Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-05-31 · Administracinė byla Nr. I1-3909-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
I1-3909-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00195-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
T. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3909-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00195-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,dalyvaujant pareiškėjui T. Č.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1) palaikė ir nurodė, jog nuo 2020 metų jis daug kartų buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio ir Kauno areštines, Kauno tardymo izoliatorių ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad konvojaus automobiliai buvo perpildyti, juose nebuvo saugos diržų, vėdinimo sistema neveikė. Kelionės konvojaus automobiliais truko iki 6 valandų ir pareiškėjas visą šį laiką turėjo sėdėti ant plastmasinių kėdžių. Konvojaus automobiliuose buvo ankšta ir trūko oro. Pareigūnai į prašymus ir nusiskundimus nereagavo, nuteistuosius pravardžiavo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, nemigą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 6-11) palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vidutinė kelionės trukmė pareiškėjo konvojavimo metu buvo 2 val. 28 min. Viešojo saugumo tarnyba nuteistuosius konvojuoja specialiais automobiliais, kuriuose įrengtos higienos ir saugumo reikalavimus atitinkančios specialios kameros. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi visus būtinus dokumentus – registracijos liudijimus su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimai. Patikrinimų metu nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklėse nėra įtvirtinta, kad konvojaus automobilyje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų dėl netinkamo konvojavimo. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovės atstovo Viešojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant jį Viešojo saugumo tarnybos automobiliais nuo 2020 metų iki skundo padavimo teismui dienos (2021-01-29) netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau ir –Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas šiais maršrutais: 2020-05-25, 2020-05-27 ir 2020-06-01 maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Panevėžys – Šiauliai – Panevėžys – Pravieniškės – Kaunas, Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Panevėžys – Kaunas, 2020-06-08, 2020-06-11, 2020-07-09, 2020-07-13, 2020-08-20, 2020-08-27, 2020-08-31, 2020-09-07, 2020-10-22, 2020-10-29 maršrutu Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Panevėžys – Kaunas, 2020-10-14, 2020-10-19 maršrutu Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės (b. l. 19-62). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų. Tačiau, teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, jog specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 196 punkte nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Į bylą yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 16, 64, 69). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad konvojaus automobiliuose neveikė vėdinimo sistema.

Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse, be kita ko, turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui.

Vertinant pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 12-14). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo sistemos. Teismo vertinimu, automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 16, 64, 69) taip pat patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės, kuriomis buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitiko techninius reikalavimus. Viešojo saugumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl saugos diržų, sėdynių įrengimo ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų ar Viešojo saugumo tarnybos administraciją. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 19-62) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, į bylą nepateikta.

Dėl pareiškėjo argumentų apie ilgai trukusias keliones, teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalios konvojavimo trukmės. Be to, pagal į bylą pateiktus kelionių žiniaraščius, sustojimo punktuose nuteistiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetais, papietauti (b. l. 26, 44, 58, 61). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat reiškė pretenzijas dėl konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, pravardžiavo), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, nemigą, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis