- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-3500-470/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. Č.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, gavusi ieškovės R. L. ieškinį su atsakovu R. Č., trečiuoju asmeniu J. Š., institucija, teikiančia išvadą, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. prašo teismo nustatyti, kad atsakovas R. Č. nėra jos dukters M. Č. tėvas ir tuo pagrindu pripažinti įrašą dėl tėvo įrašymo dukters gimimo liudijime negaliojančiu. Ji taip pat prašo nustatyti, kad trečiasis asmuo J. Š. yra jos dukters M. Č. tėvas, o M. Č. yra J. Š. vaikas ir tuo pagrindu pakeisti įrašą M. Č. gimimo liudijime, įrašant jos tėvu J. Š.. Be to, ieškovė prašo pakeisti įrašą M. Č. gimimo liudijimo grafoje „pilietis“ vietoje esančio įrašo „M. Č.“ į įrašą „M. Š.“.
Ieškovė R. L. ieškinio pareiškime nurodė, kad jos duktė M. Č. gimė 2003 metų birželio 26 dieną jai nesant santuokoje. Biologinis vaiko tėvas atsisakė pripažinti tėvystę, todėl ji kreipėsi į savo pažįstamą asmenį R. Č. su prašymu pripažinti jos vaiko tėvystę ir jų sutarimu R. Č., nors ir nebūdamas biologiniu mergaitės tėvu, sutiko būti įrašytas tėvu vaiko gimimo liudijime. Tokiu būdu notariškai patvirtinto R. Č. pareiškimo pagrindu dukters gimimo liudijime buvo atliktas įrašas dėl tėvo „R. Č.“. Su R. Č. ji niekada negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, jis niekada nedalyvavo vaiko auklėjime. Nuo 2008 metų pabaigos ji gyvena kartu su trečiuoju asmeniu J. Š. ir kadangi su šiuo asmeniu susiklostė geri santykiai, jie kartu veda bendrą ūkį ir rūpinasi vaiku, J. Š. pageidauja su vaiku įforminti tėvo ir dukters santykius oficialiai, atsirado pagrindas pakeisti vaiko tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
LR CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vyras, pripažinęs tėvystę pareiškimu, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami LR CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad R. Č. nėra biologinis jos dukters M. Č. tėvas. Taigi, ieškovė turi teisę kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, nes tam yra įstatyminis pagrindas. Tačiau svarbu tai, kad kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo įstatymas numato gana trumpą laiką – t.y. vienerius metus nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše (CK 3.152 str.). Toks teisinis reglamentavimas, kuomet įstatymas numato teisės kreiptis į teismą senatį reiškia, kad ieškinio senatis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar yra priešingos šalies prašymas senatį taikyti, ar tokio prašymo nėra. Neabejotinai ieškovė apie įrašą vaiko gimimo liudijime
Sužinojo įrašo padarymo metu, kadangi civilinės metrikacijos įstaigoje įrašas buvo atliktas jos ir R. Č. bendro susitarimo pagrindu, taigi seka, kad kreipimosi į teismą terminas praleistas. Atstatyti praleisto kreipimosi į teismą termino ieškovė neprašo.
Šiuo nagrinėjamu atveju vaikui gimus jo kilmė iš tėvo buvo patvirtinta padarant įrašą vaiko gimimo liudijime R. Č. pareiškimo pagrindu. Nuginčijusi tokį įrašą, ieškovė įgautų teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, tačiau tam ieškovė privalo nurodyti biologinę vaiko kilmę, nes teismo keliu tik tokia tėvystė nustatoma (CK 3.146str. – 3.148 str.). Šiuo atveju ieškovė pati teigia, jog J. Š., kurį ji ieškiniu siekia pripažinti vaiko tėvu, nėra biologinis M. Č. tėvas. Taigi, teisme nenagrinėtinas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, jei ieškiniu prašoma pripažinti tėvu ne biologinį vaiko tėvą, bet kitą asmenį.
Pastebėtina, kad esant ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, tretysis asmuo, netgi pats norėdamas pareiškimu pripažinti tėvystę, to padaryti negalėtų, nes nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas (CK 3.141 str. 3d.). Šioje teisinėje situacijoje galėtų būti keliamas klausimas tik dėl M. Č. įvaikinimo, tačiau tam būtina sąlyga - ieškovės ir J. Š. santuoka (CK 3.209 str. 2d.), o kaip matyti iš pareiškimo, šie asmenys nėra sudarę santuokos.
Visos išanalizuotos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, kadangi nuginčijus esamą tėvystę, negalėtų būti išspręstas klausimas dėl M. Č. tėvystės nustatymo teisme (biologinės tėvystės patvirtinimo) arba jos įvaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės R. L. ieškinį.
Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.