Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. L. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus, 206 straipsnį, 241 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 43 straipsnio 1, 5 dalimis, nuteistas subendrinta (tarpusavyje ir su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme) bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos su 12 500 Lt bauda, konfiskuojant visą turtą, o būtent:

1.2. Be to, R. L. nuteistas už tai, kad įtraukė nepilnametę R. L. į nusikalstamą veiką – pasiūlė jai daryti plėšimą, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 25 d. apie 17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. V., apgaule įsodino R. V. (duomenys neskelbtini), į R. L. automobilį ,,Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvežė ją į (duomenys neskelbtini) prie nebaigto statyti namo, esančio šalia autostrados Šiauliai – Vilnius. R. L. ir L. V. nusivedė R. V. į nebaigtą statyti namą ir abu pradėjo ją mušti. R. L. rankomis smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė į šoną. L. V. pagaliu smogė R. V. du kartus į galvą ir du kartus į veidą, tris kartus spyrė koja į šoną. R. L. ir L. V. užvaldė R. V. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną su pakrovėju, 40 Lt vertės rankinę, 130 Lt vertės moteriškus batus, 100 Lt ir 150 Lt vertės du geltonojo metalo žiedus, 100 Lt vertės auskarus, 160 Lt, pasą ir vairuotojo pažymėjimą, o taip pat J. V. priklausančią 525 Lt vertės striukę. Po to R. L. ir L. V. suspaudė smaugvirve R. V. kaklą ir ją uždusino, taip tyčia ją nužudė dėl savanaudiškų paskatų, o lavoną sudegino.

1.3. R. L. nuteistas ir už tai, kad pasiūlė R. L. padaryti plėšimą J. B. atžvilgiu, taip pat už tai, kad 2001 m. vasario 27 d. apie 23 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, R. L. ir L. V. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio tilto per (duomenys neskelbtini), R. L. automobilyje ,,Opel Ascona“, tikslu užvaldyti svetimą turtą, pakartotinai, panaudodami psichologinį smurtą, tai yra pagrasindami nužudyti J. B., užvaldė jos 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Philips savvy“, 20 Lt vertės šio telefono kortelę, 98 Lt vertės geltonojo metalo auskarus, 116 Lt vertės geltonojo metalo grandinėlę ir 34 Lt. Tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, padarę plėšimą, R. L. ir L. V., jau būdami anksčiau padarę tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo 2001 m. vasario 27 d. 23 val. iki 2001 m. vasario 28 d. 4 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, pasikėsino tyčia itin žiauriai nužudyti J. B., o būtent: nusitempė ją ant geležinkelio tilto per (duomenys neskelbtini), abu suėmė už rankų ir numetė nuo tilto į upę. J. B. išplaukė ir atsisėdo ant ledo. R. L. ir L. V. ilgą laiką mėtė į ją akmenis ir ledo gabalus. Kai atėjusi prie tilto R. L. pamatė ant ledo J. B., pasiūlė jai išlipti į krantą ir pažadėjo nuvežti namo. Tačiau, kai J. B. išlipo į krantą, R. L. su L. V. vėl ją užsitempė ant tilto, pakartotinai abu suėmė už rankų ir numetė į upę. J. B. pasislėpė po tiltu. R. L. su L. V. po ilgo laiko įsitikinę, kad J. B. nužudyta, maždaug 4 val. išvažiavo, tačiau šio nusikaltimo R. L. ir L. V. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes numesta pakartotinai J. B. išplaukė į krantą ir pasislėpė po tiltu. J. B. buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikdymo.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. L. pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, už tai, kad laikotarpiu nuo 2000 m. rudenio iki 2001 m. sausio mėn. pabaigos veikdamas bendrininkų grupe iš anksto susitarusių asmenų, pavogė bei sugadino ir sužalojo svetimą turtą (viso 21 nusikalstama veika).

4. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias R. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, 159 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurią subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia 2001 m. kovo 2 d.

5. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas, teismui padarius išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Pasak teismo, šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl R. L. nustatytos bausmės rūšies keitimo.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 straipsnio nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Bylos duomenimis, nuteistasis R. L. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis atliko daugiau nei dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2001 m. kovo 2 d.). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog R. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, įvertinta 62 balais, ši rizika nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2016 m. vasario 8 d., sumažėjo 1 balu. Nuteistasis nuo 2019 m. gegužės 3 d. nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir galiojančių nuobaudų neturi, buvo skatintas 19 kartų, nuo 2004 m. dirba, yra atlyginęs nedidelę dalį priteisto civilinio ieškinio (51,36 Eur) iš priteistų 11 651,77 Eur, dalyvauja įvairiose pozityvaus elgesio programose. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis R. L. gavęs ne vieną padėką už dalyvavimą įvairiuose renginiuose, konkursuose bei atliktus darbus, palaiko glaudų ryšį su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės, kurias vertino ir apygardos teismas, neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

14. Kita vertus, R. L. asmens bylos duomenys rodo, kad 2021 m. balandžio 1 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (36 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys ir būtent juos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išskiriami trys neigiamai R. L. asmenybę apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas, nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, nusikaltimas padarytas su bendrininkais), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės).

15. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šis teistumas R. L. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, kurie padaryti bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą R. L. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Neabejotina, kad tai jau buvo įvertinta nuosprendyje, skiriant R. L. bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, įstatymo nėra draudžiama ir negali būti laikoma neteisėta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai, ieško jį pateisinančių aplinkybių, kaltina bendrininkus, savo jauną amžių, didžiausia problema nuteistasis laiko tai, kad turi atlikti bausmę, bausmės atlikimo pasekmes suvokia tik sau ir šeimai, tačiau apie pasekmes nusikaltimų aukoms neužsimena, nėra savikritiškas, teigia galintis atsiriboti nuo neigiamos įtakos, nors vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su aplinkos (aplinkinių) įtaka nusikalstamumui. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2003 – 2011 m. charakteristikose išskirtas R. L. kaltės dėl padarytų nusikaltimų neigimas, pažymėta, kad rimtesnių išvadų jis nėra padaręs, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, nejaučia atsakomybės už savo poelgius. 2014 m. charakteristikoje nors ir pažymėta, kad R. L. kaltę pripažįsta, tačiau vis tik mano esantis nubaustas per griežta bausme, į taikomas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, kartais pasiduoda kriminalinės subkultūros pagrindu egzistuojančioms neteisėto elgesio normoms ir taisyklėms, yra charakterizuojamas patenkinamai. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl socialinio tyrimo išvadą surašiusios psichologės ar nuteistojo charakteristikas surašiusių pataisos namų administracijos pareigūnų kompetencijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad minėti dokumentai nėra palankūs nuteistajam, negali kelti abejonių dėl išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis, nors ir dirba, nesistengia atlyginti reikšmingesnę priteistų ieškinių dalį, prioritetą teigdamas asmeninių poreikių tenkinimui, todėl priteistos žalos atlyginimas tokia apimtimi vertintinas kaip simbolinis ir formalus. Pastebėtina ir tai, kad asmens bylos duomenimis, nuteistojo vaikai yra sulaukę pilnametystės (21 ir 24 metų amžiaus). Duomenų apie tai, kad jiems reikalingas tolimesnis išlaikymas, byloje nėra. Įvertinus šiuos duomenis, o taip pat aplinkybę, kad nuteistąjį materialiai rėmė ir artimieji, skundo argumentai, jog nuteistasis negali sumokėti jam priteisto ieškinio dėl didelių išskaitymų iš jo uždarbio, atmestini.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios, sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas bei nekelia grėsmės visuomenei. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

17. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jau kurį laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo ne kartą skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti. Nuteistojo R. L. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

18. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.