldytuvą, o paskui ir vieną kartą sudavė jai į veidą. Nuo smūgio nukentėjusioji Ž. B. buvo susiėmusi už kairiojo skruosto, nes jai skaudėjo. Nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. duoti esminiai parodymai(ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) apie tai, kad ji buvo įžeidinėjama ir koliojama, prieš jos asmenį pavartojant ir fizinį smurtą įvykusio žodinio konflikto su neblaiviu jos motinos sugyventiniu-kaltinamuoju A. J. metu, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl, net ir esant kai kuriems nesutapimams tarp pačios nukentėjusiosios duotų parodymų byloje, bylos nagrinėjimo teisme metu jau nurodžius, kad jai į veidą buvo suduota ne su kumščiu, o su plokščiu delnu, dėl jau praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio negalėjus tiksliai pasakyti ir į kurį skruostą teko smūgis, nėra pagrindas teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais ar vertinti juos kaip siekimą nepagrįstai apkaltinti savo motinos sugyventinį-kaltinamjį A. J. dėl smurtavimo, ar jį apkalbėti, juolab, kad bylos duomenimis nepilnametė nukentėjusioji Ž. B. niekada anksčiau nebuvo kvietusi policijos į namus dėl netinkamo kaltinamojo A. J. elgesio, kurių tarpusavio santykiai dabartiniu metu yra normalūs. Apie girtavimą pil. S. B. šeimoje, pašalinių asmenų kvietiną į namus, vykstančius nuolatinius konfliktus, dėl ko ne vieną kartą buvo kviečiama policija, nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. motiną ir jos sugyventinį-kaltinamąjį A. J. apibūdinant kaip piktnaudžiauti alkoholiu linkusius asmenis, dėl ko nukenčia šeimoje gyvenantyus pil. S. B. nepilnamečiai vaikai, tame tarpe ir nukentėjusioji Ž. B., patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 20, 23, 75). Nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. aiškinamas aplinkybes apie įvykusį tarpusavio konfliktą su jos motinos sugyventiniu-kaltinamuoju A. J. 2014m. rugsėjo 27d. pil. S. B. namuose vykusių išgertuvių metu patvirtino tiek nepilnametės nukentėjusios Ž. B. atstovė pagal įstatymą-motina S. B., tiek ir svečiuose buvęs E. M., kurie abu, duodami parodymus byloje, nurodė, jog girdėjo triukšmą virtuvėje, kurioje dėl kažko ginčijosi nukentėjusioji Ž. B. ir kaltinamasis A. J., pasak kurių, paties smurtavimo fakto jie tiesiogiai nematė, tačiau matė už skruosto susiėmusią nukentėjusiąją Ž. B.. Bylos duomenimis parodymus byloje davęs liudytojas E. M. dėl smurtavimo prieš nukentėjusiosios Ž. B. asmenį įvykio dieną net buvo susimušęs su kaltinamuoju A. J.. Pagal pačios nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. telefoninį pranešimą(b.l. 10-11) aplinkybėms dėl galimo smurtavimo fakto išsiaiškinti į įvykio vietą atvykus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos tarnybos patrulių ekipažui, policijos pareigūnus pasitiko pati nepilnametė nukentėjusioji Ž. B., kuri papasakojo įvykusio konflikto aplinkybes, policijos pareigūnai V. J., R. M. ir T. V. vizualiai matė vieną paraudusį nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. skruostą, ką pastarieji patvirtino, kaip liudytojai, būdami apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Smurto žymės ant nepilnametės nukentėjusiosios Ž. B. veido buvo užfiksuotos ir įvykio vietoje darytose fotonuotraukose, vienam iš policijos pareigūnų-liudytojui V. J. įvykio vietoje pagal nustatytą formą užpildžius tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame buvo užfiksuotos kilusio konflikto adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkybės(b.l. 3-4, 7-9). Savo ruožtu paties kaltinamojo A. J. duoti parodymai byloje apie 2014m. rugsėjo 27d. įvykius jo sugyventinės-pil. S. B. namuose tą dieną vykusių išgertuvių metu yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, kurie yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija(taktika), kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti kaltinamojo parodymais.

Tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad byloje yra pilnai įrodyta kaltinamojo A. J. kaltė dėl netinkamo elgesio ir fizinio smurto panaudojimo prieš nepilnametės Ž. B. asmenį pastarosios motinos namuose per išgertuves kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuojami pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d., požymius, t.y. kaip kvalifikuotas nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje.

2013m. liepos 13d. įsigaliojo nauja LR BK 140 str. readakcija(LR 2013m. liepos 02d. įstatymas Nr. XII-501), pagal kurią šis straipsnis buvo papildytas nauja dalimi(pagal naują straipsnio redakciją 2 dalis), numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas LR BK 140 str. 1d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimojo giminaičio ir šeimos nario sąvokų išaiškinimas yra apibrėžtas LR BK 248 straipsnyje, šeimos narių sąrašą reglamentavus ir LR BPK 38 straipsnyje. Įstatymuose apibrėžtas artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad smurtaujama buvo prieš sugyventinės dukrą. Kadangi kaltinamasis A. J. nebuvo įsivaikinęs savo sugyventinės S. B. nepilnametės dukros-nukentėjusiosios Ž. B., t.y. pastaroji nėra įvaikis, o prie šeimos narių šalia kitų asmenų įstatymas priskiria tik asmenis, su kuriais nusikaltimą padarę asmenys bendrai gyvena neįregistravę santuokos(partnerystės), prie jų nepriskirdamas ir šių asmenų, kaip sugyventinių statusą turinčių asmenų, vaikų, laikytina, kad nepilnametė nukentėjusioji Ž. B., gim. 2000m. vasario 08d., kaip kaltinamojo A. J. sugyventinės dukra, padarytos veikos prieš jos asmenį metu jau būdama sukakusi keturiolikos metų amžiaus, nėra priskirtina prie šeimos narių rato, todėl kaltinamojo A. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuotini iš LR BK 140 str. 2d. į LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas prieš jį pavartojant fizinį smurtą, kaltinime patikslinant kaltinamojo A. J. suduoto smūgio nepilnametei nukentėjusiajai Ž. B. aplinkybes(būdą).

Spręsdamas kaltinamojo A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. J. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. J. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas penkis kartus asmuo, tačiau iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikaltamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo A. J. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. J. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. J. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau jis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už praeityje jo padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje naujos veikos padarymo metu jau yra išnykę. Kadangi kaltinamasis A. J. per laikotarpį nuo 2004m. gegužės 04d., kada jis buvo paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, iki naujos veikos padarymo šioje baudžiamojoje byloje daugiau nusikaltęs nebuvo, o jo nauja padaryta veika žmogaus sveikatai jokių pasekmių nesukėlė, todėl, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei vadovaujantis bausmės paskirtimi, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamasis A. J. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam A. J., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam ir šiuo metu niekur nedirbančiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paskiriant ne mažesnę kaip šios įstatymo numatytos bausmės rūšies vidurkis bausmę(LR BK 46 str.). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. J. asmenybę, byloje esančią kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą ir jo dabartinį užimtumą.

Kaltinamojo A. J., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 2d. pagrindu(b.l. 84-86).

2014m. gruodžio 18d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam A. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 69,51 Eur.(šešiasdešimt devynių eurų ir 51 eur/ct.) sumą(b.l. 100). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Nors kaltinamasis A. J. šiuo metu niekur nedirba, nebūdamas registruotas ir darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, tačiau, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir į kaltinamojo, kaip linkusio alkoholiu piktnaudžiauti asmens, asmenybę ir jo turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo interesus teisme, nėra aiškiai per didelės, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo A. J.(LR BPK 106 str. 2d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 140 str. 2d., ir nuteisti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2014m. rugsėjo 27d., 18²⁰ val., iki 2014m. rugsėjo 29d., 13⁵⁵ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. 69,51 Eur.(šešiasdešimt devynius eurus ir 51 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant jo interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.