Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-960-185/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
1S-960-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pareiškėjas
Z. L., B. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-960-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592014 m. gruodžio 15 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų Z. L. ir B. L. skundai ir panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus 2014-10-23 nutarimas ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. D. 2014-10-01 nutarimas, bei pratęstas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje 1997 m. gegužės 23 d. buvo priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str. (1993-06-10 BK redakcija) dėl D. L. tyčinio nužudymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 1997 m. gegužės 23 d. apie 19.00 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kietu aštriabriauniu duriamai pjaunančiu peilio tipo įrankiu D. L. buvo padarytas durtai pjautinis kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio sužalojimas, pasireiškęs ūmia mažakraujyste, dėl ko D. L. ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, paskirtos užduotys specialistams, gautos specialistų išvados, apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyti ir apklausti liudytojai, atliktos akistatos bei atlikti kiti galimi ir būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau asmuo ar asmenys, įvykdę D. L. tyčinį nužudymą, nustatyti nebuvo.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. Baltrimavičius 2013 m. spalio 15 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p., 94 str. (2003 m. redakcija) bei BK 49 str. 1 d. 4 p. (1995-01-01 redakcija), nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šis prokuroro nutarimas aukštesniojo prokuroro 2013-11-12 nutarimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi paliktas galioti nepakeistas. Panevėžio apygardos teismo 2014-01-07 nutartimi minėta apylinkės teismo nutartis ir prokurorų nutarimai buvo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras S. D. 2014-10-01 priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasis BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p., 95 str. (2003 m. redakcija), BK 49 str. 1 d. 4 p. (1995-01-01 redakcija), ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šis prokuroro nutarimas aukštesniojo prokuroro 2014-10-23 nutarimu paliktas galioti nepakeistas.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi panaikinti pirmiau paminėti prokurorų 2014-10-01 ir 2014-10-23 nutarimai, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nurodytas asmuo, galimai įvykdęs tiriamą nusikalstamą veiką, o tai reiškia, jog vis dar nėra jokios informacijos apie nusikalstamą veiką galimai padariusio asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar apkaltinamojo nuosprendžio eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į BPK 3¹ str. 1 d., kuri numato, jog kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus 2014-10-23 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro S. D. 2014-10-01 nutarimą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminis tyrimas dėl D. L. tyčinio nužudymo buvo pradėtas 1997-05-23 pagal 1961 m. BK 104 str. Iki šios dienos įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo niekam nepareikšti. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 104 str. nurodė, kad už šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 12 metų. Šio nusikaltimo padarymo metu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis šios kategorijos bylose buvo numatyta 10 metų (BK 49 str. 1 d. 4 p. (1995-01-01 įstatymo redakcija)), o absoliuti senatis sudarė 15 metų, jei ji nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Nurodo, kad šiuo metu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 16 metų. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo, galimai įvykdęs šį nusikaltimą, nenustatytas. Byloje nėra duomenų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi (kai asmuo pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo). Senaties termino nutrūkimas, nenustačius konkretaus įtariamojo, negali būti spėjamas, darant vienokias ar kitokias prielaidas. BPK 3 str. 1 d. 2 p. kategoriškai nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Prokuroras, nutraukęs ikiteisminį tyrimą, taikė 1961 m. BK nuostatas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties, kas atitinka 2002 m. spalio 29 priimto BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 str. nuostatas. 2000 m. BK nustato ilgesnius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminus, todėl šiuo atveju įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.), baudžiamojoje byloje tiriamos veikos kvalifikuojančių požymių nenustatyta, todėl šiuo atveju 1961 m. BK 49 str. 4 d. nuostatos netaikytinos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes mano, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje buvo surašytas paklausimas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl išaiškinimo pateikimo, t. y. dėl tyrimo nutraukimo esant senačiai bylose, kuriose įtariamasis nenustatytas. Gautas atsakymas, kad ikiteisminis tyrimas, dėl kurio suėjo senaties terminas, privalo būti nutrauktas, nepriklausomai nuo to, jog nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o tik nustačius įtariamąjį ir paaiškėjus, kad senatis nenutrūko dėl naujai įvykdytų nusikalstamų veikų, reikalinga spręsti dėl tyrimo atnaujinimo BPK 217 str. numatyta tvarka. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 5(duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2007-05-23, o be to, 2012-05-23 suėjo ir absoliutus senaties terminas (15 metų), ir byloje nėra jokių duomenų, kad senatis būtų nutrūkusi dėl naujo nusikaltimo padarymo. Todėl nagrinėjamu atveju yra atsiradusios aplinkybės, dėl kurių tolesnis baudžiamasis procesas šioje byloje yra negalimas, ir tyrimas turi būti nutrauktas.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamus prokurorų nutarimus ir apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą skundo ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek ir 2014-01-07 Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kuria buvo panaikinti ankstesni prokurorų priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, aiškiai nurodyta, kodėl nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų, sudarančių pagrindą ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl senaties, ir su tokiu sprendimu visiškai sutinka aukštesnysis teismas.

BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negalimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra numatyti BK 95 str. BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju tiriama nusikalstama veika, t. y. D. L. tyčinis nužudymas, buvo padaryta 1997 m. gegužės 23 d. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tiriamos nusikalstamos veikos buvo atliekamas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo redakcija). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 104 str. nurodė, kad už šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 12 metų. Šio nusikaltimo padarymo metu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis šios kategorijos bylose buvo numatyta 10 metų (BK 49 str. 1 d. 4 p. (1995-01-01 įstatymo redakcija)), o absoliuti senatis sudarė 15 metų, jei ji nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Šiuo metu galiojančio BK 95 str. nuostatos, reglamentuojančios senatį, nustato ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos 1961 m. BK nuostatos. Tačiau analizuojant tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar galiojančius baudžiamuosius įstatymus, akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas taikomas tik nusikalstamą veiką padariusio asmens atžvilgiu. Nei šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, nei baudžiamasis įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, nenumatė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo momento, t. y. tiriamo įvykio (jau vien iš BK 95 str. pavadinimo seka, kad senatis taikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, o ne nusikalstamos veikos tyrimui). Be to, nustatyti senaties terminai taikomi tik tuo atveju, jei įstatymu nustatytą senaties laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 49 str. 2 d. (1995-01-01 įstatymo redakcija) nurodyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas, o 3 d. numato, kad senaties eiga sustoja, jeigu padaręs nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taigi senatis taikoma tik tada, kai egzistuoja nurodytų sąlygų visuma, t. y. sprendžiant senaties taikymo nusikalstamai veikai klausimą, pirmiausia turi būti nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o po to sprendžiama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi. Tik nustačius šių sąlygų visumą galima svarstyti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad joje nėra nustatytas asmuo ar asmenys, galimai padarę aptariamą nusikalstamą veiką, o tai, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, kartu rodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamą veiką galimai padariusio asmens ar asmenų elgesį po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog tolesnis baudžiamasis procesas joje yra negalimas ir ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas dėl senaties. Prokuroro skunde minimas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išaiškinimas dėl tyrimo nutraukimo esant senačiai bylose, kuriose įtariamasis nenustatytas, t. y. kad ikiteisminis tyrimas privalo būti nutrauktas, nepriklausomai nuo to, jog nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuris, nustačius įtariamąjį ir paaiškėjus, kad senatis nenutrūko dėl naujai įvykdytų nusikalstamų veikų, gali būti atnaujinamas BPK 217 str. numatyta tvarka, yra tik institucijos pareikšta nuomonė šiuo klausimu, kuri prieš imperatyvias BK įstatymo normas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad be ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto, dar yra ir ikiteisminio tyrimo sustabdymas. Šį institutą skundžiamoje nutartyje pagrįstai aptarė ir apylinkės teismas, nurodydamas, kad kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas (BPK 3¹ str. 1 d.). Išnykus BPK 3¹ str. 1 d. numatytiems pagrindams ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas (BPK 3¹ str. 2 d.).

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus