Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-113/2012

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00420-2006-9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendžio, kuriuo R. Š. ir S. P. išteisinti pagal BK 222 str. 1 d., 184 str. 1 d., 182 str. 1 d., nesant jų veikose šių nusikaltimų sudėties požymių. Nuosprendžiu atmestas UAB „V.“ 28490 Lt civilinis ieškinys.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-11 nuosprendžiu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį:

R. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskyrė jam 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą. Baudžiamąją bylą dėl svetimo turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 1 d. R. Š. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

S. P. pripažino kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 184 str. 1 d., ir pagal BK 222 str. 1 d. paskyrė jai 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą, pagal BK 184 str. 1 d. paskyrė 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. P. paskyrė 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą. UAB „V.“ civilinį ieškinį S. P. atžvilgiu tenkino iš dalies ir iš S. P. priteisė 20940 Lt UAB „V.“. UAB „V.“ civilinį ieškinį R. Š. atžvilgiu paliko nenagrinėtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. kasacinį skundą, 2011-11-08 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendį, išskyrus nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo pagal BK 184 str. 1 d. R. Š., ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-01-26, būdamas UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1995-12-29 adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2006-01-27 iki 2006-05-05, nors 2006-01-09 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 9 atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų, bet vykdęs generalinio direktoriaus pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 str., privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informaciją būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 9 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais“; 10 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris“, 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai; <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; <...>“, laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-05-05, tyčia, veikdamas bendrai su UAB „V.“ vyr. buhaltere S. P., apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, t. y. jis nepasirinko tinkamos UAB „V.“ apskaitos politikos, neatsižvelgė į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį, dėl to UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais apskaityti tikrovės neatitinkantys duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, pagal kuriuos negalima nustatyti tikrojo ūkinės operacijos tapatumo, o būtent:

pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-04-15 serija SJVB Nr. 0042820 suma 2360,00 Lt, 2005-05-05 serija SJVB Nr. 0042826 suma 1180,00 Lt, 2005-06-01 serija SJVB Nr. 0042829 suma 1180,00 Lt, 2005-07-01 serija SJVB Nr. 0042840 suma 1180,00 Lt, 2005-08-01 serija SJVB Nr. 0042846 suma 1180,00 Lt, 2005-09-07 serija SJVB Nr. 0042849 suma 1180,00 Lt, 2005-10-18 serija SJVB Nr. 0042855 suma 1180,00 Lt, 2005-11-02 serija SJVB Nr. 0042862 suma 1180,00 Lt, 2005-11-30 serija SJVB Nr. 0092400 suma 4691,21 Lt, 2005-12-01 serija SJVB Nr. 0042872 suma 1180,00 Lt; iš viso 16491,21 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – buhalterinių paslaugų gavimas iš UAB „S. t.“;

pagal 2005-06-02 kasos pajamų orderį Nr. 35606740 – 1000 Lt sumai, kasos pajamų orderį Nr. 35606796 – 500 Lt sumai; 2005-10-11 pavedimą – 16990 Lt sumai, iš viso 18490 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – „apmokėjimas už buhalterinių paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“;

pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-06-02 serija SJVB Nr. 0042889 suma 428,34 Lt, 2005-08-31 serija SJVB Nr. 0042888 suma 1471,08 Lt, 2005-09-15 serija SJVB Nr. 0042887 suma 968,94 Lt, 2005-12-31 serija SJVB Nr. 0042870 suma 652,08 Lt, 2006-03-24 serija SJVB 0042869 suma 927,94 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – delspinigiai už pavėluotus atlyginimus, tai yra už buhalterinių paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“;

2006-03-24 mokėjimo pavedimą iš UAB „V.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“, kuriuo pervesta 10000 Lt į UAB „S. t.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurio ūkinės operacijos turinys – apmokėjimas delspinigių už pavėluotus atlyginimus, tai yra UAB „S. t.“ buhalterinių paslaugų suteikimą.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-06-01 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. P. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-01-26, būdama UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1995-12-29 (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, o laikotarpiu nuo 2006-01-27 iki 2006-05-05, nors 2006-01-09 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 9 atleista iš vyr. buhalterio pareigų, bet vykdžiusi vyr. buhalterės pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. „Vyriausiojo buhalterio ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 str., privalėdama tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-05-05 tyčia, veikdama bendrai su UAB „V.“ generaliniu direktoriumi R. Š., apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, tai yra ji, veikdama tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai; <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; <...>“, dėl to S. P. laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-05-05 UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai neįvykusias ūkines operacijas, užregistruotas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti tikrojo ūkinės operacijos tapatumo, o būtent:

pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-04-15 serija SJVB Nr. 0042820 suma 2360,00 Lt, 2005-05-05 serija SJVB Nr. 0042826 suma 1180,00 Lt, 2005-06-01 serija SJVB Nr. 0042829 suma 1180,00 Lt, 2005-07-01 serija SJVB Nr. 0042840 suma 1180,00 Lt, 2005-08-01 serija SJVB Nr. 0042846 suma 1180,00 Lt, 2005-09-07 serija SJVB Nr. 0042849 suma 1180,00 Lt, 2005-10-18 serija SJVB Nr. 0042855 suma 1180,00 Lt, 2005-11-02 serija SJVB Nr. 0042862 suma 1180,00 Lt, 2005-11-30 serija SJVB Nr. 0092400 suma 4691,21 Lt, 2005-12-01 serija SJVB Nr. 0042872 suma 1180,00 Lt; iš viso 16491,21 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – buhalterinių paslaugų gavimas iš UAB „S. t.“;

pagal 2005-06-02 kasos pajamų orderį Nr. 35606740 – 1000 Lt sumai, kasos pajamų orderį Nr. 35606796 – 500 Lt sumai; 2005-10-11 pavedimą – 16990 Lt sumai, iš viso 18490 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – „apmokėjimas už buhalterinių paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“;

pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-06-02 serija SJVB Nr. 0042889 suma 428,34 Lt, 2005-08-31 serija SJVB Nr. 0042888 suma 1471,08 Lt, 2005-09-15 serija SJVB Nr. 0042887 suma 968,94 Lt, 2005-12-31 serija SJVB Nr. 0042870 suma 652,08 Lt, 2006-03-24 serija SJVB 0042869 suma 927,94 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – delspinigiai už pavėluotus atlyginimus, t. y. už buhalterinių paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“;

2006-03-24 mokėjimo pavedimą iš UAB „V.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“, kuriuo pervesta 10000 Lt į UAB „S. t.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurio ūkinės operacijos turinys – apmokėjimas delspinigių už pavėluotus atlyginimus, tai yra UAB „S. t.“ buhalterinių paslaugų suteikimą.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-06-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. Š. ir S. P. buvo kaltinami tuo, jog iššvaistė jų žinioje buvusį svetimą turtą: R. Š., laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-01-26 būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, veikdamas tyčia, bendrai su UAB „V.“ vyr. buhaltere S. P. iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „V.“ turtą, t. y. apmokėjo UAB „S. t.“ už buhalterines paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos: 2005-06-02 kasos pajamų orderiu Nr. 35606740 sumokėjo UAB „S. t.“ 1000 Lt; 2005-06-02 kasos pajamų orderiu Nr. 35606796 sumokėjo UAB „S. t.“ 500 Lt; 2005-10-11 bankiniu pavedimu iš UAB „V.“ priklausančios sąskaitos į UAB „S. t.“ priklausančią sąskaitą pervedė 16940 Lt, iš kurių tą pačią dieną 7550 Lt buvo grąžinta kaip permoka ir įnešta į UAB „V.“ kasą. Tokiu būdu iššvaistė 10940 Lt UAB „V.“ turto.

R. Š. ir S. P. buvo kaltinami tuo, jog apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą: R. Š., būdamas 2006-01-09 UAB „V.“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 9 atleistas iš UAB „V.“ generalinio direktoriaus pareigų, o S. P. atleista iš vyr. buhalterės pareigų, laikotarpiu nuo 2006-01-27 iki 2006-05-05 faktiškai vykdę UAB „V.“ generalinio direktoriaus ir vyr. buhalterės pareigas, 2006-03-24, tiksli vieta nenustatyta, veikdami bendrai, R. Š. UAB „V.“ vyr. buhalterei S. P. pateikus jam, kaip UAB „V.“ generaliniam direktoriui, patikėtą informaciją, tai yra kredito įstaigos AB banko „Snoras“ suteiktą internetinės bankininkystės prisijungimo prie UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vartotojo kodą ir slaptažodį, S. P. per banko „Snoras“ sąskaitų tvarkymo internetu sistemą „Bankas internetu“ inicijavo 10000 Lt pavedimą iš UAB „V.“ priklausančios sąskaitos į UAB „S. t.“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „SEB Vilniaus bankas“, apmokėdama UAB „S. t.“ delspinigius už realiai nesuteiktas UAB „V.“ buhalterines paslaugas, tuo padarydama UAB „V.“ 10000 Lt turtinę žalą.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas kaltinamuosius R. Š., S. P., padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų nevertino bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad R. Š. ir S. P., laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-05-05, būdami UAB „V.“ direktoriumi ir vyr. buhaltere bei realiai vykdydami šias pareigas ir po jų atleidimo iš darbo, buvo atsakingi už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. 2008-04-18 specialisto išvadoje konstatuota, kad jie, laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-05-05, bendrovės „V.“ buhalterinę apskaitą organizavo ir tvarkė nesilaikydami norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9, 10, 13 str. reikalavimų, juos pažeisdami, dėl to buhalterinėje apskaitoje apskaitytos ūkinės operacijos, neatitinkančios tapatumo, tai yra fiksuotos ūkinės operacijos apie buhalterinių paslaugų atlikimą pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21, kai ši sutartis realiai nebuvo vykdoma ir sutartimi sutartos paslaugos nebuvo atliktos, nes UAB „V.“ einamojo laikotarpio buhalterinę apskaitą tvarkė, ataskaitų, finansinių atskaitomybių, deklaracijų pateikimą vykdė buhalterė S. P., kuriai už šį darbą buvo priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis ir šios išlaidos pripažintos bendrovės sąnaudomis. Teismas nuosprendyje nurodė, kad UAB „V.“ tinkamai tvarkė tiriamojo laikotarpio buhalterinę apskaitą, kadangi įstatymas nedraudžia įmonės vadovui, sudarius darbo sutartį su vyr. buhalteriu dėl bendroves buhalterinės apskaitos tvarkymo, papildomai tam tikrų buhalterinių paslaugų atlikimui samdyti kelis buhalterius arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančią įmonę, tačiau teismas neatkreipė dėmesio būtent į tai, kad 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/03-21 su UAB „S. t.“ sudaryta ne dėl papildomų buhalterinių paslaugų suteikimo UAB „V.“, bet dėl UAB „V.“ už laikotarpį nuo 2005-03-21 buhalterinių paslaugų suteikimo, kurios detaliai įvardintos šios sutarties 1.2. – 1.2.10 punktuose, papunkčiuose: kasdienių buhalterinių įrašų atlikimo, ketvirtinių balansų paruošimo, buhalterinių ataskaitų parengimo, mokesčių apskaičiavimo, finansinių ataskaitų paruošimo ir pateikimo Mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbuotojų atlyginimų ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo, mokestinių dokumentų parengimo ir kt. Specialistė ne tik specialisto išvadoje, bet ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo išvados teisingumą ir parodė, jog UAB „V.“ direktorius R. Š. nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 str. reikalavimų, t. y. kad bendrovės vadovas turi parinkti tinkamą apskaitos politiką, atsižvelgdamas į bendrovės vykdomą veiklą ir kitas konkrečias sąlygas, o šiuo atveju bendrovė nevykdė ūkinės veiklos, susijusios su pajamų gavimu, bendrovėje kitų samdomų darbuotojų nebuvo. Todėl specialistė padarė išvadą, kad už tą patį finansinės atskaitomybės laikotarpį paslaugas dėl analogiškų buhalterinės apskaitos operacijų fiksavimo ir registravimo turi teikti vienas iš 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. įvardintų apskaitą tvarkančių subjektų, kurių atsakomybė įvardinta to paties įstatymo 11, 14 straipsniuose. Šiuo atveju UAB „V.“ direktorius R. Š., pasirinkdamas apskaitos politiką, ne tik sudarė sutartį su vienu iš 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. įvardintų buhalterinę apskaitą tvarkančių subjektų dėl analogiškų paslaugų atlikimo, bet ir nenustatė buhalterinę apskaitą tvarkančių subjektų tarpusavio atsakomybės ribų bei nepranešė mokesčių administratoriui duomenų, kad UAB „S. t.“ pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21 teikia einamojo laikotarpio UAB „V.“ buhalterio paslaugas ir atsakinga už UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2005-03-21. Todėl nėra pagrindo abejoti specialisto išvada bei joje padarytomis išvadomis dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9, 10 straipsnių reikalavimo nesilaikymo ir tuo, kad specialistė konstatavo, jog minėtoji buhalterinių paslaugų sutartis buvo sudaryta be pagrindo, t. y. nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9, 10, 11, 14 straipsnių reikalavimų. Pažymėtina, kad 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/03-21 pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. nėra apskaitos dokumentas, todėl specialisto išvadoje buvo vertintos tik šios sutarties pagrindu tiriamuoju laikotarpiu užfiksuotos UAB „V.“ ūkinės operacijos. Teismas ne tik nevertino 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartyje Nr. 05/03-21 įvardintos buhalterinių paslaugų suteikimo sąvokos (teikiamų paslaugų UAB „V.“ apimties), bet ir to, kad 2008-04-18 specialisto išvadoje nustatyta, jog UAB „V.“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. reikalavimų ir kad būtent dėl šio straipsnio reikalavimų nesilaikymo buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21. Šios sutarties 5.2 punkte nurodyta, jog UAB „S. t.“ atlieka prisiimtus sutartimi įsipareigojimus pagal UAB „V.“ pateiktus finansinių metų dokumentus, kurie yra žymimi gavimo data, registruojami atskirame žurnale, pasirašant šalims, tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu specialistė konstatavo, jog nebuvo nustatyta, kad UAB „S. t.“ būtų atlikęs paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis pagal UAB „V.“ pateiktus dokumentus. Be to, kaip parodė kaltinamieji bei liudytojas R. K., S. P. vykdė UAB „V.“ skolinių įsipareigojimų susisteminimą už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2005-01-01 bei teikė konsultacijas dėl skolų išieškojimų. Tačiau liudytojas R. K. nenurodė, kad S. P. laikotarpio nuo 1998 m. iki 2005-01-01 UAB „V.“ buhalterinių dokumentų susisteminimą atliko kaip UAB „S. t.“ atstovė, liudytojas teigė, kad teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skolos išieškojimo, buvo būtina pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolą. Todėl, prokurorės manymu, galbūt S. P. teiktos paslaugos atitiktų 2005-03-22 akcininko priimtą sprendimą dėl laikotarpio nuo 1998 m. iki 2005-01-01 UAB „V.“ dokumentų tvarkymo ir įpareigojimo direktoriui sudaryti su UAB „S. t.“ sutartį dėl šių paslaugų teikimo, sumokant už šias paslaugas 72000 Lt plius PVM. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, o UAB „V.“ laikotarpio 2005-03-21 – 2006-05-05 buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotos ūkinės operacijos, pagrindžiančios UAB „V.“ buhalterinių paslaugų suteikimą, sisteminant laikotarpio nuo 1998 m. iki 2005-01-01 UAB „V.“ apskaitos dokumentus. Tačiau UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos būtent UAB „S. t.“ apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-2 dėl einamojo laikotarpio (2005-03-21 – 2005-12-31) buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos turinys. Svarbu ir tai, kad teismas nevertino ir tokių aplinkybių, kad UAB „V.“ 1998 – 2005 metų apskaitos dokumentai jau 2005 m. gegužės – birželio mėn. buvo pateikti FNTT Tauragės skyriui, 2006-11-26 kratos protokolu iš UAB „S. t.“ išimtų buhalterinės apskaitos dokumentų sąrašo ir dokumentų, t. y. kad kratos metu buvo rasti tik nuo 2005 m. kovo mėn. UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos ir buvo atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Būtent šios aplinkybės paneigia kaltinamųjų pateiktą versiją, kad pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21 buvo tvarkoma UAB „V.“ apskaita, o taip pat paneigia ir teismo nuomonę, kad pagal šią sutartį atliktos finansinės operacijos užfiksuotos bei atvaizduotos apskaitos dokumentuose. Ne mažiau svarbi ir aplinkybė, kad kaltinamoji S. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/03-21 nebuvo vykdoma, jos teigimu, „ši sutartis tai tikras nesusipratimas“, o kaltinamasis R. Š., nors teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog sutartį skaitė, tačiau negalėjo paaiškinti šia sutartimi teikiamų paslaugų UAB „V.“, nurodydamas, kad pagal šią sutartį buvo tvarkomi laikotarpio nuo 1998 m. iki 2005-01-01 UAB „V.“ dokumentai, kad ši sutartis buvo sudaryta dėl atstovavimo teismuose, išieškant skolas. Šios objektyvios aplinkybės, 2008-04-18 specialisto išvada, specialisto paaiškinimai, liudytojų R. K., J. J. parodymai, pačių kaltinamųjų parodymai neabejotinai patvirtina, jog 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/03-21 nebuvo vykdoma, šia sutartimi apibrėžtos paslaugos UAB „V.“ nebuvo suteiktos, tačiau šios sutarties pagrindu UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje ūkinės operacijos dėl paslaugų suteikimo pagal šią sutartį įformintos apskaitos dokumentais, kurie neatitinka 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. reikalavimų bei tuo pačiu patvirtina, jog UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė to paties įstatymo 4 str. reikalavimų tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Svarbu ir tai, kad teismas nuosprendyje, vertindamas UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevertino specialisto išvadoje konstatuotų 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9, 10, 13 str. reikalavimų nesilaikymo, kaip visumos, o vertino tik šio įstatymo 10 str. Būtent dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9, 10, 13 str. reikalavimų visumos nesilaikymo specialisto išvadoje konstatuota, kad negalima iš dalies nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „V.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2008-04-18 specialisto išvados dėl įstatymų pažeidimų, tvarkant UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, bei dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros padarytos remiantis tik sąlyga, kad 2005-03-21 sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis Nr. 05/03-21 yra nepagrįsta bei fiktyvi.

Teismas, išteisindamas kaltinamuosius R. Š. ir S. P. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad jų veika pasireiškė tik tuo, kad buvo vykdoma vienintelio bendrovės akcininko privalomu vykdyti sprendimu sudaryta sutartis. Pasak prokurorės, už įmonės veiklos tikslų įgyvendinimą, įmonės ūkinės komercijos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, juo tiriamuoju laikotarpiu buvo R. Š., jis privalėjo vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu Nr. IX-1889, bendrovės įstatais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tiek įmonių ūkinės komercinės veiklos vykdymą, tiek buhalterinės apskaitos organizavimą. Bendrovės akcininkų teisės ir pareigos numatytos Akcinių bendrovių įstatyme Nr. IX-1889, tačiau nei teisės, nei pareigos vadovauti įmonės valdymui nenumatyta. Akcininkui numatyta neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo bendrovei, susidariusios dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju R. Š. buvo atsakingas už UAB „V.“ sudarytą sutartį su UAB „S. t.“, o už UAB „V.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga vyr. buhalterė S. P.. Akivaizdu, kad dėl R. Š. organizuotos, S. P. tvarkytos UAB „V.“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos pažeidimų kilo pasekmės, reikalingos baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Prokurorės teigimu, šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, užimdami direktoriaus ir buhalterės pareigas, jie žinojo realią UAB „V.“ finansinę padėtį, pagal savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė, turėdami realias sąlygas, galėjo numatyti, kad gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, ir to norėjo. Akivaizdu ir tai, jog UAB „V.“ direktorius R. Š. turėjo juridiškai apibrėžtų įgalinimų bendrovės turto atžvilgiu, šis turtas buvo jo žinioje. CK 2.87 str., o taip pat Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais, nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikymąsi.

Pagal užimamas pareigas R. Š. ir S. P. valdė svetimą turtą, dėl kurio turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, už tariamas paslaugas UAB „S. t.“ sumokėjo 18490 Lt bendrovės „V.“ lėšų, iš kurių 7550 Lt UAB „S. t.“ grąžino R. Š. į asmeninę sąskaitą, nurodydama, kad šias lėšas klaidingai pervedė UAB „V.“. Tokiu būdu buvo iššvaistytas 10940 Lt UAB ,,V.“ turtas.

R. Š. bei S. P. buvo akcininkui J. J. pateikę prašymus dėl atleidimo iš pareigų, o iš rašytinės medžiagos matyti, jog akcininkas J. J. buvo įpareigojęs pastaruosius pateikti finansinę veiklos ataskaitą ir dokumentus. Tačiau R. Š. (2006-01-04) ir R. P. (2005-12-02) po prašymų dėl atleidimo iš pareigų pateikimo, įpareigojimo perduoti dokumentus ir sudaryti finansinę ataskaitą to nepadarė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog akcininkas J. J. registruotu laišku pranešė apie savo sprendimą nuo 2006-01-26 atleisti R. Š. ir S. P. iš pareigų, todėl darytina išvada, jog tiek R. Š., tiek S. P. žinojo, kad bus atleisti iš pareigų tik įvykdžius minėtą reikalavimą, kaltinamųjų teiginiai, kad nežinojo apie atleidimą iš darbo, yra nepagrįsti. 2005-12-01 direktorius R. Š. pranešė UAB ,,S. t.“ apie sutarties nutraukimą. Pagal sudarytą sutartį apie ketinimą nutraukti sutartį turėjo būti pranešta prieš 30 d., todėl darytina išvada, kad nuo 2006-01-01 sutartis turėjo būti nutraukta bei su šalimis suderintas įsiskolinimo ir atsiskaitymo pagal sutartį klausimas, tačiau to padaryta nebuvo, be to, UAB „S. t.“ 2006-03-24 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija SJVB Nr. 0042869, pagal kurią apskaičiuota 927,94 Lt delspinigių, pateisinant 10000 Lt sumos pervedimą UAB „S. t.“ 2006-03-24. Akivaizdu ir tai, kad siekiant pateisinti 4448,38 Lt delspinigių apskaičiavimą bei tariamai įvykdytas konsultavimo paslaugas 4691,21 Lt sumai pagal minėtą buhalterinių paslaugų sutartį, jau po 2005-12-01 direktoriaus R. Š. pranešimo UAB ,,S. t.“ apie sutarties nutraukimą ir 2005-11-02 PVM sąskaitos faktūros serija SJVB Nr. 0042862 1180 Lt sumai pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21 pateikimo buvo surašyti apskaitos dokumentai, pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių reikalavimus dėl PVM sąskaitų naudojimo pagal numerius eiliškumo, t. y. 2006-03-24 serija SJVB Nr. 0042869 927,94 Lt sumai, 2005-12-31 serija SJVB Nr. 0042870 652,08 Lt sumai, 2005-12-01 serija SJVB Nr. 0042872 1180 Lt sumai, 2005-09-15 serija SJVB Nr. 0042887 968,94 Lt sumai, 2005-08-31 serija SJVB Nr. 0042888 1471,08 Lt sumai, 2005-06-02 serija SJVB Nr. 0042889 428,34 Lt sumai, 2005-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 0092400 4691,21 Lt sumai. S. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jau 2005-10-11, kuomet buvo vykdomas 16990 Lt pervedimas UAB „S. t.“, UAB „V.“ dalyvių buvo aptarta, kad kitas pervedimas UAB „S. t.“ bus atliktas, kai UAB „V.“ sąskaitoje bus pinigų. Todėl tiek R. Š., tiek S. P. iš anksto žinojo, kad į UAB „V.“ sąskaitą turi įplaukti piniginės lėšos, po jų atleidimo iš pareigų bei po 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 05/03-21 nutraukimo toliau disponavo informacija apie UAB „V.“ finansinę padėtį, negrąžino ne tik UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudo, čekių knygelės, bet ir toliau disponavo UAB „V.“ sąskaitų aptarnavimo internetu slaptažodžiais, S. P. pervedė 10000 Lt UAB „S. t.“ naudai, sumokėdama delspinigius ir įsiskolinimą už tariamai vykdytas paslaugas pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21, dėl to UAB „V.“ patyrė 10000 Lt nuostolį. Kaltinamoji S. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, jog 10000 Lt ji pervedė todėl, kad UAB „V.“ nenorėjo atsiskaityti UAB „S. t.“ už paslaugas, o jos manymu, turėjo būti atsiskaityta. Taigi kaltinamieji sąmoningais, S. P. aktyviais, R. Š. pasyviais veiksmais tyčia, panaudodami esminę apgaulę, žinodami, kad yra pranašesnėje padėtyje, nei UAB „V.“ akcininkas J. J., vengdami grąžinti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, čekių knygelę, UAB „V.“ sąskaitų aptarnavimo internetu slaptažodžių generatorių, įgijo 10000 Lt UAB „V.“ turtą UAB „S. t.“ naudai. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į visus anksčiau išvardintus R. Š. ir S. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 184 str. 1 d., 182 str. 1 d., objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus ir teisme patikrintus įrodymus, konstatuotina, kad jie padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 184 str. 1 d., 182 str. 1 d. UAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi R. Š. ir S. P. nusikalstamais veiksmais UAB „V.“ padaryta 20940 Lt žala.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pripažinti R. Š. kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir skirti jam 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą, S. P. pripažinti kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą, R. Š. ir S. P. baudžiamąją bylą pagal BK 184 str. 1 d., 182 str. 1 d. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, UAB „V.“ pareikštą 20940 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d.

Nors prokurorė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad R. Š. ir S. P. veikose nėra visų būtinųjų BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

BK 222 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti alternatyvūs padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 p. asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Pagal to paties įstatymo 9 p. asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan. Įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

R. Š. ir S. P. buvo kaltinami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuris pasireiškė tuo, kad į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie tariamų (realiai nesuteiktų) buhalterinės apskaitos paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“ ir dėl to kilo visi įstatyme numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokių padarinių buvimas nustatytas 2008-04-18 specialisto išvada dėl UAB „V.“ ir UAB „S. t.“ ūkinės finansinės veiklos, kaltinimas pagrįstas būtent šia išvada. Tačiau specialisto išvada teismui, atliekančiam įrodymų vertinimą, neturi iš anksto nustatytos, privalomosios galios, ji vertinama kartu su kitais bylos įrodymais. Tik teismo prerogatyva yra pateikti kaltinamojo veikos teisinį įvertinimą, nuspręsti, ar jo veika atitinka BK numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nors specialisto išvada nustatyti tam tikri R. Š. ir S. P. padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, tai nesudaro pagrindo konstatuoti kokių nors iš anksčiau aptartų BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytų alternatyvių padarinių atsiradimo. Tai, kad, kaip nurodyta specialisto išvadoje ir specialistės paaiškinimuose teismams, UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tikrovės neatitinkantys duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, savaime nesuponuoja išvados, kad dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atlikto UAB „V.“ ir UAB „S. t.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenys patvirtina, kad tyrimui buvo pateikti apskaitos dokumentai, iš jų yra aišku, kokiu pagrindu ir kokios konkrečios juose nurodytos sumos buvo išmokėtos UAB „V.“ vardu UAB „S. t.“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nemano, kad dėl specialisto išvada nustatytų ir išteisintiesiems pareikštame kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, priešingai, teismo nuomone, nurodyti pažeidimai nepašalino galimybės tyrimo laikotarpiu nustatyti UAB „V.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Taigi nenustačius, kad dėl R. Š. ir S. P. veikų atsirado BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai, negalima ir šių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Vien Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimo fakto nustatymas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Nesant BK 222 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinto būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – padarinių (negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), nėra pagrindo R. Š. ir S. P. pritaikyti šį baudžiamąjį įstatymą.

Pažymėtina, kad už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 222 str. 1 d. reglamentuota apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. Kaip minėta, BK 222 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl turi būti nustatyti būtinieji nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai: dėl nusikalstamos veikos kilę padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. ATPK 173¹ str. reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad galbūt R. Š. ir S. P. veikose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str., požymiai.

Dėl atsakomybės pagal BK 184 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. Š. ir S. P. išteisinimo pagal BK 184 str. 1 d. yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. Š., laikotarpiu nuo 2005-03-21 iki 2006-01-26 būdamas UAB „V.“ generaliniu direktoriumi, veikdamas tyčia, bendrai su UAB „V.“ vyr. buhaltere S. P. iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „V.“ turtą, t. y. apmokėjo UAB „S. t.“ už buhalterines paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos: 2005-06-02 kasos pajamų orderiu Nr. 35606740 sumokėjo UAB „S. t.“ 1000 Lt; 2005-06-02 kasos pajamų orderiu Nr. 35606796 sumokėjo UAB „S. t.“ 500 Lt; 2005-10-11 bankiniu pavedimu iš UAB „V.“ priklausančios sąskaitos į UAB „S. t.“ priklausančią sąskaitą pervedė 16940 Lt, iš kurių tą pačią dieną 7550 Lt buvo grąžinta kaip permoka ir įnešta į UAB „V.“ kasą. Tokiu būdu iššvaistė 10940 Lt UAB „V.“ turto.

Kad buhalterinės paslaugos bendrovei „V.“ pagal 2005-03-21 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 05/03-21 su UAB „S. t.“ nebuvo realiai suteiktos, patvirtina 2008-04-18 specialisto išvada dėl UAB „V.“ ir UAB „S. t.“ ūkinės finansinės veiklos, 2012-05-07 specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, duoti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui. Netikėti šiais įrodymais, abejoti jų patikimumu teismui nėra pagrindo, nes jie sudaro vientisą sistemą, patvirtina vieni kitus, specialisto išvados padarytos išanalizavus pateiktą tyrimui atlikti būtiną dokumentaciją, kartu su ja taip pat sudaro vientisą, aiškią, logišką sistemą. Vadovaujantis šiais įrodymais, darytina neabejotina išvada, kad UAB „S. t.“ realiai jokių buhalterinės apskaitos paslaugų UAB „V.“ neteikė, priešingas išteisintųjų aiškinimas paneigiamas aptarta įrodymų visuma. Taigi R. Š. ir S. P., apmokėdami UAB „S. t.“ už buhalterines paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos, tyčia iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „V.“ turtą. Tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepanaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-11 nuosprendžio dalies dėl bylos nutraukimo pagal BK 184 str. 1 d. R. Š., S. P. baudžiamoji byla pagal BK 184 str. 1 d. taip pat nutrauktina analogiškais motyvais. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, todėl UAB „V.“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Pirmosios instancijos išvada dėl R. Š. ir S. P. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. yra teisinga, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Š. ir S. P. veikoje nėra būtinųjų BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies naikinti nėra pagrindo. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe. Esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad R. Š. ir S. P. veika atitinka aptariamo sukčiavimo nusikaltimo būtinuosius požymius, kad šie asmenys, panaudodami apgaulę UAB „V.“ atžvilgiu, UAB „S. t.“ naudai įgijo UAB „V.“ turtą – 10000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendžio dalį, kuria R. Š. ir S. P. išteisinti pagal BK 184 str. 1 d., ir baudžiamąją bylą jiems pagal BK 184 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

UAB „V.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.