Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PJE Project“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovėms antstolei V. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „PJE Project“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank ir Estateguru tagatisagent OU.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovas ieškiniu (patikslintu) prašė: (1) pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės V. D. 2017 m. birželio 29 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825; (2) taikyti restituciją ir ieškovui priteisti 3.9190 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3.3524 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.2236 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.2247 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4.3868 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.7135 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2.5046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui grąžinti 1 020 000 Eur sumą.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ginčo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, areštuoti atsakovei UAB „PJE Project“ priklausančius ginčo žemės sklypus (žr. nutarties 2 punktas), uždraudžiant juos perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė, nes UAB „PJE Project“ ketina perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenims, iš kurių būtų nebegalima jų išreikalauti, taip pat bylos nagrinėjimo laikotarpiu UAB „PJE Project“ gali įkeisti ar kitaip juos apsunkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo; ieškinį priėmė; ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atsakovei UAB „PJE Project“ nuosavybės teise priklausančio turto – 3.9190 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3.3524 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.2236 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.2247 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4.3868 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.7135 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.9303 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2.5046 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimą, t. y. areštą ieškinio reikalavimo ribose – 1 020 000 Eur sumai. Nurodė, kad areštuotą turtą draudžiama perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, areštuoto turto saugotoju skirti teisėtus turto valdytojus apribojant jų teisę disponuoti areštuotu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto objektų grąžinimo ieškovui bei į tai, kad nėra draudimo šių objektų perleidimui, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė UAB „PJE Project“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčo žemės sklypai 2018 m. kovo 22 d. maksimalios hipotekos sutartimi yra įkeisti hipotetiniam kreditoriui Estateguru tagatisagent OU, suteikusiam 1 150 000 Eur refinansavimo paskolą. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad įkeistų žemės sklypų jam priteisimas nebetenka prasmės, nes įkeitimo teisė seka paskui daiktą. Todėl ieškovas pripažįsta, kad neegzistuoja sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovas ir jo sutuoktinė 2017 m. gegužės 18 d. įsipareigojime sutiko, kad iš varžytynių parduotų žemės sklypų kaina yra protinga ir atitinka jų vertę. Todėl ieškovas piktnaudžiauja turimomis teisėmis bei nesąžiningai jomis naudojasi, o ieškinys pareikštas kaip ekonominio spaudimo priemonė prieš sąžiningai elektroninėse varžytynėse žemės sklypus įsigijusią apeliantę.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas dviem motyvais: galimu perleidimu ir įkeitimu sąžiningam asmeniui. Tačiau pats ieškovas pripažįsta, kad esant sąžiningam hipotekos kreditoriui žemės sklypų priteisimas ieškovui nebetenka prasmės. Kitų motyvų ir įrodymų, pagrindžiančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo ieškovas nepateikia. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė patiria neproporcingų suvaržymų ir nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju yra sunkiai atlyginami arba neatlyginami iš viso dėl ieškovo blogos turtinės padėties. Ieškovo blogą turtinę padėtį įrodo tai, kad jis neišgali sumokėti byloje mokėtino žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį. Dėl minėtų aplinkybių laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti iš viso netaikomos. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad ginčo sklypai šiuo metu yra apsunkinti – įkeisti kreditą suteikusiam subjektui, nepaneigia galimybės ieškinio tenkinimo atveju taikyti restituciją, atstatant šalis į padėtį, buvusią iki ginčo sklypų pardavimo. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones dar iki ginčo išnagrinėjimo, ginčo sklypai gali būti apsunkinti kitų apeliantės prievolių užtikrinimui bei kitų apeliantės kreditorių atžvilgiu, todėl ieškovas turėtų reikšti papildomus reikalavimus. Tolesnis ginčo sklypų teisinio statuso galimas pasikeitimas dar labiau komplikuotų ir apsunkintų šios bylos išsprendimą bei sprendimo vykdymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Apeliantė ruošiasi parduoti ginčo objektu esančius žemės sklypus, todėl sąžiningam įgijėjui juos nusipirkus, restitucijos taikymas iš esmės būtų negalimas. Ginčo sklypų pardavimas tretiesiems asmenims ir suponuoja grėsmę sprendimo įvykdymo galimumui, o jų areštas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas tenkintinas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio – turto pardavimo iš varžytynių akto – pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo – minėtu sandoriu perleistų žemės sklypų (žr. nutarties 2 punktas) priteisimo (sugrąžinimo) ieškovui. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčijamu sandoriu perleistų žemės sklypų areštą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas iš esmės siekia užtikrinti galimos restitucijos natūra taikymą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto grąžinimo ieškovui bei nėra draudimo šio turto perleidimui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, ieškovo prašymą tenkino. Apeliantė nesutikimą su šia teismo išvada iš esmės grindžia tuo, kad (1) ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų; (2) neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes ginčo žemės sklypai yra įkeisti; (3) laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su apeliantės argumentais iš dalies sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Nors apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, tačiau aplinkybės, susijusios su ginčijamo sandorio – turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymu, taip pat ir varžytynėse parduoto turto kainos (ne)pagrįstumu yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Taigi, šie apeliantės argumentai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Juolab, kad pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo (prima facie) klausimas beveik visais atvejais tiek teismų, tiek juo labiau šalių vertintinas skirtingai. Todėl, sprendžiant taikyti ar ne laikinąsias apsaugos priemones, itin reikšmingas yra antrosios sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

CPK nuostatos neįtvirtina kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kaip minėta, ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis – ginčijamu sandoriu perleisto turto (žemės sklypų) areštu siekia užtikrinti galimos restitucijos natūra taikymą. Esant ginčui dėl konkretaus turto, laikinosios apsaugos priemonės (areštas, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) būtent šio turto atžvilgiu paprastai yra taikomos, t. y. siekiama iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti iki ieškinio pareiškimo buvusią padėtį (status quo). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliante, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos. Neginčytina ieškovui po ieškinio pateikimo paaiškėjusi aplinkybė, kad ginčo žemės sklypai 2018 m. kovo 22 d., t. y. dar iki ieškinio pateikimo teismui jau buvo įkeisti apeliantei refinansavimo paskolą suteikusiam kreditoriui – Estateguru tagatisagent OU. Nors nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad ginčo žemės sklypų hipoteka iš esmės nepaneigia restitucijos taikymo ieškinio tenkinimo atveju, tačiau hipoteka suteikia būtent šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka seka paskui daiktą, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4.170 str. 3 ir 6 d.), o iš esmės sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė, net ir nuginčijus hipotekos sandorį, lieka galioti (CK 4.197 str. 6 d.) (pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris net neginčijamas). Pažymėtina, kad dar ieškinyje pats ieškovas buvo nurodęs, kad įkeitimo atveju žemės sklypų priteisimas jam nebebūtų efektyvus. Dar daugiau, nors atsiliepime ieškovas ir prašo atskirojo skundo netenkinti, tačiau iš LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str.), jog jis nagrinėjamoje byloje 2018 m. liepos 9 d. teikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, kuriame pripažino, kad dėl paaiškėjusio ginčo žemės sklypų įkeitimo trečiajam asmeniui „..šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims“, „susidariusi situacija <...> neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmės bei paties ieškovo interesų“. Taigi, iš esmės pats ieškovas taikytas laikinąsias apsaugos priemones faktiškai laiko neatliekančiomis savo paskirties. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti savitikslė priemonė. Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo sandoriu perleistų ir trečiajam asmeniui įkeistų žemės sklypų areštas situacijoje, kai tokia priemonė paties ieškovo pripažinimu jo interesų faktiškai netenkina dėl to, kad restitucijos atveju ginčo turtas vis tiek išliktų apsunkintas šiuo metu galiojančiu įkeitimu (hipoteka), neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo ir ginčo sandoriu perleistų žemės sklypų areštui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalis, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kitokiam išsprendimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PJE Project“ turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.