- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-531-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00431-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-531-280/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-530-434/2013 pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui bei Biržų regioninio parko direkcijai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame Biržų rajono savivaldybėje, iki 1971 m. buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Pareiškėjas paaiškino, jog turimų archyvinių dokumentų nepakanka sodybos buvimo faktui nustatyti. Žemės sklypas yra Biržų regioniniame parke, jame draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus esamose ir buvusiose sodybose. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui – jis galės gauti statybos leidimą atkurti sodybą.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui bei Biržų regioninio parko direkcijai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, grąžino K. D. 144 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio ir iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra išlikę dokumentai, patvirtinantys apie pareiškėjo pareiškime nurodytų pastatų egzistavimą. Biržų rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr.SN-548 patvirtina, kad pareiškėjo nurodytame žemės sklype iki 1971 m. buvo sodyba, kuri, vykdant Biržų rajono (duomenys neskelbtini)melioracijos projektą Nr.1, buvo nugriauta ir sodybvietė rekultivuota, prie jos pridėta melioracijos projekto Nr.1 plano dalies kopija. Iš pateiktų ūkinių knygų išrašų taip pat matyti, kad pareiškėjo šeima, gyvenusi (duomenys neskelbtini), gyveno sodyboje, kurią sudarė gyvenamasis namas ir knygose nurodyti ūkiniai pastatai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kadangi šiuo atveju dokumentus, patvirtinančius faktą apie sodybos buvimą, pareiškėjas turi, teismas atsisakė priimti K. D. pareiškimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymėjo, kad LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nustatyta, jog gamtos draustiniuose draudžiama statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, t. y. kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. K. D. paaiškino, jog sodybos liekanų nėra išlikę, turimų archyvinių dokumentų nepakanka sodybos buvimo faktui nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 3 d. pažymą apie buvusią sodybą Nr. SN-548, kurioje nurodoma, jog K. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1971 m. buvo sodyba, kuri 1971 m. vykdant Biržų rajono (duomenys neskelbtini) melioracijos projektą Nr. 1 buvo nugriauta ir sodyba rekultivuota (b. l. 7). Žemės Ūkio ministerijos 1931-04-09 rašte Nr. 27602 esančiame žemės sklypo plane pažymėti T. D. priklausančiame žemės sklype esantys statiniai (b. l. 12-14). 1955-1963 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose, 1964-1975 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašyta pareiškėjo K. D. šeima, išvardinti žemės sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, pirtis, tvartas, daržinė (b. l. 15-29), nurodyta, kad 1974 m. sausio 29 d. V. D. šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). 1973-1975 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašyta pareiškėjo K. D. šeima, išvardinti žemės sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, statytas 1973 m. bei tvartas ir daržinė, statyti 1973 m. (b. l. 30-31).
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pirmosios instancijos teismas K. D. pareiškimą priimti atsisakė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius apie sodybos buvimą. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais vien atskirų dokumentų turėjimas nėra pakankamas pagrindas asmens subjektinei teisei atsirasti ar įgyvendinti.
Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).
Apeliantas nurodė, jog statinių ar sodų liekanų senoje sodybos buvimo vietoje nėra, sodyba nėra pažymėta vietovės ar kituose planuose, todėl savo teises pareiškėjas nusprendė ginti kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą.
Pareiškėjas tvirtina, kad turimų dokumentų nepakanka buvusios sodybos pripažinimui Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. prasme, ne teismo keliu pareiškėjas negali įrodyti sodybos buvimo fakto sodybos atkūrimo tikslu, nors nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip reikalauja CPK 447 str. 3 p., kad turimų dokumentų nepakanka ir jam atsisakoma išduoti leidimą. Tačiau LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str.2 d. 8 punktu neleidžiama atstatyti sodybos statinius, kai jie neišlikę dėl pačių savininkų valios. Pats pareiškėjas nurodo, kad sodyba pagal melioracijos projektą 1971 m. nugriauta ir sodybvietė rekultivuota. Buvusios sodybos liekanų neišlikimas reiškia, kad nepatvirtinama sodybos atstatymo viena iš sąlygų, nustatytų Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d.8 punkte.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir aiškino CPK ir Saugomų teritorijų įstatymo normas, atsisakydamas priimti pareiškimą. Pareiškėjo nurodoma Panevėžio apygardos teismo 2012 m. nutartis civ. byloje Nr.2A-544-544/2012 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-24 nutartimi panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.