Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-21 · Civilinė byla Nr. e2-1974-896/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
e2-1974-896/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25180-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
K. Š.
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1974-896/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25180-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.4.3; 3.1.7.7; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei K. Š., atsakovui G. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo: neskirti termino susitaikymui, nagrinėti bylą iš esmės ir nutraukti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes.

Ieškovė nurodė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, vaikų nesusilaukė. Mano, jog šalių santuoka buvo sudaryta skubotai, po santuokos sudarymo paaiškėjo, kad šalys yra visiškai skirtingi žmonės, prasidėjo konfliktai. Šalys taip ir nepradėjo gyventi kartu, pastaruoju metu jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, ieškovė yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Taip pat nurodė, kad ieškovei išlaikymas iš atsakovo nereikalingas, nors šalys santuokos metu sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė visiško atskirumo turto teisinį režimą, tačiau santuokos metu šalys neįgijo nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto, taip pat prievolių kreditoriams.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė neskirti termino susitaikymui, nagrinėti bylą iš esmės, ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimais, nurodė, jog gyvendami santuokoje, nuolat konfliktavo, todėl byla nagrinėtina iš esmės neskiriant termino susitaikymui nutraukiant šalių santuoką ir pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kas šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas voke). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė visiško atskirumo turto teisinį režimą.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog šalys santuoką sudarė skubotai, vos tik susipažinę, po santuokos sudarymo paaiškėjo, jog sutuoktiniai yra visiškai skirtingi, nesuderinami žmonės, prasidėjo konfliktai, dėl kurių, ieškovės nuomone, kalti yra abu sutuoktiniai. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija sutiko, teigė, jog santuoka turėtų būti nutraukta pripažįstant iširus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, vaikų neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini. Elektroninėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovės K. Š. asmeniniam kreditoriui Swedbank, AB, pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos nutraukimo bylą yra pranešta, kreditorius įstoti į bylą nepageidavo.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims, jų pageidavimu paliktinos prigimtinės pavardės – „V.“ ir „Š.“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinyje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 31 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 2,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. V. palikti prigimtinę pavardę – V., K. Š. palikti santuokos metu turėtą (prigimtinę) pavardę – Š.

Patvirtinti ieškovės K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika