Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-18 · Byla Nr. 1PP-21

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-18
Bylos Nr.
1PP-21
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kaltinamasis
R. J.
1PP – 21/2008(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties, kuria grąžintas kaltinamojo R. J. skundas, ir skundą dėl to paties teismo 2008-05-12 nutarties, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismas 2008-06-09 nutartimi grąžino skundą dėl 2008-05-12 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties jį padavusiam asmeniui R. J. dėl praleisto apskundimo termino.

Šalies argumentai

R. J. 2008-06-20 skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutartį, atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nutarties. Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą padavė ne pasibaigus apskundimo terminui, o dėl teismo nutartyje klaidingo nurodymo, jog apskųsti minėtą nutartį galima per 20 dienų.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas sukūrė baudžiamojo proceso įstatymuose nenumatytą situaciją, todėl pareiškėjas prašo panaikinti 2008-06-09 teismo nutartį ir atnaujinti 2008-05-12 nutarties apskundimo terminą.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. J. skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Kauno rajono apylinkės teismas 2008-05-12 nutarties apskundimo terminą atnaujino 2008-06-25 nutartimi. Aukštesnysis teismas toliau nagrinėja pareiškėjo skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutarties. Šia nutartimi pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad R. J. praleido terminą skundui paduoti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pareiškėjas termino nepraleido, tačiau jis buvo suklaidintas to paties teismo, nurodant klaidingą apskundimo terminą. LR BPK 442 str. 1 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija, gali panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutartis yra naikintina.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutartis yra priimta R. J. skundo dėl 2008-05-12 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu. Skunde pareiškėjas prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo R. J. nekilnojamam turtui panaikinti, skundžiamu klausimu priimti naują sprendimą ir prašymą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad minėta teismo nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausančią ½ dalį buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), apribojimą, yra nepagrįsta ir todėl turi būti naikintina. Apribotos nuosavybės teisės į jam priklausančią buto dalį menkina pareiškėjo autoritetą, kadangi nėra teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo nuomone, civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės panaudojimas jo atžvilgiu pažeidžia proporcingumo laikymosi taikant procesines prievartos priemones principą. Pareiškėjas neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir žalą nukentėjusiam. Be to, pareiškėjo nuomone, civilinio ieškinio suma yra per didelė. Pareiškėjo nuomone, nors R. L. atžvilgiu nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami du asmenys, tačiau inkriminuotų veiksmų pobūdis bei apimtis yra skirtingi. Dėl to jam nesuprantama, kodėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Be to, skundžiama nutartis ydinga, kadangi nėra nurodytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Teismas proceso metu turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (LR BPK 116 str.). Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, R. J. yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis R. L. yra pareiškęs 163 161 Lt civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys procese turi būti užtikrintas, kadangi kaltinamieji turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko civilinio ieškinio patenkinimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinam nuosavybės teisės apribojimo taikymui nėra būtina surinkti duomenis ar asmuo ruošiasi išeikvoti, paslėpti turimą turtą, perleisti teisę į jį kitiems asmenims, kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymo pakankamas pagrindas yra baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. J. skundo, jis ginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą., tačiau apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kaltės, kadangi šis klausimas bus sprendžiamas kitose baudžiamosios bylos tyrimo, nagrinėjimo procesinėse stadijose. Įtarimui pagal inkriminuojamą nusikaltimą pareikšti byloje duomenų pakanka. Šiuo atveju yra tikrinama skundžiama nutartis, t. y. ar kaltinamajam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar tam yra baudžiamajame procese numatytas pagrindas, taip pat, ar šį pagrindą patvirtina atitinkami duomenys.

Atmestinas yra R. J. skundo argumentas, jog žala nėra padaryta, ir R. J. argumentas, jog civilinio ieškinio dydis yra aiškiai nerealus, kadangi aukštesnysis teismas nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, o sprendžia, ar žemesnės instancijos teismo nutartis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo yra pagrįsta ir teisėta.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmos instancijos teismo buvo teisingai imtasi procesinių priemonių ir laikinai apribotos nuosavybės teises į turtą, nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms, Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o 2008-05-12 nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo R. J. nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamam turtui yra teisėta ir pagrįsta, įstatyminio pagrindo naikinti nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

R. J. skundus tenkinti dalinai. Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-09 nutartį panaikinti. Palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-05-12 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas