Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, akcinė bendrovė SEB bankas, V. S., institucija išvadai teikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – D. K., gimusiam 1994 m. kovo 7 d., ir K. K., gimusiam 2000 m. vasario 15 d., mokamą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį; padalinti turtą ieškovo nurodytu būdu (I t., b. l. 3–12). Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (priimtas 2011 m. balandžio 28 d.), prašo prievolę, pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 35-53, dėl gyventojų pajamų mokesčio, jo delspinigių, baudos kreditorei – valstybei, priteisti vykdyti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis (I t., b. l. 136–137).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 231,70 Eur (800,00 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui; priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei, mokamą po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; padalinti turtą ir turtines prievoles atsakovės nurodytu būdu (2 t., 3–12 b. l.).

2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (ankščiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas) ieškovui ir atsakovei prašant, tretiesiems asmenims neprieštaraujant, daliniu sprendimu nusprendė priimti dalinį sprendimą dėl santuokos tarp ieškovo V. K. ir atsakovės E. K. nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Daliniu sprendimu teismas nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą 1993 m. lapkričio 27 d. Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 160) tarp V. K. (iki santuokos įregistravimo K) ir E. K. (iki santuokos įregistravimo K) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo V. K. palikti pavardę „K“, E. K. palikti pavardę „K“; nustatyti nepilnamečio K. K., gimusio 2000 m. vasario 15 d., gyvenamąją vietą su ieškovu V. K.; priteisti iš atsakovės E. K., išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K., gimusiam 2000 m. vasario 15 d., mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2015 m. gruodžio 21 d. iki sūnaus pilnametystės; nepilnamečio K. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą V. K.; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; likusioje dalyje bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus baigtas pakartotinis V. K. mokestinis patikrinimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Teismo posėdis perskirtas į 2018 m. sausio 16 d. 09.30 val.

2017 m. lapkričio 3 d. (2018 m. sausio 16 d. pakartotinai) teisme gautas suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB bankas prašymas dėl bylos nagrinėjimo banko atstovui nedalyvaujant, kuriuo prašė netvirtinti V. K. ir E. K. 2015 m. birželio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių toje dalyje, kuria modifikuojamos solidarios pareiškėjų prievolės pagal 2006 m. vasario 15 d. kredito sutartį, ir pripažinti, kad šalys lieka solidariai atsakingi bankui iki visiško prievolių įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. K. atstovas advokatas Tomas Juodys nurodė, kad bylai tęsiantis ilgą laiką, visas nekilnojamasis turtas yra realizuotas kreditorių reikalavimas patenkinti. Nurodė, kad šiuo metu likęs turtas, kurį sudaro priekaba Tauras (579,24 Eur (2000 Lt) vertės) ir automobilis Mercedes Benz, kuris įregistruotas 2016 m. lapkričio mėnesį, t. y. po santuokos nutraukimo, todėl jis nėra dalintinas, todėl vienintelis dalintinas turtas yra transporto priemonė – priekaba Tauras 700-02S, dėl šio turto padalinimo atsakovė prieštaravimų nėra pareiškusi, prašo priekabą priteisti ieškovui. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. uždaroji akcinė bendrovė „Viteksoma“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nurodė, kad yra skola V. S. – 43443 Eur (150000 Lt), akcinei bendrovei SEB bankas 80640 Eur skola, ir neaiški skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi nėra galutinio sprendimo dėl skolos dydžio ir jos pagrindo. Kiti klausimai yra išspręsti daliniu sprendimu. Nurodė, kad sutinka, jog prievolė V. S. yra asmeninė ieškovo prievolė. Dėl prievolės bankui nurodė, kad banko pozicija yra aiški, bankas prašo ieškovo ir atsakovės prievolę jam pripažinti solidaria. Papildomai nurodė, kad prievolė bankui nevykdo, nes neturi jokio turto. Dėl prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad nėra galutinio sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 1993 m. lapkričio 27 d. Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 160) įregistruota santuoka tarp ieškovo V. K. (iki santuokos įregistravimo K) ir E. K. (iki santuokos įregistravimo K), 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (ankščiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo) daliniu sprendimu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (IV t., b. l. 123–124).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra (V t., b. l. 23–24).

Juridinių asmenų registro duomenims uždaroji akcinė bendrovė „V“ išregistruota (V t., b. l. 22).

Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė – priekaba Tauras 700-02S, valstybinis Nr. BB666. Ieškovo vardu įregistruotos, tačiau išregistruotos transporto priemonės, kuriu dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas: KMZ Dniepr 11, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (V t., b. l. 19–21). Atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (IV t., b. l. 176).

2006 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir akcinės bendrovės SEB bankas sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618070261/52, kuriuos pagrindu žemės sklypo pirkimui ieškovui kreditorė suteikė 144810 Eur (500000 Lt) kreditą. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, esantis Karklės k., Klaipėdos r. Ieškovui nevykdant sutarties 2008 m. gruodžio 2 d. kredito sutartis nutraukta, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Skolos suma 2009 m. balandžio 10 d. – 141209,21 Eur (487567,17 Lt) (I t., b. l. 40–50, IV t., b. l. 96). Iš 2017 m. spalio 13 d. pažymos apie skolos bankui nustatyta, kad ieškovas bankui pagal kredito sutartį skolingas viso 76492,63 Eur (iš jos 72798,45 Eur kredito suma, 3418,14 Eur palūkanos, 276,04 Eur delspinigių) (IV t., b. l. 158).

2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp ieškovo ir V. S. sudaryta paskolos sutartis 43443 Eur (150000 Lt) sumai, prievolės įvykdymui įkeistas žemės sklypas, Girkalių kadastrinėje vietovėje, Karklės k., Klaipėdos r. Paskolos grąžinimo terminas – 2008 m. rugsėjo 7 d. (I t., b. l. 51–52).

Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad ieškovui nustatytas nurodymas sumokėti biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 162926,03 Eur (562551 Lt) GMP, 50448,04 Eur (174187 Lt) GMP delspinigių, 48877,72 Eur (168765 Lt) GPM baudos, pagal 2010 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr. 35-53 (I t., b. l. 97–101). Iš 2011 m. gegužės 31 d. bendrosios nepriemokos pažymos Nr. (17.4)-S-243 nustatyta, kad iš viso ieškovo nepriemoką sudaro 273493,69 Eur (944319,01 Lt), iš 2011 m. gegužės 31 d. bendrosios nepriemokos pažymos Nr. (17.4)-S-244 nustatyta, kad atsakovės nepriemoka – 0 Eur (I t., b. l. 160–161).

Iš 2011 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos rašto dėl E. K. skundo nustatyta, kad inspekcija susipažinusi su E. K. skundu dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. spendimo Nr. 35-53 dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei inspekcijos reikalavimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš E. K., nustatė, kad mokestinis patikrinimas yra atliktas ne pareiškėjos – E. K., o V. K. atžvilgiu ir jo atžvilgiu yra suformuota mokestinė nepriemoka. E. K. ir V. K. yra du savarankiški mokesčių mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, inspekcija konstatavo, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo ginčyti inspekcijos sprendimo priimto kito mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Kartu inspekcija nurodė, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą (šią bylą) spręs inspekcijos atsiliepime pareikštų reikalavimų pagrįstumą (vienas jų – skolą priteisti iš V. K. ir E. K. lygiomis dalimis) (II t., b. l. 168–169).

2015 m. liepos 10 d. teismui ieškovas ir atsakovė pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prie prašymo pridėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš kurios 3 dalies 7 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, kad prievoles atsiradusias iki santuokos nutraukimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus šalys vykdys tokia apimtimi, kuri bus nustatyta kreditoriaus priimtame sprendime dėl mokesčių nepriemokos (IV t., b. l. 78–87).

Dėl neginčijamų kreditorinių įsipareigojimų ir turto padalijimo.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti transporto priemonę – priekabą Tauras 700-02S, valstybins Nr. BB666. Transporto priemonės – priekabos vertė – 579,24 Eur (2000 Lt), šios vertės ieškovas netikslino, atsakovė jos neginčijo. Atsakovė priešieškiniu dėl transporto priemonės priteisimo sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad šalys daugiau transporto priemonių, kuriuos buvo įregistruotos ieškinio padavimo metu, nebeturi, nesant tarp šalių ginčo dėl šio turto, ieškovo reikalavimas, šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui priteistina, transporto priemonė – priekaba Tauras 700-02S, valstybins Nr. BB666.

Dėl ginčijamų kreditorinių prievolių padalijimo.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias

Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad suteikto kredito paskirtis – žemės sklypui pirkti, kredito gavėjas – ieškovas, prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2006 m. vasario 15 d. kredito sutartyje Nr. 0460618070261/52 kredito gavėju nurodytas vienas ieškovas, tačiau atsakovė šią sutartį pasirašė, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, patvirtindama, jog ji, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, sutinka su sutarties sąlygomis, jos (sąlygos) išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kredito sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis – žemės sklypo pirkimas, prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas tiek atsakovė neneigia, kad kreditas yra bendra jų prievolė kreditorei. Pažymėtina, kad sudarytoje hipotekos lakšte įkeičiamo turto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalys neginčija, jog prievolė kreditorei akcinei bendrovei SEB bankas yra bendra, tačiau reiškia reikalavimą, kuriuo keičia nustatytas kredito sutarties sąlygas, yra pagrindas netenkinti ieškovo ir atsakovės reikalavimų ir pripažinti, kad prievolė pagal 2006 m. vasario 15 d. kredito sutartį Nr. 0460618070261/52 yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kuri po santuokos nutraukimo nemodifikuojama (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (priimtas 2011 m. balandžio 28 d.), prašo prievolę, pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 35-53, dėl gyventojų pajamų mokesčio, jo delspinigių, baudos kreditorei – valstybei, priteisti vykdyti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovo, santuokos metu, prisiimtus įsipareigojimus, be atsakovės sutikimo ir žinios pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis, t. y. pripažinti prievolę pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 35-53, dėl 162926,03 Eur (562551 Lt) gyventojų pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų, 50448,04 Eur (174187 Lt) šio mokesčio delspinigių ir 48877,72 Eur (168765 Lt) šio mokesčio baudos, viso 262251,79 Eur (905503 Lt), asmenine ieškovo prievole. Nurodė, kad ieškovo veikla ir gautos pajamos už tikrinimo laikotarpį, jai nėra žinomos, gautas pajamas ieškovas naudojo savo poreikiams tenkinti, prie šeimos poreikių prisidėdavo minimaliai, apie padarytus mokestinius pažeidimus jai nėra žinoma, todėl mano, kad ieškovo asmeniais veiksmais padaryta žala turi atitekti asmeniškai ieškovui. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis su Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimais nesutinka, tačiau pažymėjo, kad šios prievolės yra bendros su atsakove, kadangi jos sudarinėtos bendrai, jų abiejų sutikimu, ir jiems bendrai gyvenant. Pažymėjo, kad atsakovė reikalauja įmonės akcijų, o prievolės ir buvo skirtos įmonės veiklai finansuoti.

2011 m. birželio 13 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį (II t., b. l. 29–33). Atsiliepime nurodė, kad ieškovo vardu apskaitoma 273493,69 Eur (944319,01 Lt) Lt skola valstybės biudžetui, E. K. vardu skola Šiaulių AVMI nėra apskaityta. Nurodė, kad 273493,69 Eur (944319,01 Lt) Šiaulių AVMI kreditorinį reikalavimą sudaro mokestinio patikrinimo aktu apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka, nustatyta patikrinus V. K. sandorius susijusius su nekilnojamojo turto įgijimu, perleidimu, paskolų suteikimu ir gavimu. Sandoriai sudaryti santuokoje su E. K.. V. K. ir E. K. santuoka įregistruota 1993 m. lapkričio 27 d. Mokestinio patikrinimo metu tikrintas V. K. GPM deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad V. K. vienasmeniškai ar abiejų sutuoktinių sudaryti sandoriai (dėl kurių buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka), buvo sudaryti šeimos interesais, gautos lėšos naudojamos bendrų sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, turtas tvarkomas iš šeimos lėšų ir šeimos interesais, todėl ir su tuo susijusi prievolė, kilusi iš nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui, turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. sandorį dėl žemės sklypo pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltikums draudimas“ sudarė abu sutuoktiniai. V. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V“ direktoriumi ir akcininku, sudarė sutartis su uždarąja akcine bendrove „V“ dėl paskolų suteikimo šiai bendrovei. Pats V. K. ieškinyje nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. K. įgijo 5000 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „V“ akcijų. Nurodė, kad prievolė sumokėti patikrinimo metu apskaičiuotą 273493,69 Eur (944319,01 Lt) mokestinę nepriemoką yra V. K. ir E. K. prievolė Šiaulių AVMI, t. y. jie yra bendraskoliai. Nurodė, kad jeigu skolininkai yra du, tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. daliniu sprendimu teismas bylą sustabdė kol bus baigtas pakartotinis ieškovo mokestis patikrinimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2017 m. liepos 13 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi 2017 m. birželio 9 d. teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodė, kad V. K. atžvilgiu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. rugpjūčio 12 d. atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą, 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinimo patikrino akto rezultatus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėjusi V. K. 2017 m. sausio 20 d. skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo, 2017 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. K. neapskundė, todėl sprendimas įsiteisėjo.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki kol bus išnagrinėta administracinė byla dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (44.1)FR0682-679, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 68-56, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. S-226(7-128/2017) panaikinimo. Teismas, žodine nutartimi, posėdžio metu prašymo netenkino.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet yra pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, jog kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio nors sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas, ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, išsprendžia kilusį ginčą nepatvirtindamas sutarties ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. ir R. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2011).

Bylos sustabdymas (byla sustabdyta du kartus) buvo susijęs su kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo ieškovui pagrindu bei priskaičiuotų nepriemokų (įsiskolinimo) valstybei dydžiu nustatymo. Byloje nustatyta, kad šalys teikdamos teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad prievoles atsiradusias iki santuokos nutraukimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus šalys vykdys tokia apimtimi, kuri bus nustatyta kreditoriaus priimtame sprendime dėl mokesčių nepriemokos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir pripažįstant, kad kreditorės kreditorinis reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, tačiau šalys jį pripažįsta egzistuojant (nors toliau ir vyksta teisminiai procesai), laikytina, kad teismas šiuo atveju turi pripažinti kas pagal kylančią prievolę yra atsakingas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (IV t., 178-189 b. l., V t., 13-14 b. l.) bei duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, Vilniaus apygardos administracinis teismas, administracinė byla Nr. I-1583-281/2018 patvirtina, jog ieškovo V. K., kaip mokesčio mokėtojo, ginčijama mokestinė nepriemoka paskaičiuota už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo. Ši prievolė kildinama iš V. K. nurodytu laikotarpiu vykdytos veiklos turinčios individualiai veiklai būdingus požymius.

Kaip matyti iš mokestinės bylos į bylą pateiktų dokumentų, ieškovo V. K. atžvilgiu mokestiniai patikrinimai buvo atliekami nuo 2009-02-17. Šiaulių AVMI 2010-05-26 sprendimu Nr. 35-53 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotas sumas. Pareiškėjas V. K. nesutikdamas su Šiaulių AVMI 2010-05-26 sprendimu, pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui, kuriame išdėstė prašymą atnaujinti skundo dėl Šiaulių AVMI 2010-05-26 sprendimo padavimo terminą. Inspekcija 2011-03-07 sprendimu Nr. 68-25 pareiškėjo V. K. prašymo netenkino ir skundo padavimo termino neatnaujino. Inspekcijos sprendimą pareiškėjas V. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-11-07 sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo V. K. pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo buvo patenkintas. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-3527/2011 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pavedė Inspekcijai atnaujinti terminą skundui dėl Šiaulių AVMI 2010-05-26 sprendimo Nr. 35-53 paduoti. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. skundą, 2011-12-06 sprendimu Nr. 68-172 pavedė Šiaulių AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, ištirti skunde nurodytas aplinkybes, kurios turi tiesioginę įtaką pareiškėjo V. K. mokestinei bazei nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ir įvertinus visas aplinkybes, iš naujo vertinti pareiškėjo V. K. apmokestinamosios bazės dydį ir priimti naują sprendimą. Pakartotinio patikrinimo aktas surašytas 2015-09-22 Šiaulių AVMI. 2016-02-11 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu, įvertinusi pareiškėjo V. K. pastabas, pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją V. K.. Pakartotinis patikrinimas pradėtas 2016-04-21 ir baigtas 2016-08-12, priimant 2016-11-30 sprendimą. 2017-10-30 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2017-04-20 sprendimas Nr. 68-56. Pareiškėjas V. K. 2018-02-01 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Šiaulių AVMI 2016-11-30 sprendimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2017-04-20 sprendimo Nr. 68-56 panaikinimo. Skundas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinė byla Nr. I-1583-281/2018. Byla iki šiol neišnagrinėta.

Sutuoktinių tarpusavio santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečios knygos Šeimos teisės normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vedybų sutarties nesudarė, todėl ieškovo V. K. ir E. K. tarpusavio santykiai ir santuokos metu įgyto turto teisinis režimas bei prievolės kreditoriams turi būti nustatyti pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-35/2006 pažymėjo, kad kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievoles subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą - į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą o, esant poreikiui, ir į <..> bendrą abiejų sutuoktinių turtą jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3.92 str. 3 d., galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Preziumuojama, kad sutuoktinių ūkinei, darbinei, intelektualiai veiklai yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl nors ūkinė, darbinė, intelektuali veikla vykdoma vieno iš sutuoktinių, pagal CK 3.88 str. pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to iš veikios, vykdomos santuokos metu, atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad V. K. vienasmeniškai ar abiejų sutuoktinių sudaryti sandoriai (dėl kurių šiuo metu yra ginčijama mokestinė nepriemoka), buvo sudaryti šeimos interesais, gautos lėšos naudojamos bendrų sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, turtas tvarkomas iš šeimos lėšų ir šeimos interesais, todėl ir su tuo susijusi prievolė, kilusi iš nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui, turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad 2006-08-10 sandorį dėl žemės sklypo pardavimo UAB „Baltikums draudimas“ sudarė abu sutuoktiniai. V. K., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir akcininku, sudarė sutartis su UAB „V“ dėl paskolų suteikimo šiai bendrovei. Kaip pats V. K. nurodo ieškinyje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. K. įgijo 5000 vnt. UAB „V“ akcijų.

Atsakovė E. K. 2011-06-01 pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog su ieškovu negyvena 4 metus, tai yra nuo 2007-06-01 (IV t., 4, 78 b. l.). Ieškovas V. K. nurodė, jog su atsakove E. K. negyvena nuo 2008 m. birželio, rugpjūčio mėnesio (II t., 75 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog nei ieškovas V. K., nei atsakovė E. K. teismui teikiamose dokumentuose neprašė nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismo daliniu sprendimu santuoka buvo nutraukta - 2015-12-21. Atsakovė E. K. teismo posėdyje nagrinėjant prievolių paskirstymą nedalyvavo. Nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių, jog sutuoktinio sudaryti sandoriai ir iš to gautos piniginės lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

Įvertinus aukščiau nurodytus faktus, darytina išvada, kad prievolė sumokėti patikrinimo metu ginčijamą mokestinę nepriemoką yra V. K. ir E. K. prievolė Šiaulių AVMI, t .y. jie yra bendraskoliai. Tenkintinas trečiojo asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas prievolę įvykdyti skolininkams lygiomis dalimis (CK 6.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 240,39 Eur (830 Lt) žyminio mokesčio, 2010 m. gegužės 10 d. teismo nutartimi ieškovas nuo likusios 2001,14 Eur (6909,54 Lt) žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį buvo atleistas. Kitų rašytinių įrodymų apie aptirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė rašytiniais dokumentais pagrindė 472,08 Eur (1630 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 37,65 Eur (130 Lt) žyminis mokestis ir 434,43 Eur (1500 Lt) Eur teisinės atstovavimo išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys ir priešieškinis buvo patenkintas iš dalies proporcingai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimčiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šalių elgesį viena kitos atžvilgiu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 80,16 Eur (kiekvienam po 40,08 Eur ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. K. ir atsakovės E. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – priekabą Tauras 700-02S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 43443 Eur (150000 Lt) prievolę kreditoriui V. S. ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Prievolę tarp ieškovo V. K., atsakovės E. K. ir akcinės bendrovės SEB bankas pagal 2006 m. vasario 15 d. kredito sutartį Nr. Nr. 0460618070261/52, pripažinti solidaria ieškovo V. K. ir atsakovės E. K. prievole.

Ginčijamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinę prievolę, mokesčių mokėtojui V. K., laikotarpiu nuo 2006 metų sausio 1 dienos iki 2007 metų gruodžio 31 dienos, dėl gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių, baudos valstybei priteisimo pripažinti sutuoktinių bendra daline prievole, įpareigojant ieškovą V. K. ir atsakovę E. K., kompetentingoms institucijoms patvirtinus šią prievolę, įvykdyti lygiomis dalimis.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 80,16 Eur (kiekvienam po 40,08 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.