- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2308-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. P.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8818-924/2013 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. K. bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 dalyje dėl ieškovės bendravimo tvarkos su vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ji 2013 m. rugsėjo 16 d. 18 val. pasiima savo nepilnamečius vaikus E. K. ir K. K. iš atsakovo - vaikų tėvo A. K. gyvenamosios vietos ir 2013 m. rugsėjo 25 d. 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 16-25 dienomis bus Lietuvoje ir su vaikais gyvens pas jos motiną, kur yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, ir ši vieta yra netoli vaikų tėvo gyvenamosios vietos. Ieškovė visiškai užtikrins vaikų mokyklos lankymą. Ji 2009 m. pabaigoje išvyko gyventi į Norvegiją, o sugrįžus į Lietuvą pasimatyti su vaikais kliudo atsakovas. Kauno apylinkės teismo 2013 m liepos 16 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.2 punkto, tačiau atsakovas šios nutarties nevykdo. Ieškovei buvo leista bendrauti su vaikais 2013-08-11 nuo 13.00 val. iki 18.00 val., tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė leisti bendrauti ieškovei su vaikais vieniems. 2013-08-12, dalyvaujant atsakovui, ieškovė susitiko su vaikais picerijoje ir praleido su jais apie valandą. Po susitikimo vaikai norėjo važiuoti su ieškove, tačiau atsakovas kategoriškai uždraudė vaikams bendrauti su mama vieniems. Toks atsakovo elgesys pažeidžia motinos teisę betarpiškai bendrauti su savo mažamečiais vaikais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovės prašymas tapatus ankstesniems jos prašymams, pateiktiems su ieškiniu ir 2013-07-05, kurie yra atmesti. Be to, ieškovės prašymu teismas 2013-07-16 nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl 2009-11-18 nutarties vykdymo priverstine tvarka, kuria nustatytas nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškove terminas nuo 2013-08-10 iki 2013-08-25. Atsakovo nuomone, ieškovė turėtų prašyti išduoti vykdomąjį raštą, o ne prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo nuomone, vaikų paėmimas 10 dienų terminui į ieškovės motinos gyvenamąją vietą pažeistų vaikų interesus. Vaikai nenori su mama važiuoti gyventi į Norvegiją. Tarp vaikų ir motinos nėra emocinio ryšio. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pokalbio protokole nurodyta, kad vaikai su mama matytis nenori, mama jiems nepatinka, mamos Norvegijoje aplankyti nenorėtų. Esant tokiems vaikų ir motinos santykiams, būtina specialistų pagalba, psichologų konsultacijos, o ne prievartinis vaikų paėmimas ir jų gyvenamosios vietos dešimčiai dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nustatė laikiną nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškove I. P. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. 18.00 val., ieškovei paimant vaikus iš atsakovo - vaikų tėvo A. K. gyvenamosios vietos, iki 2013 m. rugsėjo 25 d. 18 val., ieškovei grąžinant vaikus į atsakovo A. K. gyvenamąją vietą; nustatė, kad nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. ieškovė I. P. su nepilnamečiais vaikais gyvens ieškovės tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini); nustatė įpareigojimą ieškovei I. P. užtikrinti vaikų mokyklos lankymo tęstinumą; nustatė draudimą ieškovei I. P. nurodytu laikotarpiu išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę; nutartį nurodė vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad iš ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti vienai su vaikais laikotarpiu nuo 2013-08-10 pagal Kauno apylinkės teismo 2013-07-16 nutartimi išduotą vykdomąjį raštą. VTAS taip pat nurodė, kad ši bendravimo tvarka nevykdoma. Atsakovas savo atsiliepimu šių aplinkybių nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad įvykdė įpareigojimą leisti ieškovei pasiimti vaikus 2013-08-10 18 val. ir grąžinti vaikus atsakovui 2013-08-25 18 val. Iš antstolio R. S. gauti duomenys apie tai, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, jis atsakovui A. K. asmeniškai įteikė įpareigojimą vykdyti minėtą vykdomąjį raštą. Atsakovas A. K. rašytiniu pareiškimu antstoliui nurodė, kad jeigu vaikai norės vykti su mama, jis neprieštaraus. Tačiau vykdomajame dokumente nenumatyta jokių išimčių, suteikiančių teisę atsakovui kliudyti vaikams bendrauti su mama. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko norai ne visuomet sutampa vaiko interesais. Mažamečio vaiko atsisakymas bendrauti yra labai subjektyvus ir suaugusiųjų formuojamas dalykas. Patvirtinus tokį apribojimą, ieškovės bendravimas su vaikais, kurie pagal savo amžių dar yra per maži išreikšti jų interesus atitinkančias pažiūras ir norus, iš esmės taptų priklausomas nuo atsakovo formuojamos nuomonės apie vaikų motiną ir vaikų nustatymo jų motinos atžvilgiu. Tokio pobūdžio apribojimas reikštų, kad atsakomybė dėl galimybės vaikams bendrauti su motina būtų perkelta tik vaikams. Iki bus išnagrinėta byla, būtina imtis priemonių, kad nepilnamečių vaikų emocinis ryšys su ja mama nenutruktų, o priešingai - būtų palaikomas ir stiprinamas. Atsakovas nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad bendravimas su jų mama pakenktų vaikų interesams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų susitikimas su jų mama 2013 m. rugpjūčio 11 ir 12 dienomis vaikams sukėlė neigiamų išgyvenimų. Nustatant laikiną ieškovės bendravimo su vaikais laikotarpį teismas atsižvelgė į VTAS išvadą, kad ankstesnė bendravimo tvarka neatitinka šiandieninės situacijos, tarp tėvų kyla konfliktai, todėl būtina nustatyti aiškią ir konkretų bendravimo laikotarpį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pats kreipėsi į specialistus, siekdamas sudaryti sąlygas ir paruošti vaikus bendrauti su jų mama, taip pat įrodymų, kad sudarė sąlygas vaikams nekliudomai bendrauti su mama vykdomajame dokumente nurodytu laikotarpiu nuo 2013-08-10 iki 2013-08-25. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kad ieškovei susitikus su vaikais atsakovas visą laiką buvo kartu, juos stebėjo ir neleido vaikams vieniems pasilikti su mama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 118-119) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-08-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo nutartimi yra pažeidžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kadangi nepilnamečiai vaikai prieš jų valią nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. 18.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. 18.00 val. bus priversti būti su ieškove I. P. jiems nepažįstamoje aplinkoje. Teismas, priimdamas nutartį, nevertino 2013-07-08 VTAS pokalbio protokolo, kuriame nurodyta, kad tiek E., tiek K. su mama matytis nenori, mama jiems nepatinka, mamos Norvegijoje aplankyti nenorėtų. Motina I. P. su savo nepilnamečiais vaikais paskutiniais metais bendravo ypač mažai, tik 1-2 kartus per metus, todėl reikalingas pereinamasis periodas, kurio metu vaikai galėtų bendrauti su mama neišsivedant jų nakčiai iš namų ir tokiu būdu pamažu priprastų prie jos. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia emocinio ryšio tarp motinos ir vaikų nebuvimu bei vaikų baime būti išvežtiems visam laikui gyventi į Norvegiją.
2. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2013-08-22 Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada, nes ji surašyta šališkai. Ieškovei šioje byloje atstovauja advokatas Gintaras Černiauskas, susijęs su Kauno rajono savivaldybe sutartiniais santykiais, teikdamas šiai įstaigai teisines paslaugas. VTAS yra Kauno rajono savivaldybės struktūrinis padalinys, todėl tikėtina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos ir vaiko teisių apsaugos skyriui, galbūt ir nagrinėjamoje byloje, dėl ko aukščiau minėta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remtis negalima.
Atsiliepimas
Ieškovė I. P., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 128-129) prašo atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-08-29 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo tvirtinimo, jog tiesioginis motinos ir vaikų bendravimas kenkia vaikų interesams, nepagrindžia jokie bylos duomenys. Minėtiems teiginiams pagristi atsakovas nepateikė ir jokių papildomų įrodymų ir su atskiruoju skundu, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovas imasi visų įmanomų priemonių, kad ieškovės emocinis ryšys su vaikais nusilptų. Jo siekis yra vienintelis - eliminuoti iš vaikų gyvenimo ieškovę ir taip ieškovei pakenkti. Nors atsakovas teigia, jog vaikams bendraujant su motina yra reikalinga psichologų pagalba, nes ryšys su motina yra nusilpęs, kadangi vaikai su motina paskutiniais metais bendravo itin mažai, tačiau atsakovas neatvežė vaiku į nei vieną susitikimą su psichologe Kauno rajono Krizių centre. Todėl teiginiai, jog atsakovas nenori, jog vaikai tiesiogiai ir nepertraukiamai bendrautų su mama, nes tariamai jis saugo vaikų interesus, yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovo skundžiama nutartis dėl atsakovo veiksmų taip ir nebuvo įvykdyta. Atsakovas neleido ieškovei teismo nustatytu laiku pasiimti vaikų, aiškindamas, jog vaikai nenori niekur eiti. Antstolio 2013-09-18 pranešimo kopija pridedama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės I. P. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėtina, kad šeimos bylose, sprendžiant šalių ginčus dėl vaikų, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi c. b. Nr. 2-314-358/2009 patvirtinta taikos sutartimi (5.1–5.5 punktai) buvo nustatyta ieškovės I. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: I. P. su nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. bendraus ne mažiau kaip tris paras per savaitę, nuvežant juos į darželį, pasiimant iš darželio ar su vaikais praleidžiant savaitgalį, kasmet – Motinos dienos savaitgalį; vaikų vasaros atostogų metu A. K. įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su jų mama tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko; švenčių dienomis, jei vaikai per kurias nors šventes bus su tėvu vienais metais, tai kitais metais tą šventę švęs būdami su mama; tam laikotarpiui, kai vaikų tėvas išvyksta į užsienį, nepilnamečius vaikus palieka su jų motina, jei pats vaikų nesiveža; I. P., išvykdama į užsienį, įsipareigoja apie tai informuoti A. K. iš anksto (ne vėliau, kaip prieš tris dienas), kai nustatytomis dienomis vaikų pasiimti negalės. Patikslintu ieškiniu ieškovė siekia pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi nenustačius aiškiai apibrėžtos ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas riboja ieškovės bendravimą su vaikais, leidžia bendrauti tik jo gyvenamojoje vietoje ir tik jam dalyvaujant. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ji 2013 m. rugsėjo 16 d. 18 val. pasiima savo nepilnamečius vaikus iš atsakovo - vaikų tėvo A. K. gyvenamosios vietos ir 2013 m. rugsėjo 25 d. 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Nors apeliantas skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra pažeidžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kadangi nepilnamečiai vaikai prieš jų valią nuo 2013-09-16 – 2013-09-25 bus priversti būti su ieškove jiems nepažįstamoje aplinkoje, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais, taip pat, kad ieškovės bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir atskirajame skunde nurodytas 2013-07-08 VTAS pokalbio protokolas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad vaikų norai ne visuomet sutampa su vaikų interesais; mažamečių vaikų atsisakymas bendrauti yra labai subjektyvus ir suaugusiųjų formuojamas dalykas. Taip pat teismas pažymi, kad šalių vaikai yra mažamečiai, jiems labai svarbus bendravimas su abiem tėvais, todėl apeliantas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi pareigą suteikti motinai galimybę netrukdomai bendrauti su vaikais. Abu tėvai nedarydami vienas kitam nuolaidų, neieškodami bendro sprendimo dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo, konfliktuodami vaiko akivaizdoje, daro žalą vaiko interesams (CK 3.165 str.). Todėl šalys, vadovaujantis vaikų interesais, turėtų siekti taikaus ginčo sprendimo.
Teismas nepasisako dėl apelianto nurodytų argumentų dėl 2013-08-22 Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados, nes ji nėra šios bylos apeliacijos dalykas. Apeliantas, manydamas, kad konkretaus VTAS pareigūno atliekami veiksmai pažeidžia jo teises, turi teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.