- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-698-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00019-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2, 95 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Telšių aps. VPK) 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-02-15 iki 2017-01-09 (skundo surašymo dienos) periodiškai buvo laikomas Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Atvykus į areštinę, nebuvo nuvedamas į dušą. Kameroje buvo neskaidrūs langai, kurie neužtikrino dienos šviesos, langas atsidaro 2-4 cm, todėl nepatekdavo pakankamai oro.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, nepatogumus, išgyvenimus, galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (51-53 b. l.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – areštinė) laikotarpiais: nuo 2015-03-12 18.57 val. iki 2015-03-13 11.15 val., nuo 2015-03-17 17.43 val. iki 2015-03-19 11.20 val., 2015-07-15 16.42 val. iki 2015-07-17 11.20 val., 2016-01-28 18.42 val. iki 2016-01-29 11.15 val., 2016-03-22 17.16 val. iki 2016-03-24 11.10 val. (pridedamas asmens kortelės išrašas Nr. 73-00144-15)
Kadangi Mažeikių rajono policijos komisariato areštinė (dabar – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė) pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus keliamus jai reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Europos Sąjungos galiojančioms normoms. Teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-09-10 įsakymu Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimų nuostatomis. Teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-536 ,,Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – Veiklos taisyklės), bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 ,,Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija.
Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus pareiškėjo nurodytu laikotarpiu reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009). V skyriaus „Policijos areštinių įrengimo reikalavimai“ <<.. 20 p. Policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. 21 p. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. 30 p. Kameroje turi būti įrengtos metalinės (vieno arba dviejų aukštų) lovos su metaliniu dugnu, kuriame išgręžtos skylės vėdinimui, prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės bei 1 stalas. Visi baldai, esantys kameroje, tvirtinami prie grindų ar sienų..>>. Kamerų stebėjimo anga (akutė) įrengta taip, kad nebūtų matomas sanitarinis mazgas. Areštinė minėtus reikalavimus atitinka.
Veiklos taisyklių III skyriaus (policijos areštinėje laikomų asmenų teisės ir pareigos) 7 punkte numatytos policijos areštinėje laikomų asmenų teisės, tarp kurių: ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu... (Veiklos taisyklių 7.12 punktas). Asmenys, esantys areštinėje, asmens higienos procedūras ne rečiau kaip kartą per savaitę atlieka duše, o kasdienines asmens higienos procedūras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje. Pažymėtina, kad pareiškėjas areštinėje nebuvo laikomas ilgiau nei dvi paras.
Pažymi, kad Mažeikių r. PK nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Mažeikių rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19, 2015-07-15 iki 2015-07-17, 2016-01-28 iki 2016-01-29, 2016-03-22 iki 2016-03-24 (56-59 b.l.).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.
Policijos įstaigų areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015). Iki 2015-10-31 galiojo Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 (toliau – 37:2009).
Iš Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (72-90 b.l.) matyti, kad patikrinimų metu su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atliekant patikrinimus nustatyta, kad kamerose yra sanitarinis mazgas, kuriame yra unitazas, kamerose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat kameros vėdinamos pro langus. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į areštinės ar Telšių aps. VPK administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Telšių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje (67 b.l.) nustatyta, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka higienos normos reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Telšių visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (72-90 b.l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Areštinės kamerose yra atitverta nuo likusio kameros ploto 1,2 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Mažeikių rajono PK areštinės kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas.
Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į areštinę, nebuvo nuvedamas į dušą. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas ne daugiau, nei tris dienas, ir į areštinę jis buvo pristatomas iš kitų kalinimo įstaigų, kuriose galioja tapati higienos norma dėl sudarymo galimybės pareiškėjui prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Iš Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. AP-1-197 (77-78 b.l.) ir Nr. AP-1-24 (88-90 b.l.) dėl asmenų prausimosi po dušu, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą. Tačiau šis pažeidimas buvo periodinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017 ir kt.). Remdamasis išdėstytais argumentais pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. Š. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą priteisti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.