Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. teismui pateiktame atsiliepime (2 t., b.l.15) nurodė, kad inspekcija savo poziciją administracinėje byloje Nr. 1-503-289/2014 išdėstė 2012 m. spalio 29 d. atsiliepime Nr. (2.34)-2D-15607, pateiktame Šiaulių apygardos administraciniam teismui, inspekcija nekeičia savo pozicijos ir prašo atmesti pareiškėjo 2014-04-22 patikslintą skundą. 2012 m. spalio 29 d. atsiliepime nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), susipažinusi su pareiškėjo L. M. skundu, su juo nesutinka. 1. Inspekcija mano, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą. Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201 (toliau – ir Detalusis planas), servitutai yra tik numatomi (projektuojami), o ne nustatomi. Šie servitutai gali būti Civilinio kodekso 4.124 straipsnyje (toliau – ir CK) nurodytais būdais. Nors Detaliuoju planu nėra numatomas pareiškėjo siūlomas servitutas, tačiau Detalusis planas neužkerta kelio tokį servitutą nustatyti, jeigu žemės sklypo savininkas Šiaulių miesto savivaldybė ir pareiškėjas sudarytų atitinkamą susitarimą (CK 4.124 straipsnis). Be to, servitutą gali nustatyti ir savo sprendimu, jeigu būtų pareikštas toks reikalavimas ir pareiškėjas jį pagrįstų (CK 4.126 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2005 nurodė, jog jei vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė būtų protingai ribojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006 taip pat nurodė, kad pagal CK 4.126 straipsnį servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Tačiau pareiškėjas prašymo teismui sprendimu nustatyti servitutą neteikia. Detaliojo plano, Inspekcijos 2012 m. birželio 22 d. teritorijų planavimo to patikrinimo akto Nr. TP2-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) panaikinimas negali apginti pažeistų pareiškėjo teisių. 2. Pareiškėjo teiginys, kad Detalusis planas žemės sklype Nr. 4, kuriame yra numatytas servitutas S25, leidžiantis privažiuoti prie pareiškėjo žemės sklypų, numato karinę teritoriją, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikia jokių nuorodų į Detaliojo plano sprendinius, kuriuose būtų nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 4 bus priskirtas karinei teritorijai. Priešingai, Detaliojo plano aiškinamojo jo rašto 17 ir 19 lapuose nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Šiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad šį žemės sklypą planuojama perduoti Šiaulių miesto savivaldybei, o ne krašto apsaugos funkcijas atliekančiam asmeniui. Be to, Detaliojo plano dokumentų sudėtyje esantis Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 21 d. ketinimų protokolas Nr. 2SU-78 „Dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos plėtros“ patvirtina, kad teritorijos dalis – žemės sklypas Nr. 4 (protokole nurodytas raide C) – nereikalingas Šiaulių karinio oro uosto tikslams vykdyti, todėl jis formuojamas atskiru sklypu (1 punktas). Mano, kad Detaliojo plano sprendiniais, nustatant servitutą S25, užtikrinama pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pažymėtina, kad industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr.T-322, komunikaciniam koridoriui numatyta teritorija privažiuoti prie pareiškėjo žemės sklypo Pročiūnų g. 54 Šiauliuose iš Pročiūnų gatvės piečiau šiame plane numatytos geležinkelio atšakos (ši teritorija detaliajame plane yra pažymėta kaip patenkanti į formuojamą žemės sklypą Nr.51) nebuvo suformuota atskiru žemės sklypu. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis šiuo metu ši teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėje. O kita teritorija, numatyta komunikaciniam koridoriui (detaliajame plane pažymėta, kad šioje teritorijoje formuojamas žemės sklypas Nr. 50), suformuota atskiru žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. 2901/0017:34. Darytina išvada, kad minėtas industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliojo plano sprendinys dėl privažiavimo prie žemės sklypo Pročiūnų g. 54 Šiauliuose niekada nebuvo įgyvendintas. 3. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų planavimo organizatoriaus veiksmų atsisakant nagrinėti jo 2011 m. spalio 26 d. pasiūlymą yra nepagrįsti. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IS-867(1.12) atsakė pareiškėjui, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus galimas tik per žemės sklypą Nr. 4, kuris parengus Detalųjį planą bus perduotas Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Šiaulių miesto savivaldybe. Jokio atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą planavimo organizatorius neišreiškė. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu; atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos; valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pasisakęs, kad minėtoje teisės normoje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (LVAT 2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 143 -201/2009; 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-910/2009; 2011 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2432/2011). Pabrėžtina, kad pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo Inspekcijai neskundė. Inspekcija mano, kad jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta. Inspekcija nenustatė ir kitokių visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese pažeidimų. Apie rengiamą Detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai. Detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 5.2.1 punktu, kadangi konsultavimasis su suinteresuota visuomene yra vykdomas tik rengiant nacionalinio ir regiono lygmenų teritorijų planavimo dokumentus (5.2 punktas). Detalusis planas yra vietovės lygmens (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas). 4. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta planuojama geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo, 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2901/0017:38, riba. Ši geležinkelio linijos atšaka pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliuoju planu suplanuotas geležinkelis. Pažymėtina, kad ji yra už Detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribų, todėl nėra Detaliojo plano sprendinys. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. B39, 8 punkte buvo nustatyta, kad rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės – kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (įvertinami kaimyninių žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo reglamentai, tvarkymo ir naudojimo režimas). Industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliuoju planu suplanuotas geležinkelis yra Detaliuoju planu planuojamos teritorijos gretimybėje, todėl ir buvo pažymėtas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Inspekcija mano, kad visi skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai dėl neteisėto geležinkelio atšakos planavimo Detaliuoju planu neturi pagrindo. 5. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kaip Detaliojo plano rengimo metu netinkamai nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai. Taip pat jokiais konkrečiais įrodymais neparemti pareiškėjo teiginiai, kad Detaliojo plano sprendiniai nukrypsta nuo koncepcijos nustatymo stadijoje nustatytų krypčių ir prioritetų. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika administracinėse bylose (LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1472/2011, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011) pareiškėjo reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą neturi būti nagrinėjamas šioje byloje, kadangi šis aktas savaime nelemia materialinių teisių ir pareigų atsiradimo ar pasikeitimo, o tik sudaro prielaidas atlikti tolimesnius veiksmus, t. y. priimti administracinį sprendimą – patvirtinti detalųjį planą. Atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką, konkrečias teisines pasekmes tam tikroje procedūroje (šiuo atveju teritorijų planavimo procese) sukelia sprendimas (individualus administracinis aktas), kuriuo įvertinamas konkretus administracinės procedūros pabaigos rezultatas (ir jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai negalėtų būti prilyginami). Tarpiniai administraciniai sprendimai, kurie tik sąlygoja galutinį sprendimą, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-201, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, ir yra tas dokumentas, kuris sukelia teisines pasekmes ir jo panaikinimas reikštų, kad visi kiti (prieš jį priimti) administraciniai sprendimai netenka teisinės reikšmės, todėl Patikrinimo akto ginčijimas yra perteklinis. Taip pat pažymėtina, jog LVAT 2009 m. birželio 30 d. aprobuotame LVAT praktikos, taikant planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime nurodyta, kad teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007 teisėjų kolegija nurodė, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai. Prašo bylos dalį dėl Inspekcijos 2012 m. birželio 22 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP2-2 nutraukti, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės teismui pateiktame 2014 m. gegužės 14 d. atsiliepime į skundą (2 t., b.l.22-24) nurodoma, kad Lietuvos kariuomenė nesutinka su 2014 m. balandžio 22 d. patikslintu pareiškėjo skundu dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201, panaikinimo. Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201, aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Pareiškėjas nenurodė detaliojo plano sprendinių, kuriais žemės sklypas būtų priskiriamas karinei teritorijai. Minėtą žemės sklypą planuojama perduoti Šiaulių miesto savivaldybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1518 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Šiauliuose, Lakūnų g. 3 ir Lakūnų g. 3A, perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei“ jau perdavusi valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius Šiauliuose Lakūnų g. 3 ir 3A, Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti. L. M. skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes vadovaujantis ginčijamo detaliojo plano sprendiniais sklypas Nr. 4 atitenka Šiaulių miesto savivaldybei ir nėra priskiriamas karinei teritorijai. Krašto apsaugos ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė 2009 m. rugsėjo 21 d., konstatuodamos ministerijos siekį eksploatuoti tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą NATO reikmėms ir būtinumą pritaikyti jo infrastruktūrą civilinių orlaivių skrydžiams organizuoti, pasirašė ketinimų protokolą Nr. 2SU-78 „Dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos plėtros“ ir susitarė bendradarbiauti bei imtis veiksmų. Minėto protokolo 1 punktu ministerija konstatavo, kad jai jos skirtoms funkcijoms vykdyti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto parengtame detaliajame plane nustatyta teritorijos dalis (ketinimų protokolo priede pažymėta raide C), priklausanti valstybei ir panaudos pagrindais perduota KAM, nebus reikalinga, todėl detaliuoju planu formuoja atskirą žemės sklypą, t. y. žemės sklypas C (Nr. 4) formuojamas atskiru sklypu, o detaliojo plano sprendiniais nustatant servitutą S25 iš esmės užtikrinama pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Ketinimų protokolo 5 punktu susitarta, kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypo C įteisinimą patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį, o įteisinus A ir B, teritorija C tampa laisva valstybine žeme. Ketinimų protokolo 4 punkte numatyta, kad patvirtinto detaliojo plano pagrindu ministerija teikia Vyriausybei nutarimo dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo projektą (priede teritorijos pažymėtos A ir B). Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. IS867(1.12) nepateikė atsisakymo nagrinėti pareiškėjo pasiūlymą, o atsakė, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus Pročiūnų g. 54, Pročiūnų g. 64 Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris parengus tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Šiaulių miesto savivaldybe. Šiaulių miesto savivaldybė 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-3239-11 informavo infrastruktūros plėtros departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, kad tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detaliojo plano sprendiniuose yra pasiūlyta galimybė prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo Pročiūnų g. 54 privažiuoti iš pietinio sklypo pusės servitutiniu privažiavimu, kuris nustatytas planuojamame sklype Nr. 4 naudotis visiems besiribojantiems su juo sklypams. Privažiavimo servitutas iš šiaurės naikinamas dėl numatomo sklypų Pročiūnų g. 50 ir Lakūnų g. 3A sujungimo logistikos reikmėms, kuomet servituto buvimas trukdytų normaliai suformuoto sklypo eksploatacijai pagal numatytą paskirtį. Pažymi, kad detalusis planas neužkerta kelio servituto nustatymui kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais būdais ir pareiškėjo teisės detaliuoju planu nėra pažeidžiamos. Atsiliepimą taip pat grindžia ir kitais Lietuvos kariuomenės procesiniuose dokumentuose – Lietuvos kariuomenės 2012 m. gruodžio 1 d. Nr. TS-267 atsiliepime į 2012 m. rugpjūčio 16 d. patikslintą skundą dėl sprendimų ir akto panaikinimo, taip pat Lietuvos kariuomenės 2013-05-22 Nr. TS-84 atsiliepime į 2013 m. balandžio 29 d. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo nurodytais argumentais. Pažymėtina ir tai, kad procesiniuose dokumentuose Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra nurodžiusi, kad jos nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo pasiūlymą nebuvo padaryta, inspekcija nenustatė ir kitokių visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese pažeidimų, apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui. Pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, planavimo organizatorius išnagrinėjęs pareiškėjo pasiūlymą, į jį neatsižvelgė ir apie tai pranešė pareiškėjui, ir tuo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 str. nuostata nebuvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 15 d. teismo sprendimą (adm. b. Nr. 1-101-355/2013) rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija, kad geležinkelio linijos atšaka, einanti ties šiaurine 1 sklypo ir 4 sklypo ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2901/0017:38, riba, ginčijamo detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai“ 1 lape pažymėta kaip ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais (t. y. Industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliuoju planu) suplanuotas geležinkelis. Bylą nagrinėjęs teismas laikė, kad šis geležinkelis yra ne byloje ginčijamo detaliojo plano, o Industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detaliojo plano sprendinys, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo neperžiūrinėjo. Dėl išdėstytų motyvų ir argumentų mano, kad tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų Šiaulių mieste detalusis planas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201, yra teisėtas ir pagrįstas, teisės aktai jo rengimo ir derinimo procedūrose nepažeisti, todėl nėra pagrindo jį ar jo dalį panaikinti.

Trečiasis suinteresuoto asmuo LR krašto apsaugos ministerija atsiliepimo į 2014 m. balandžio 22 d. patikslintą skundą nepateikė. 2012 m. gruodžio 12 d. atsiliepime (1 t., b.l.108-110) nurodoma, kad mano, jog nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, jog patvirtinus aptariamą detalųjį planą, jis į jam priklausantį žemės sklypą galės patekti tik per karinę teritoriją. Pažymėtina, kad detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-201, aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 4 nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Taigi nenumatyta jokių detaliojo plano sprendinių, kuriais minėtą žemės sklypą planuojama perduoti Šiaulių miesto savivaldybei. Paminėtina, kad Krašto apsaugos ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė 2009 m. rugsėjo 21 d. pasirašė ketinimų protokolą Nr. 2SU-78. Šio protokolo 1 punkte konstatuota, kad Krašto apsaugos ministerijai jos funkcijoms vykdyti tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto parengtame detaliajame plane nustatyta teritorijos dalis (ketinimų protokolo priede pažymėta raide C), priklausanti valstybei ir panaudos pagrindais perduota KAM, nebus reikalinga, todėl detaliuoju planu formuoja atskirą žemės sklypą. Tokiu būdu žemės sklypas C (Nr. 4) formuojamas atskiru sklypu, o detaliojo plano sprendiniais nustatant servitutą S25, iš esmės užtikrinama pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ketinimų protokolu taip pat susitarta (protokolo 5 punktas), kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės sklypo (C) įteisinimą patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį, o įteisinus A ir B, teritorija C tampa laisva valstybine žeme. Ketinimų protokolo 4 punkte numatyta, kad patvirtinto detaliojo plano pagrindu ministerija teikia LR Vyriausybei nutarimo dėl tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribų ir ploto patvirtinimo projektą (priede teritorijos pažymėtos A ir B). Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad planavimo organizatorius – Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. IS-867(1.12) atsisakė išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymą nurodydamas, kad pareiškėjo siūlomus privažiavimus į jam priklausančius sklypus svarstytų Šiaulių miesto savivaldybė, ir tuo pažeidė LR teritorijų planavimo įstatymą. Vertinant aptariamą Infrastruktūros plėtros departamento raštą pažymėtina, kad šiuo raštu nėra atsisakoma nagrinėti pareiškėjo pasiūlymo, priešingai, pareiškėjas yra informuojamas, kad patekimas į pareiškėjo žemės sklypus Pročiūnų g. 54, Pročiūnų g. 60, Pročiūnų g. 64 Šiauliuose gali būti numatomas tik per atidalinamą sklypą, kuris parengus tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto detalųjį planą atiteks Šiaulių miesto savivaldybei, ir pasiūlė visus klausimus dėl servitutinių privažiavimo kelių derinti su Šiaulių miesto savivaldybe. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. reglamentuoja, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Kaip matyti, pareiškėjas planavimo organizatoriaus atsakymo ikiteismine tvarka neskundė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad apie detalųjį planą buvo informuoti gretimų sklypų savininkai ir planuojamoje teritorijoje esančių pastatų savininkai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti viešai ir apsvarstyti su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas ir pasinaudojo savo teise teikti siūlymus planavimo organizatoriui. Prašo pareiškėjo L. M. 2012 m. rugpjūčio 16 d. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.