Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1128-498/2015

NUTARIMAS

2015 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. C. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo D. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015-08-09 apie 01:12 val. būdama adresu (duomenys neskelbtini), paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai pranešė policijai, kad yra sumušta, kad ją sumušė pažįstamas vyras, pranešėja lauks namuose. Atvykus pareigūnams į minėtą adresą, pranešėja šauksmais juos pasitiko, kuri apie įvykį paaiškinti nesugebėjo, akivaizdžiai matėsi, jog pranešėja D. C. yra neblaivi, kalbėjo nerišliai, su ja buvo sunku užmegzti ir palaikyti pokalbį, tikrintis blaivumo ji atsisakė. D. C. nurodė, kad ją sumušė žmogus, kuris sėdi pavėsinėje, tačiau tuo metu jokio žmogaus pavėsinėje nebuvo. Vėliau D. C. nurodė, kad jos niekas nemušė, o atsakyti į klausimą dėl ko kvietė policiją, ji nesugebėjo atsakyti ir atsisakė bendrauti su pareigūnais. Tokiais veiksmais D. C. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją. Dėl ko Kauno AVPK Kaišiadorių PK „Dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo“ patyrė 5,51 Eur nuostolių. D. C. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK)186 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

D. C. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. C. administracinės atsakomybės pagal ATPK 186 straipsnį klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai D. C. pripažino kalta padarius šį pažeidimą.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad D. C. 2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 01.12 val. paskambinusi bendruoju telefonu 112 pranešė, kad ją sumušė pažįstamas vyras (b. l. 6,7). Atvykus policijos pareigūnams, jokio vyro nerasta ir dėl moters nerišlios kalbos ir nenuoseklių teiginių nepavykus su ja susikalbėti, pareigūnai išvyko ir D. C. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atvykę pareigūnai nenustatinėjo ar iš tiesų D. C. pranešimas apie jos atžvilgiu vartojamą smurtą buvo žinomai melagingas, taip pat nenustatinėjo jos blaivumo ir be jokio pagrindo konstatavo jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. C. yra neblaivi. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad dėl savo ligos D. C. galėjo būti apsunkintas bendravimas su atvykusiais policijos pareigūnais, D. C. galėjo netiksliai paaiškinti įvykio aplinkybes ar savo veiksmų kviečiant policijos pareigūnus, motyvus. Savo ruožtu, policijos pareigūnai dėl D. C. ligos galėjo netinkamai įvertinti jos stovį ir duodamus paaiškinimus.

Byloje esantis 2015-10-13 Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad D. C. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (b.l. 31). Iš medicininio išrašo matyti, kad 2015-09-11, įvykio dieną, jai buvo suleisti medikamentai (Sol.Haloperidoli), taip pat, kad vaistus ji vartoja nuolat, todėl apygardos teismui kyla abejonių, kad įvykio dieną pareiškėja buvo neblaivi. Nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pareiškėja ir pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą bei gailėjosi, tačiau į teismą neatvyko, parodymų nedavė, o tai sutrukdė išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir pašalinti abejones. Vien tai, kad D. C. pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą neįrodo jos kaltės. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti byloje objektyvią tiesą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Asmuo, neturintis teisinių žinių, savo veiką gali vertinti subjektyviai, todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens pripažinimas padarius tariamą teisės pažeidimą yra nepakankamas išvadai apie jo kaltumą padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, pagrįsti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Priešingu atveju, visi kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų D. C. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, taip pat tai, kad D. C. pripažindama kaltę galėjo savo veiką vertinti subjektyviai bei atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta D. C. atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį nutrauktina. Dėl šių aplinkybių, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina priimant naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą D. C. atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį, nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.