Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. gegužės 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir bauda 5 MGL (625 Lt), ir galutinė subendrinta bausmė D. Š. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 5 MGL (625 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2010 m. gegužės 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktas bausmės laikas. Nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys ir lygiomis dalimis iš D. Š. ir R. G. priteista po 250 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. G., M. Š., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad kartu su R. G. pagrobė svetimą turtą ir asmens dokumentus įsibrovę į gyvenamąjį namą. Kaltinamasis D. Š. padėjo suklastoti tikrą dokumentą ir tikrą asmens pasą, apgaule kito asmens naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o kaltinamoji R. G. panaudojo suklastotą tikrą dokumentą ir tikrą asmens pasą, apgaule įgijo svetimą turtą kito asmens naudai ir išvengė turtinės prievolės.

M. Š. apgaule įgijo svetimą turtą savo naudai ir išvengė turtinės prievolės.

D. Š. ir R. G. (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008 m. liepos 26 d., apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, D. Š. išėmus A. G. gyvenamojo namo langą, abu su R. G. įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, iš kur pagrobė A. G. (duomenys neskelbtini) neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus išduotą neįgaliojo pažymėjimo dublikatą Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Plungės pasų poskyryje, A. G. 500 litų, A. G. 80 litų vertės rankinį vyrišką laikrodį „Capitan“ su juoda apyranke ir padarė nukentėjusiesiems turtinę žalą – A. G. už 500 Lt, A. G. už 80 Lt.

Be to, D. Š., R. G., M. Š. ir G. G., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2009 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, padėdami suklastoti ir panaudoję tikrus dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės. Plungės mieste D. Š. susitarė su M. Š., kad jam 1000 Lt skolą grąžins apgaule jo naudai kito asmens vardu įgyjant televizorių, tuo pačiu laikotarpiu bendrabutyje V. M. (duomenys neskelbtini), Plungės m., D. Š. susitarė su G. G., kad pastarasis nusifotografuos, fotonuotraukas pateiks kito asmens dokumentams suklastoti ir padės apgaule įgyti svetimą turtą, tuo pačiu laikotarpiu, Plungės mieste, G. G. pasidarė savo fotonuotraukas ir jas perdavė D. Š., kuris fotonuotraukas kartu su A. G. vardu išduotais neįgaliojo pažymėjimo dublikatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasu (duomenys neskelbtini) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam suklastojus A. G. vardu išduotus dokumentus įklijuojant ir pakeičiant A. G. fotonuotraukas į G. G., taip D. Š. padedant nenustatytam asmeniui suklastoti tikrą dokumentą ir pasą, grąžino D. Š., kuris juos pasidėjo savo gyvenamoje vietoje V. M. g. (duomenys neskelbtini) Plungės m.

Tęsiant nusikalstamą veiką, D. Š. nurodžius kaip susisiekti su D. G. ir M. Š., R. G. susitarusi telefonu, 2008 m. rugpjūčio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, susitiko su G. G. ir M. Š. parduotuvėje „Topo Centras“ (duomenys neskelbtini), Plungės m., kur G. G. perdavė suklastotus A. G. vardu (duomenys neskelbtini) neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus išduotą neįgaliojo pažymėjimo dublikatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Plungės pasų poskyryje, kuriuos G. G. pateikė parduotuvės pardavėjui, taip R. G. panaudojant suklastotus tikrą dokumentą ir pasą, M. Š. išsirinkus televizorių ir sumokėjus 350 Lt pirminį įnašą, G. G. su UAB „Snoro Lizingas“ A. G. vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl televizoriaus LCD „Samsung“ LE37A450C2, kurio vertė 3.499 Lt, perdavimo atlygintinai valdyti ir naudoti, joje pasirašė išgalvotu A. G. parašu. Tokiu būdu D. Š. padėjo suklastoti tikrą dokumentą ir pasą, R. G. panaudojo suklastotą tikrą dokumentą ir pasą, D. Š., R. G. ir M. Š. apgaule M. Š. naudai įgijo televizorių LCD „Samsung“ LE37A450C2, ir išvengė 3864,52 Lt įmokų sumokėjimo UAB „Snoro Lizingas“ laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę D. Š. atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą motyvavo, atsižvelgė į tai, kad D. Š. padarė du tyčinius nesunkius ir tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tai, jog nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas įvertino ir kaltininko asmenybę – D. Š. teistas penkiolika kartų, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Tokiu būdu D. Š. laikytinas recidyvistu BK 27 str. prasme. Taip pat apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog D. Š. administracine tvarka nebaustas. Teismas, atsižvelgdamas į D. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, jo kaip bendrininko vaidmenį veikoje, į tai, jog nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir teisingai nusprendė, kad laikantis BK 54 str., 56 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik skyrus griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nuteistajam D. Š. pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 182 str. 1 d. atitinkamai už atskirus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, t. y. beveik artimos minimalioms bausmėms. Tokiu būdu visiškai nepagrįsti apelianto skundo teiginiai, jog paskirta bausmė yra per griežta. Dar labiau švelninti ir taip beveik minimalią bausmę nėra jokio pagrindo.

Galutinei dešimt metų laisvės atėmimo bausmei įtakos turėjo ankstesni nuteistojo D. Š. teistumai, apylinkės teismas už BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 182 str. įvykdytus nusikaltimus D. Š. skyrė tik 1 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Kadangi apelianto teistumai nebuvo išnykę ir pagal ankstesnius nuosprendžius D. Š. bausmės nebuvo atlikęs, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2010-05-21 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę nustatė 10 metų ir baudą 5 MGL, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam nuosprendžiu į bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal 2010 m. gegužės 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis D. Š. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamas veikas daro nuolat, lėšas pragyvenimui įgyja iš nusikalstamos veikos, ir tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti. Nusikalstamų veikų sistemingumas rodo jo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, kad visos anksčiau išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir nesiekia savarankiškai pakeisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistasis taip pat skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, savo noru atskleidė nusikaltimą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kas turi būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokia nuteistojo pozicija nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kolegija pažymi, kad nuteistasis savo kaltę dėl kai kurių nusikaltimo aplinkybių pripažino tik iš dalies, be to, pripažino ne visas įvykdytų nusikaltimų aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. neigė, jog dalyvavo įvykdant sukčiavimą. Todėl vien formalus gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje negali būti laikytinas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti bausmės atlikimo vietą iš pataisos namų į kalėjimą. Toks nuteistojo prašymas negali būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į D. Š. asmenybę (daug kartų teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, nustatytai valdymo tvarkai ir t. t. ir atlikęs bausmę pataisos namuose) taip pat į tai, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, galutinę subendrintą bausmę jam skyrė atlikti pataisos namuose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos kalėjime yra griežtesnės nei pataisos namuose, ten bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinio skundo griežtinti nuteistojo D. Š. teisinę padėtį, negali tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti jam įkalinimo įstaigos rūšį į griežtesnę. Tai, kad kalėjime su nuteistaisiais dirba psichologai nėra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos rūšies pakeitimo nuteistajam.

Taigi apylinkės teismas, skirdamas D. Š. bausmes už atskirus nusikaltimus, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl laikyti D. Š. paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus per griežtomis kolegija neturi pagrindo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes tarpusavyje su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, parinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdą. Nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.