- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-289-111/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00022-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui adv. Renaldui Baliūčiui, nukentėjusiajai A. L. – C., specialistui Valdemarui Venckui, ekspertei Ramunei Žilinskaitei, vertėjams Giedriui Račkauskui, Inai Paltanavičienei, Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei, išnagrinėjęs V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2011 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., Smėlio g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apklaustas teisme V. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad protokole nurodytą dieną, t.y. spalio 10 d., apie 10.00 val. jis buvo darbe, Karveliškių kapinėse. Apie 7.00 val. automobiliu Toyota Corolla atvažiavo į Olandų gatvę ir prie laidotuvių rūmų esančioje aikštelėje pastatė savo automobilį, paėmė krovininį autobusiuką ir važiavo į darbą. Tai būna kiekvieną dieną. Kartu dar važiavo darbininkas V. Iki 8.00 val. turi būti Karveliškių kapinėse. Karveliškėse buvo apie 7.50 val., tai gali patvirtinti V., S. Iš Karveliškių išvažiavo apie trečią valandą. Automobilį Kia vairavo jis pats. Tą dieną jokiame autoįvykyje nedalyvavo. Jo automobilio Toyota niekas negalėjo vairuoti, jį paliko darbe, rakteliai buvo pas jį. Jokio pažeidimo nepadarė, tą dieną įvykio vietoje jo automobilio nebuvo. Nežino, kodėl liudytojas sakė, kad jo automobilis tą dieną dalyvavo eismo įvykyje. Savo automobilį apgadino namuose, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stulpą, tai buvo 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Dabar jo automobilis stovi neremontuotas kieme.
Nukentėjusioji A. L.-C. teisme parodė, kad pačio eismo įvykio ji nematė. Spalio 10 d. apie 15.00 val. atėjo prie savo automobilio ir įsėdusi į jį pamatė už valytuvų užkištą lapelį, kuriame buvo parašyta, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, nurodyti atsitrenkusio automobilio valstybiniai numeriai. Ji apžiūrėjo savo automobilį. Matė, kad gale yra naujas nubraukimas. Sulaukė policijos ir parašė paaiškinimą. Kalbėjo su liudytoju, mačiusi eismo įvykį. Jis tik pasakė savo vardą, apie įvykį jie nieko nekalbėjo, tik pasakė, kad matė įvykį. Priešingoje automobilio pusėje apgadinimas buvo, tačiau jos minėtoje vietoje buvo naujai atsiradę sugadinimai. Automobilis neremontuotas.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad V. S. jis nepažįsta. Prisimena, kad buvo įvykis, tačiau jau praėjo daug laiko, todėl dabar sunku ką nors prisiminti. Visi parodymai, kuriuos yra davęs anksčiau, yra teisingi. Žmogaus atpažinti negali, nes jis sėdėjo automobilyje. Valstybinius numerius, kiek prisimena, užsirašė iš karto. Valstybinius numerius matė iš automobilio galinės dalies. Kontakto garsas buvo, jam atrodo, kad automobilis sujudėjo. Automobilį vairavo vyras tikrai ne moteris. Lygtais buvo stambus vyriškis. Ūgio, plaukų, akių spalvos per stiklus nesimatė.
2011-12-13 A. A. paaiškinime nurodyta, jog 2011-10-10 apie 10 val. vairavo automobilį ir važiavo Smėlio g. link Klinikų g., ketindamas sukti į kairę. Priešais jį ta pačia kryptimi, tik su dešiniu posūkiu važiavo automobilis Toyota, lyg pilkos spalvos, kuris sukdamas į dešinę privažiavo per arti stovinčio automobilio Nissan ir savo galine dešine dalimi jį kliudė. Girdėjosi transporto priemonių susidūrimo garsas, jos sujudėjo. Automobilio Toyota vairuotojas sustojo. Pagal reakciją matėsi, kad pajuto ir suprato, jog kliudė stovintį automobilį. Jam privažiavus ir pasukus į kairę, automobilis Toyota dar stovėjo toje pačioje vietoje. Tuo metu užsirašė automobilio Toyota valstybinį numerį. Važiuodamas atgal vėliausiai po 10 min., pastebėjo, kad automobilio Toyota susidūrimo vietoje nebuvo, todėl už automobilio Nissan valytuvo paliko raštelį su informacija dėl eismo įvykio ir nurodė automobilio Toyota valstybinį numerį. Automobilį Toyota vairavo vyras maždaug 35-45 m. amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo. Kontaktą tikrai turėjo pajusti. Iš elgesio suprato, kad sustojo eismo įvykio vietoje ir palaukęs, kol automobiliai pravažiuos, tik tada išvažiavo ( b.l. 11).
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Protokole nurodytą dieną, 7.00 val. jis atvažiavo į Olandų gatvę, kur atvažiuoja ir brigadininkas V. S. ir paskiria darbą. Su V. S. automobiliu KIA važiavo į Karveliškių kapines. Brigadininkas būna darbo vietoje dėl saugumo. V. S. vairuoja tarnybinį KIA automobilį ir nuosavą Toyota Corolla automobilį.Iš Karveliškių grįžo apie 15.30 val. V. S. automobilis iki tol buvo Olandų gatvėje. Visos darbo dienos yra tokios pačios. Jeigu V. S. išvažiuotų iš darbo vietos, tai išvažiuotų tik su juo, V. V., nes V. S. dėl saugumo technikos būna šalia. Tą dieną visą laiką V. S. buvo kartu. Automobilis Toyota Corolla paliekamas šalia laidotuvių rūmų, Olandų g. 22 esančioje stovėjimo aikštelėje. Ten visi darbuotojai palieka savo automobilius.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio nematė, buvo darbe. Automobilį V. S. palieka prie darbovietės Olandų gatvėje. V. S. visą dieną būna su darbininkais kapinėse. Į Olandų gatvė sugrįžo apie 15.00 val. V. S. kiekvienaą dieną būna kapinėse su darbininkais, įvykio dieną taip pat buvo su jais.
Specialistas Valdemaras Venckus teisme paaiškino, jog tyrimą jis atliko kartu su kolege Ramune Žilinskaite. Kolegė atliko plastiko ir dažų tyrimą. Ant automobilio Nissan rado automobilio Toyota dažų, o ant automobilio Toyota rado automobilio Nissan dažų, tačiau kodėl išvada tik tikėtina, atsakyti negali. Automobiliui Nissan važiuojant atbuline eiga, tokie apgadinimai negalėjo būti padaryti. Braukimas buvo padarytas nuo automobilio Nissan priekio link galo. Tai, kad automobiliai kontaktavo, rodo aplinkybė, jog ant automobilio Nissan esančios braukimo žymės išsidėsčiusios analogiškame aukštyje kaip ir braukimai ant automobilio Toyota dešinės pusės galinių durelių. Liudytojas paaiškino, jog automobilis Toyota, darydamas posūkį į dešinę, kliudė automobilį. Būtent tokia schema paaiškina ant automobilių atsiradusius apgadinimus. Teikdamas išvadą, rėmėsi dažų ir plastiko ekspertės atliktu tyrimu. Minėta ekspertė davė tikėtiną išvadą, todėl kitokios išvados jis negalėjo duoti. Praktikoje dar nebuvo atvejų, kad ekspertizė pasitvirtintų šimtu procentu. Dažniausiai privačių ekspertų išvados būna visiškai priešingos, nes gelbėdamiesi žmonės prašo, kad ekspertizė būtų atlikta jų naudai. Tai, kad atitinka ne visi sugadinimai, nepaneigia išvados, kad kontaktas tarp automobilių buvo, nėra būtina, kad viskas sutaptų.
Ekspertė Ramunė Žilinskaitė teisme paaiškino, kad ant automobilio Nissan Almera buvo rasti pilkos spalvos emalis ir bespalvis lakas. Atsižvelgus į apgadinimus buvo tirti galinio dešinio sparno keturi viršutiniai sluoksniai. Bespalvis lakas ir pilkos spalvos metališkas emalis buvo toks pats, kaip ir ant automobilio Nissan Almera rastų dažų, t.y. buvo vienodos spalvos, blizgesio, mikrostruktūros, vienodos cheminės sudėties. To pakako išvadai padaryti, kad lyginamieji dažai yra vienodi, todėl įvertinus tyrimo rezultatus, buvo duota tikėtina išvada, kad pašaliniai dažai, rasti ant automobilio Nissan Almera galinio bamperio, yra nuo automobilio Toyota Corolla galinio dešinės pusės sparno. Duota tikėtina, o ne kategoriška išvada, nes sutapo du viršutiniai dažų sluoksniai. Jos išvada yra daugiau nei 50 procentų ir yra tikėtina. Jeigu dažų danga yra individuali, unikali ir nepakartojama, tada duodama kategoriška išvada. Kuo mažiau požymių, tuo išvada yra žemesnio lygio. Pilnai sutapo visi bamperio požymiai, bamperio danga yra standartinė, todėl duodama tikėtina išvada. Tokios žalios specifinės spalvos gatvėje važinėja nedaug automobilių, auksiniai metališki pigmentai siaurina grupę.
Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio V. B. 2011-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2011-10-10 gavo pranešimą, kad Smėlio g. 2, Vilniuje, laukia sugadintas automobilis Nissan Almera. Atvykus į vietą, kreipėsi A. L.-C., vairavusi automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 07.50 val. paliko automobilį stovėti greta Smėlio g. 2 namo. Grįžusi apie 15.50 val. rado automobilį sugadintą ir paliktą liudytojo lapelį, kuriame nurodytas pasišalinęs automobilis, t.y. Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).
2011-10-10 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog automobiliui Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiam Smėlio g. 2, Vilniuje, įbrėžtas dešinės pusės galinis bamperis (b.l. 5).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nubrozdintas ir įlenktas galinis dešinės pusės sparnas, nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, nubrozdintas galinis dešinės pusės sparnas (arčiau galinių durelių), nubrozdintos galinės dešinės pusės durys (b.l. 16).
Fotolentelėse užfiksuota, jog abiejų automobilių (Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimų aukštis atitinka (b.l. 14, 19-21).
Iš specialisto dr. V. Mitunevičiaus specialisto išvados Nr. MV 2012-36 matyti, kad automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų esminis susidarymo mechanizmo fragmentas yra tai, jog jie susidarė dėl kelių buvusių kontaktų – šiam automobiliui kontaktuojant su objektais (-u), turėjusiais (-iu) vertikalų plokščią abrazyvinės kilmės paviršių ir lokalius išsikišimus. Kadangi dominuojanti įbrėžimų ant užpakalinio bamperio susidarymo kryptis – link automobilio priekio, todėl šie sugadinimai galėjo susidaryti šiam automobiliui važiuojant atbuline eiga ir kontaktuojant su kitu (-ais) objektu (-ais), arba kitas (-i) objektas (-ai) sąlyčio su automobilio Nissan metu judėjo kryptimi link šio automobilio priekio. Visi užfiksuoti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai galėjo susidaryti vieno sąlyčio metu (slydimo kryptis – link automobilio priekio), kontaktuojant su objektu, turėjusiu vertikalų glotnų paviršių. Visi užfiksuoti automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešinio šono sugadinimai negalėjo susidaryti vien dėl galimo betarpiško kontakto su automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakaline dešine dalimi. Tačiau nenustatyta šių automobilių betarpiško kontakto požymių (b.l. 50-60).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-06 ekspertizės akto Nr. 11-2823 (12), 11-307 (13), 11-371 (13) matyti, kad:
1. Ant automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio (~ 50 cm aukštyje) yra įsitrynusių pašalinės dažų dangos pėdsakų ir dalelių, sudarytų iš bespalvio lako ir pilkos spalvos metališko emalio. Pašaliniai dažai ir automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinės pusės sparno du viršutiniai dažų dangos sluoksniai yra vienodi. Tikėtina, kad šios pašalinės dalelės yra iš automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinės pusės sparno dažų dangos.
Ant automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio (~ 40-46 cm aukštyje) yra išploto pašalinio (horizontalių brūkšnių formos) pilkšvos spalvos plastiko su pilkos spalvos metališkais pigmentais pėdsakų. Šie plastiko pėdsakai nėra automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikas.
2. Ant automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių dešinės pusės durelių ir jų apdailos juostelės (~ 50 cm aukštyje) yra įsitrynusių pašalinių dalelių, sudarytų iš juodos spalvos plastiko, padengto bespalvio lako ir gelsvai žalios spalvos metališko emalio danga. Šios pašalinės dalelės ir automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikas su ant jo padengta dviejų sluoksnių dažų danga yra atitinkamai vienodi. Tikėtina, kad šios pašalinės dalelės yra iš automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio.
3. Tikėtina, kad dėl slystamo pobūdžio sąlyčio su automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešiniojo sparno galine dalimi bei galinių dešinės pusės durelių galine dalimi automobiliui Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytos braukimo žymės galinio bamperio dešiniajame šone.
Automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), braukimo žymės galinio dešinės pusės sparno apatinėje dalyje, pilkšvos braukimo žymės galinio bamperio dešiniajame šone buvo padarytos ne kontakto metu su automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Tikėtina, kad dėl slystamo pobūdžio sąlyčio su automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio dešiniu šonu automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytos braukimo žymės galinio dešiniojo sparno galinėje dalyje bei galinių dešinės pusės durelių galinėje dalyje.
Automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkimas ir braukimo žymės galiniame dešinės pusės sparne, braukimo žymės galinėse dešinės pusės durelėse virš apdailos juostelės buvo padaryta ne kontakto metu su automobiliu Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 111-124).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog V. S. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.
Nustatyta, jog V. S. 2011 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., Smėlio g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“ bei 132 p., numatantį, jog „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Nors V. S. savo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažįsta, teigdamas, jog tą dieną dirbo Karveliškėse, o jo vairuojamas automobilis Toyota Corolla buvo paliktas prie darbovietės Olandų gatvėje, automobiliu niekas nesinaudojo, tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. V. S. parodymai paneigti liudytojo A. A. parodymais, kad tikrai gerai įsidėmėjo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio valstybinius numerius, kad vairuotojas turėjo matyti ir jausti automobilių kontaktą, juolab, kad girdėjosi transporto priemonių garsas, jos net sujudėjo. Šis liudytojas patvirtino, jog automobilį vairavo vyras. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi liudytojas asmeniškai V. S. nepažįsta, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo laikyto šio liudytojo parodymus nepatikimais. Transporto priemonės sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio V. B. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės. Kadangi liudytojai V. V. ir A. S. su adminsitracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu V. S. yra bendradarbiai, tikėtina, kad liudytojai galėjo būti suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, jog V. S. eismo įvykio dieną buvo darbe kartu su jais, todėl teismas nesiremia teismo posėdžio metu duotais liudytojų V. V. ir A. S. parodymais. Tai, kad tarp automobilių Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktas, iš dalies patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta pašalinių dažų, kurie yra vienodi lyginant su automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų viršutinių dažų dangos sluoksnių dažais. Tikėtina, kad dėl slystamo pobūdžio sąlyčio su automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio dešiniu šonu automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytos braukimo žymės galinio dešiniojo sparno galinėje dalyje bei galinių dešinės pusės durelių galinėje dalyje. Išvadą pateikę ekspertai Valdemaras Venckus ir Ramunė Žilinskaitė teisme paaiškino, jog nors jie pateikė tikėtiną išvadą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog kontaktas buvo būtent tarp nurodytų automobilių, kadangi sutampa automobiliams padarytų braukimų aukštis, mechanizmas, be to, sutampa ant automobilių rasti dažų pirmųjų dviejų sluoksnių pėdsakai, kas rodo, jog tai nėra tik atsitiktinės aplinkybės. Šioje administracinių teisės pažeidimų byloje taip pat buvo gauta Dr. V. Mitunevičiaus įmonės “Impulsana” specialisto dr. V. Mitunevičiaus išvada. Minėta V. Mitunevičiaus išvada, kuri buvo atlikta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, kaip matyti iš kitų byloje surinktų įrodymų, skiriasi nuo bylos nagrinėjimo metu gauto ekspertizės akto. Kadangi atliekant specialisto išvadą nebuvo betarpiškai apžiūrėtos ir tirtos transporto priemonės, o atliekant teismo paskirtą ekspertizę transporto priemonės buvo apžiūrėtos teismas remiasi ekspertizės aktu Nr. 11-2823 (12), 11-307 (13), 11-371 (13), o V. Mitunevičiaus išvadą vertina kritiškai.
Taip pat įrodyta, jog V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p., įpareigojantį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad V. S. baustas administracine tvarka, į automobilio apgadinimų pobūdį, į V. S. asmenybę, todėl pažeidėjui skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 33 str., 313 str., teismas
nutaria:
V. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą.
V. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir V. S. skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.